Žaliūkių malūnininko sodyba - tai gyvas etnokultūros, tradicinių papročių ir pramogų kampelis, įsikūręs šiuolaikinio miesto apsuptyje. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų ir pajusti tikrąjį duonos skonį.
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus - etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Lankytojai čia gali išvysti atkurtą malūnininko trobą su etnografine ekspozicija ir restauruotą vienintelį Šiauliuose išlikusį XIX a.
Sodyba pritaikyta pažintiniam ir kultūriniam turizmui: lankytojų patogumui sutvarkyta teritorija, įrengta vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelės. Lankytojai, turintys judėjimo negalią, gali patekti į malūnininko namą.
Žaliūkių malūnininko sodyba - tai ne tik muziejus, bet ir gyvas istorijos liudijimas. Tai vieta, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų, pajusti duonos kvapą ir skonį, pasinerti į kaimo buitį ir smagiai praleisti laiką.
Sodybos darbuotojai nuolat ieško naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją ir padaryti ją patrauklią lankytojams. Planuojama organizuoti ekskursijas, šventes, kurių metu bus galima apsilankyti malūnininko Danieliaus šeimoje, pamatyti jo buitį, aplinką, kasdieninius ir nekasdieninius darbus.
Lankytojai čia gali išvysti atkurtą malūnininko trobą su etnografine ekspozicija ir restauruotą vienintelį Šiauliuose išlikusį XIX a. II p. Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinį - Žaliūkių vėjo malūną.
2022 m. sodybą papildė atstatytas svirnas, perkeltas iš Medginų kaimo (Joniškio r.), 2023 m. jame įrengta etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. -XX a.
Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos. Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis.
Žaliūkių malūnininko sodybos istorija ir dabartis. Sodyba lankytojus pasitinka atkurta malūnininko troba su etnografine ekspozicija ir restauruotu XIX a. II p. vėjo malūnu, vieninteliu išlikusiu Šiauliuose. Malūną 1875-1880 m. tuometiniame Žaliūkių kaime pastatė Lietuvos vokietis Johanas Vilhelmas Danielis. 2022 m. sodybos kompleksą papildė iš Medginų kaimo (Joniškio r.) perkeltas svirnas, o 2023 m. jame įrengta Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. - XX a. etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija.
Sodyboje ištisus metus verda gyvenimas: malami grūdai, kepama duona, vedamos edukacijos ir ekskursijos. Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos tradicinės lietuvių liaudies šventės - Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis.
Štai kaip atrodo Žaliūkių vėjo malūnas:
Duonos Kepimo Tradicijos: Edukacinis Užsiėmimas
Populiariausias užsiėmimas Žaliūkių malūnininko sodyboje - „Duonos kepimas“. Tai ne tik galimybė paragauti čia pat keptos ruginės duonos, bet ir sužinoti šimtametes duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, susipažinti su XX a. pradžios buitimi. Sakoma, jog duonos skonis - tai gyvenimo skonis, todėl sodybos šeimininkė maloniai priima visus norinčius patirti šį skonį ir kviečia kartu kepti kvapnią, natūraliai subrandintą, naminę duonelę.
Lankytojai sodyboje taip pat kviečiami marginti kiaušinių, pasigaminti Užgavėnių kaukių, išsikepti gimtadienio sausainių ir dalyvauti kituose smagiuose užsiėmimuose.
Parodoje „Duonos istorija" pristatomi seniausi muziejuje saugomi skobtiniai indai duonos maišymui ir minkymui, namų apyvokos daiktai, skirti kepimui, grūdų laikymui, sėjai. Supažindinama ir su senojoje liaudies skulptūroje vaizduojamais šventaisiais - žemdirbių ir kepėjų globėjais. Beveik visi šios parodos eksponatai, iliustruojantys XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvos valstiečių buitį, surinkti 1930-1938 m. Šiaulių apylinkėse ir Šiaurės Lietuvoje.
Duonos Kelias: Nuo Grūdo Iki Stalo
Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai sužino apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo. Jie išgirsta pasakojimą apie tai, kaip grūdas tampa miltais, o miltai - tešla.
Duonos Kepimo Papročiai ir Ritualai
Duonos kepimas - tai ne tik amatas, bet ir ritualas, turintis gilias tradicijas. Senovėje duonos kepimas buvo laikomas šventu veiksmu, todėl jam buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Duoną paprastai minkydavo pati šeimininkė, mergaitėms šio proceso nepatikėdavo. Kiekvienas duonos kepaliukas buvo ruošiamas su meile, apglostomas ir tik tada šaunamas į krosnį. Duonos kepimo dieną nebuvo galima pyktis bei nieko niekam skolinti, kad neišneštų iš namų duonos skalsos. Pagal duonos raikymo storį buvo galima spręsti, ar šeimininkė dosni, ar šykšti.
Žemei įdirbti, derliui apdoroti, maisto produktams laikyti ir perdirbti, duoną užminkyti ir pašauti į duonkepę buvo naudojami mediniai įrankiai. Tik pačios būtiniausios jų dalys būdavo geležinės. Duoną plikydavo mediniuose duonkubiliuose ar geldose. Juos gamindavo iš medinių lentelių, sutvirtindavo geležiniais lankais. Panašiai darydavo ir lauknešėlius, kuriais merginos, moterys nešdavo valgyti dirbantiems laukuose vyrams. Parodos lankytojai galės išvysti unikalų skobtinį XIX a. pradžios lauknešėlį, naudotą dar baudžiavos laikais.
Duonkepė Krosnis: Širdis Namų
Svarbiausia malūnininko name - duonkepė krosnis, kurią mūrijo iš Panevėžio atvykęs patyręs meistras. Susėdę prie karščiu alsuojančios krosnies, vaikai išgirdo pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužinojo valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, išmoko naudotis duonkepe, minkė tešlą, kepė ir ragavo duonelę.
Štai kaip atrodo duonos kelias:
Kitos Edukacinės Programos ir Veiklos
Žaliūkių malūnininko sodyba siūlo ir kitų įdomių edukacinių užsiėmimų:
- Užgavėnių tradicijos ir kaukės. Artėjant Užgavėnėms, sodyboje primenamos šios pagoniškos šventės tradicijos ir apeigos, pasakojama apie prietarus ir burtus, supažindinama su kaukėmis ir persirengėliais.
- Velykų tradicijos ir margučių marginimas. Lankytojai susipažįsta su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais ir ornamentika, išmoksta marginti kiaušinius karštu vašku.
- Kerdžiaus ragas. Lauke vedamo edukacinio užsiėmimo dalyviai tampa piemenėliais ir sužino įvairių dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai, piemenėliai išmoksta nusivyti virvutę ir virvę, padaryti pantį. Lauks ir tradiciniai piemenėlių žaidimai. Galiausiai bus ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis.
- Gimtadienio šventė malūnininko troboje.
Žaliūkių malūno dienos. Svečiuose pas malūnininką Danielį. 7 dalis
Edukacinių Užsiėmimų Kainos
Čia pateikiamos Žaliūkių malūnininko sodybos edukacinių užsiėmimų kainos:
| Užsiėmimas | Kaina |
|---|---|
| „Duonos kepimas“ | 100,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 130,00 Eur (po muziejaus darbo valandų) |
| Kiti edukaciniai užsiėmimai | Nuo 4 Eur asmeniui (grupėms taikomos nuolaidos) |
| Gimtadienio šventė | 120,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 150,00 Eur (po muziejaus darbo valandų) |
Nuolaidos: Taikomos moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitoms grupėms. Ukrainos piliečiams vykdomos edukacijos - nemokamos.
Kontaktai: +370 41 52 43 94, +370 41 43 36 80, www.ausrosmuziejus.lt
Ateities Planai
Muziejus planuoja toliau plėsti veiklą ir siūlyti lankytojams naujų patirčių. Orams atšilus, užsiėmimams bus išnaudojama ir malūno teritorija. Joje planuojama pastatyti mažosios architektūros elementų: koplytstulpių, stogastulpių.
tags: #zaliuku #malunininko #sodyba