Remigijus Žemaitaitis, politikas ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis, nuolat atsiduria dėmesio centre dėl savo finansinės padėties ir turto valdymo. Šiame straipsnyje apžvelgsime R. Žemaitaičio sukauptą turtą, jo poziciją dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ir kitus su finansais susijusius aspektus.

Remigijus Žemaitaitis (nuotr. Elta/D. Labučio)
R. Žemaitaičio Turto Deklaracija
Kaip galima pamatyti iš VMI paskelbtos informacijos, 2024 metais R.Žemaitaičio ir jo žmonos Živilės Žemaitaitienės sukauptas turtas siekė 1,4 mln. eurų. 2023 metais su sutuoktine jie buvo deklaravę turto už 940,5 tūkst. eurų. Vien R.Žemaitaičio deklaruoto turto vertė siekė 1,39 mln. eurų. Jam priklauso 490 tūkst. eurų verti Lietuvoje esantys nekilnojamojo turto (NT) objektai (173 tūkst. eurų vertės butas, 317 tūkst. eurų vertės namas, kiti statiniai, kurių vertė - daugiau nei 24 tūkst. eurų).
Be visų kitų objektų R.Žemaitaitis deklaravo turįs meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ar kitų deklaruotinų daiktų už beveik 283 tūkst. eurų - lygiai tiek pat, kiek ir 2023 metais.
Paklaustas, kaip tapo milijonieriumi ir kokius meno kūrinius galimai kolekcionuoja, „aušriečių“ lyderis „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ atskleidė daugiau savo praturtėjimo detalių.
R.Žemaitaitis nurodė, kad jo Telšių apskrityje gyvenę seneliai buvo labai pasiturintys žmonės, o nemažai turto su broliu paveldėjo ir mirus tėvams.
„Mano turtas padidėjo dėl mano nelaimės, kada mano abudu tėvai iškeliavo, aš paveldėjau ir dabar turiu, kaip sakant, tapti turtuoliu, todėl, kad paveldžiu jų turtą.
Tėvukas visą laiką labai investavo į meno dirbinius, investavo į paveikslus, į Lietuvos tam tikrų dailininkų, ir užsienio, ypatingai Vokietijos, tai tie paveikslai, jų vertė ji yra. Ir dirbiniai, kurie saugomi banko seife, kaip aš sakau, yra ta vertybė, kurią mes paveldėjome kartu su broliu“, - pasakojo R.Žemaitaitis.
R.Žemaitaičiui priklausančių gyvenamųjų namų vertė per metus augo 187 tūkst. eurų - nuo 130 tūkst. eurų iki 317 tūkst. eurų. Tuo tarpu turimų butų vertė praktiškai nesikeitė - nuo 175 tūkst. eurų nusileido iki 173 tūkst. eurų. 95 tūkst. eurų augo politiko valdomų žemės sklypų vertė - nuo beveik 50 tūkst. eurų iki 145 tūkst. eurų.
Pateikti duomenys rodo, kad pernai R.Žemaitaitis įsigijo kitų statinių, kurių, kaip minėta, vertė - daugiau nei 24 tūkst. eurų. Ankstesniais metais apie juos duomenų deklaracijoje nebuvo.
Įspūdingai augo „aušriečio“ turimų akcijų vertė. Užpernai R.Žemaitaitis deklaravo turįs akcijų, kurių vertė siekė kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų, pernai - 170 tūkst. eurų.
R.Žemaitaitis per metus sukaupė ir daugiau santaupų - pernai deklaravo turįs beveik 278 tūkst. eurų piniginių lėšų, užpernai - 257,5 tūkst. eurų. O šeimos turimos paskolos per metus sumažėjo - nuo 166 tūkst. eurų užpernai iki 92 tūkst.
R. Žemaitaitis yra Seimo milijonierius, turto sukaupęs už beveik 1,5 mln. eurų, ir gyvena prestižinėje vietoje šalia Vilniaus.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Automobilio Nuomos Skandalas
Netekus darbo Seime, R. Žemaitaičiui prireikė bedarbio pašalpos. Būdamas bedarbiu, tačiau turtingu verslininku, turinčiu apie milijono eurų turtą, R. Žemaitaitis kas mėnesį gaudavo po 1 200 eurų iš Užimtumo tarnybos, tuo pat metu ruošdamasis rinkimams su naujai įkurta partija „Nemuno aušra“.
Kaip įprasta, R. Žemaitaitis važinėjo po regionus pas žmones savo automobiliu. Jis nuomojo partijai savo 2022 metų „Range Rover Sport“ už daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį. Kitaip tariant, jis sau nuomojo savo automobilį, o už viską mokėjo partija.
Per viešųjų pirkimų portalą įvairūs ekspertai, tarp jų ir Eimantas Norkūnas, atrado sutartį, kurią R. Žemaitaitis pasirašė su… savimi. Remigijus Žemaitaitis pakomentavo, kaip viskas vyko Daiva Petkevičienė, dabar jau Seimo narė, 2024-aisiais dar buvo „Nemuno aušros“ generalinė sekretorė. Su savo automobiliu ji važinėdavo po vakarų Lietuvą. 2024 metų kovo-lapkričio mėnesiais ji sudarė sutartį su partija ir nuomojo savo automobilį savo reikmėms, už tai iš viso gavusi 18 tūkst. eurų. Žiniasklaidai ji aiškino, jog su automobiliu vežiojo sėdmaišius.
R. Žemaitaitis TV3 žinioms teisinasi, kad mokesčių mokėtojų pinigų iš pradžių nenaudojo. „Tai niekas nemokėjo nuomos, va čia ir yra esminis dalykas“, - sakė R. Žemaitaitis. Iš pradžių „Nemuno aušra“, kaip nauja partija, valstybės dotacijų negavo, tačiau vėliau, patekus į Seimą, dotacijos pasiekė partiją, o R. Žemaitaitis sau išsimokėjo virš 30 tūkst. eurų. „Kai gavome dotaciją, taip ir buvo sumokėta“, - tikino R. Žemaitaitis.
Be to, R. Žemaitaitis buvo vienas daugiausiai pinigų Seime išleidusių parlamentarų. Pernai jis išleido 22 500 eurų - daugiausia savo automobilio nuomai.
„Nu kažkas su tomis mašinomis yra Remigijui. Žmogus negali, auksinė mašina, už kurią visa tauta moka, o jis važinėja su ja ir pasakoja, kaip efektyviai reikia leisti biudžeto lėšas“, - sakė E. Norkūnas.
Sutartyje nurodyta automobilio vertė - 31 tūkst. eurų, o kas mėnesį R. Žemaitaitis turėjo gauti virš 3 tūkst. eurų nuomos. „Jei prie tokios sumos, tai ta nuomos kaina yra idiotiška, bet kvailu būti nėra draudžiama“, - komentavo „Hertz“ ekspertas Laurynas Boguševičius.
Vyriausioji rinkimų komisija aiškinasi dėl R. Žemaitaičio ir D. Petkevičienės automobilio nuomos.
Premjerė Inga Ruginienė blogai vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad „Nemuno aušra“ nuomojosi automobilius iš partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės. „Blogai vertinu. Mes, politikai, turėtume dirbti taip, kad regimybės net nebūtų įvairioms spekuliacijoms, diskusijoms“, - žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
Pozicija Dėl NT Mokesčio
R. Žemaitaitis aktyviai reiškia savo nuomonę dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Jis teigia, kad visuotinio NT mokesčio taikymas yra neteisingas ir būtina nustatyti aiškias grindis įstatyme.
„Tai dar kartą akivaizdžiai parodo, kad taikyti visuotinį NT mokestį yra neteisinga. Grindys turi būti aiškiai įdėtos įstatyme“, - trečiadienį, susitikimo su Registrų centro valdyba metu sakė R. Žemaitaitis.
„Šiandieną, ką pateikė Registrų centras, akivaizdu, kad suma negali būti mažesnė nei 100 tūkst. eurų. Nes kitaip papuola sodai, papuola nedideli individualūs namai, papuola butai. Tai tą jautriausią socialinę žmonių grupę reikia apsaugoti“, - po susitikimo kalbėjo jis.
Taip pat, anot politiko, NT mokestis vienam būstui galėtų būti skaidomas pagal savininkų kiekį. Be to, pasak jo, jei vienam asmeniui priklauso keli būstai, kiekvienas turi būti apmokestinamas atskirai.
„Ką Registrų centras patvirtino, kad NT mokestis negali būti sumuojamas ir taikomas, kaip visos šeimos“, - kalbėjo jis.
„Artimiausiu metu kviesime Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministeriją, kad būtent ne sumavimas būtų ne žmogui“, - sakė jis.
Trečiadienį „Nemuno aušros“ frakcijai Registrų centras pateikė, kad 2021-2025 m. periodu NT Lietuvoje brango 70-80 proc. Anot centro, šiuo periodu bendrabučių vertės išaugo 87 proc., butų ir nuosavų namų - 75 proc.
R. Žemaitaičio manymu, toks brangimas parodo poreikį tiek taikyti grindis, tiek nesumuoti NT vertės.
„Registrų centro pateiktomis vertėmis, bendra turto vertė Lietuvoje padidėjo nuo 88 mlrd. eurų iki 158 mlrd. eurų. Tai Vilnius, Kaunas, Klaipėda, kiti miestai, kaip Telšiai ir Mažeikiai, ten turto vertė bus padidėjusi 2-3 kartus“, - kalbėjo jis.
NT Vertės Pokyčiai Lietuvoje
Vidutinės nekilnojamo turto (NT) vertės Lietuvoje nuo 2021 m. iki 2025 m. išaugo 70-80 proc., praneša Registrų centras.
„Statinių vertės dviženkliai šoktelėjo 2022-2023 m. Tas augimo tempas dabar sustojęs, bet tie metai buvo svarbiausi. Ir tas verčių pokytis yra 70-80 procentų“, - susitikimo su „Nemuno aušros“ frakcija Seime metu kalbėjo centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Registrų centro duomenimis, šiuo periodu bendrabučių vertės išaugo 87 proc., butų ir nuosavų namų - 75 proc.
Kaip aiškino centro turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė, didžioji dalis tiek butų, tiek nuosavų namų Lietuvoje - verti iki 200 tūkst. eurų.
„Didžioji dalis butų yra iki 200 tūkst. eurų vertės, apie 4 proc. - iki 400 tūkst. eurų. Tik keli tūkstančiai patenka į didesnius intervalus“, - kalbėjo L. Kanišauskienė.
„Situacija analogiška ir su namais, dauguma objektų koncentruojasi į intervalą iki 200 tūkst. Didelė gyvenamųjų dalis yra net iki 20 tūkst. Taip yra todėl, kad namai yra kaimo vietovėse, mediniai“, - sakė ji.
Registrų centro duomenimis, apie 50 proc. būstų vertė siekia tarp 20 ir 75 tūkst. eurų. Tokių bustų Lietuvoje yra apie 500 tūkst. Tuo metu virš 400 tūkst. eurų - 74 būstus.
Po paskutinio Registrų centro vertinimo, 2025 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje esančio nekilnojamo turto vertė siekia 202,4 mlrd. eurų. Didžioji dalis, apie 158 mlrd. eurų - statinių vertė, likę 44,3 mlrd. eurų - žemės vertė.
Trečiadienį Seimo frakcijos „Nemuno aušra“ atstovai susitiko su Registrų centro vadovybe. Šio susitikimo metu, atsižvelgiant į valdančiųjų mokestinių pakeitimų pasiūlymus, aptarti turto vertės pokyčiai.
ELTA primena, kad koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo, pokyčių dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, gyventojų pajamų apmokestinimo.
Pagal naujausius koalicijoje aptartus siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai nei iki šiol. Pagal valdančiųjų siūlymus, iki 200 tūkst. eurų NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai. Taip pat siūloma taikyti 4 proc. mokestį apleistam nenaudojamam turtui.
Kaip yra teigusi socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, tarp galimų mokesčio variantų svarstoma nustatyti neapmokestinamo NT kartelę arba ir žemiausią metinio mokesčio sumą, kurios rinkti valstybei neapsimokėtų, todėl joks tarifas nebūtų taikomas. Tuo metu prezidentas siūlė neapmokestinamo NT kartelę nustatyti bent ties 50 tūkst. eurų būsto vertės riba.

Nekilnojamojo turto vertės pokyčiai (Šaltinis: Registrų centras)
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai pagal vertę:
| NT Vertė | Tarifas |
|---|---|
| Iki 200 tūkst. eurų | 0,1 proc. |
| Nuo 200 iki 400 tūkst. eurų | 0,2 proc. |
| Brangesnis turtas | 0,5 proc., 1 proc. arba 2 proc. (priklausomai nuo vertės) |
| Apleistas nenaudojamas turtas | 4 proc. |
tags: #zemaitaitis #turto #bankas