Sodininkų bendrijose neretai kyla konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairių priežasčių. Dažniausios jų - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai. Todėl svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi želdiniams už sklypo ribos, kad ateityje nereikėtų aiškintis ne tik su kaimynais, bet ir su valstybės institucijomis.
Pagrindinės Taisyklės ir Atstumai
Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami. Jos numato minimalius atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Kaip ir kur turi būti sodinami augalai numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jos buvo priimtos dar 2007 metais, o prieš metus pakeistos. Tiesa, pakeitimų būta nedaug ir jie nėra esminiai. Vienas jų - netaikyti kokybės reikalavimų įvairių akcijų ir talkų metu sodinamiems medžiams.
Pagrindinės taisyklės ir atstumai sodinant augalus prie sklypo ribos:
- Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).
- Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos
Šioje lentelėje pateikiami mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos veisiant įvairius želdinius:
| Eil. Nr. | Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|---|
| 1. | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 5 |
| kitos pusės | 3 | ||
| 2. | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | iš visų pusių | 2 |
| 3. | medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | iš visų pusių | 1 |
| 4. | gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 1 |
| 5. | gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
Sutikimai ir Susitarimai
Jei aukščiau minėtų taisyklių ir reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą. Jei ankščiau gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimai ar kaimynų susitarimai statyti arba želdinti per arti ribų yra pamesti (prarasti), rekomenduotina gauti rašytinius kaimynų sutikimus (susitarimus) bei pateikti jų kopijas sodininkų bendrijos valdybai saugojimui.
Optimaliausias kelias - susitarimą tvirtinti notariškai. Norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis. Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus. Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus. Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido.
Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu.
Geriausias būdas išvengti ginčų - susitarti su kaimynu.
Smaragdo žalumo tujų atstumai ir sodinimo išdėstymas 🌲
Ginčų Sprendimas ir Institucijų Reagavimas
Tiek Kauno miesto, tiek ir rajono savivaldybių atstovai minėjo, kad gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl pernelyg arti sklypo ribos augančių medžių. Tokios situacijos baigiasi įspėjimu bei įpareigojimu perkelti augalus taip, kaip tai numato taisyklės, arba administracinių nusižengimų protokolų surašymu. Kai kuriais atvejais ginčai persikelia į teismus, o pralaimėjusiai pusei tenka ne tik įvykdyti reikalavimus, bet ir kompensuoti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Praėjusiais metais Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius administracinę atsakomybę už minėtą pažeidimą taikė 20 kartų, o šiais metais - 5 kartus. Kauno rajone situacija kiek kita. Pernai užfiksuota 10 pažeidimų, šiais metais - 3. Pažeidimų protokolai nebuvo niekam surašyti, per arti kaimyninio sklypų ribos medžius bei krūmus sodinusiems gyventojams skirtos žodinės pastabos bei įpareigojimai pašalinti pažeidimus. Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, visi šiuos įpareigojimus įvykdė.
Tvorų Reikalavimai Sodo Sklype
Sodo sklype statinius galima statyti ne arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos, inžinerinius statinius, išskyrus tvoras - ne mažesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Nauji pastatai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype. Visais atvejais privalu įvertinti, kad statinys ne tik kad nebūtų arčiau sklypo ribos nei nurodyta įstatyme, bet ir kad jis nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Insoliacija statybos techniniame reglamente įvardinta kaip teritorijų, pastatų ir patalpų apšvita tiesioginiais saulės spinduliais. Taigi tveriant tvorą svarbu, kad ji praleistų ne mažesnį kiekį saulės šviesos nei nurodyta teisės aktuose:
- statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°) - ažūrinė tvora, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą);
- statytojo sklypo rytinėje (tarp (>)45° ir (<)135°) ir vakarinėje (tarp (>)225° ir (<)315°) pusėse - ažūrinė tvora, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%;
- statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°) - tvoros tipas nereglamentuojamas.
Akliną tvorą galima statyti tuo atveju, jei sodo sklypas ja atskiriamas nuo bendrijos bendro naudojimo teritorijos.
Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą reikės turėti ir tuo atveju, jei ketinate tvorą statyti ant sklypų ribos, kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą. Jei sklypas ribojasi su sodų bendrijos bendro naudojimo teritorija, tvorai ant sklypo ribos reikės gauti raštišką sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Augalų Priežiūra ir Reikalavimai
Sodo teritorijoje augančius medžius ir krūmus privalu tvarkyti ir prižiūrėti Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra.
Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių. Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.
Dekoratyvinės gyvatvorės sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą, gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,2 m. Sodininkai tvarko ir prižiūri medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje savo nuožiūra. Svarbu, kad sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams.
Dažnos Konfliktų Priežastys ir Prevencija
Kad išvengti panašių situacijų, yra ypač svarbu, kad sodininkai laikytųsi savo bendrijos vidaus tvarkos ir kitų taisyklių, nustatančių reikalavimus statinių statybai bei augalų priežiūrai ir tvarkymui sklypuose. Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.