Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių įstatymo naujausia redakcija Lietuvoje

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Šiuo metu viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl žemės ūkio paskirties žemės sutelkimo stambių žemės savininkų rankose, Žemės ūkio ministerija siekia, kad visuomenė pagaliau nebebūtų klaidinama.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: „Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos.

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą.

Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla.

Apžvelgus visus šiuos faktus, akivaizdu, kad valstybė visą laiką nuosekliai eina žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo stiprinimo ir saugiklių didinimo keliu.

Istorija ir Priežastys

Ribojimai žemės ūkio paskirties žemei pirkti pirmą kartą įvesti 2003 m. 2006 m. Žemės ūkio ministerija ne kartą akcentavo siekį, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų sutelkta vienose fizinio ar juridinių asmenų rankose (tikėtina, naudojant ir užsienio kapitalą) ir netaptų manipuliacijų objektu siekiant pelningai ją parduoti, o ne gaminti žemės ūkio produkciją.

Todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. Susijusiais asmenimis buvo laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Susijusių asmenų sąvoka reiškė, kad ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimas taikomas ne vienam asmeniui, bet visiems susijusiems asmenims kartu.

Įstatyme buvo nustatyta žemės pirkėjo pareiga notarui teikti deklaraciją apie savo ir susijusių asmenų valdomą žemės plotą bei galimybė viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn, jeigu asmuo ar su juo susiję asmenys įsigijo daugiau kaip 500 ha. Tai reiškia tik tai, kad asmuo, valdantis didesnį kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, ateityje nebegalės įsigyti tokios žemės papildomai.

Lapkričio 23 d. Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos (ES) įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais.

Iki šiol galiojusios nuostatos, nustatančios profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, buvo nesuderinamos su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Taip pat palikta teisė žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę.

Iki šiol galioję kvalifikaciniai reikalavimai stipriai apribojo žmonių teisę pasirinkti veiklos dydį, formą ar sritį, taip pat apribojo ir žemės savininką, nes jis žemę galėjo parduoti tik tam asmeniui, kuris atitinka įtvirtintus reikalavimus.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc.

Pagrindiniai aspektai

• Fiziniam asmeniui - trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas.
• Juridiniam asmeniui - 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas.

Plotų ribojimai

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).

Susiję asmenys

Nuo 2018 m. sausio 1 d. susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, jų abiejų tėvai ir sutuoktinių nepilnamečiai vaikai (arba sutuoktinių tėvų anūkai).

Susijusiais asmenimis laikomi ir juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 proc. akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 proc.

Nacionalinė Žemės Tarnyba (NŽT)

Nuo šių metų pradžios patvirtinta nauja sutikimų (vietoj buvusių išduodamų leidimų) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarka. Ji paskelbta NŽT interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Įvertinę pateiktus dokumentus ir patikrinę valstybės įmonių registruose esančius duomenis apie asmenis ir susijusius asmenis (jų turimą žemę arba akcijas, esančias juridiniuose asmenyse), NŽT teritoriniai skyriai sutikimus išduoda pagal žemės ploto buvimo vietą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Per pirmąjį šių metų mėnesį NŽT gavo 1664 prašymus išduoti sutikimą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Teigiami sprendimai dėl sutikimų priimti 1340 asmenims.

Netrukus Žemės ūkio ministerija planuoja sustiprinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrolę - NŽT suteikti įgaliojimus patikrinti dar iki 2018 m. sausio 1 d. sudarytus žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius. Iki šiol už tai būdavo atsakingi notarai, tvirtindavę žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

Audrius Gelžinis, NŽT atstovas: „Joks žodinis NŽT specialisto ir pirmumo teisę į sklypą turinčio ūkininko susitarimas įstatyme nenumatytas. Tuomet, kai pirmumo teisę turintys asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sprendimo pirkti parduodamą žemės sklypą, NŽT išduoda apie tai paliudijančią pažymą. Ir savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo rengiama dėl kiekvieno parduodamo žemės sklypo. Parduodamo žemės sklypo bendraturčiams, pateikusiems vieną pranešimą dėl sprendimo parduoti sklypą, rengiama viena pažyma.

Pirmumo teisė

Vienas saugiklių numato ir tai, kad žemę parduoti sumanęs savininkas pirmiausia ją turi pasiūlyti ūkininkui, su kurio valda ribojasi parduodamas sklypas.

Taip pat palikta teisė žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę.

Tačiau siūloma šiems asmenims sumažinti kvalifikacinius reikalavimus, siekiant pasinaudoti pirmumo teise - fiziniams asmenims būtų keliamas registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims - 50 proc.

Eiliškumas

Žemės įsigijimo eiliškumą:

1. 1, 2, 6, 4, 3, 5 punktai.

Konstitucinis teismas (KT) šių metų vasarį priėmė nagrinėti individualų įmonės konstitucinį skundą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo atitikties Konstitucijai.

Pasak jo, analizuojant teisinio reguliavimo raidą matyti, kad pirmumo teisę įsigyti šią žemę turinčių subjektų ratas buvo didinamas. Pirmumo teisė iš pradžių buvo suteikta tik žemės sklypo bendraturčiams ir parduodamo žemės sklypo naudotojams. Vėliau buvo nustatyta ir besiribojančio žemės sklypo savininko - ūkininko pirmumo teisė. O šiuo metu, pavyzdžiui, yra numatytas net pirmumas ūkininkui, deklaravusiam gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas sklypas, arba joje registruotai žemės ūkio bendrovei.

KT ketina svarstyti, ar tokiu atveju, kai klaidą padaro valstybės institucija, galima taikyti pirkėjo teisių perkėlimo institutą. Įmonės „Stateta“ atveju teismai pasisakė, kad NŽT, vykdydama procedūrą, padarė pažeidimą. Sklypo pardavėjai, teikdami NŽT pranešimą apie parduodamus žemės sklypus, nenurodė, kokia dalis kuriam priklauso ir kokia kiekvienos dalies kaina. Toks formalumas, kai bendraturčių parduodamos žemės sklypo dalys sudaro visą žemės sklypo plotą, neturėtų turėti esminės reikšmės, tačiau šiuo atveju buvo konstatuota, kad yra pagrindas perkelti pirkėjo teises“.

Žemės rinkos dinamika

"INVL Baltic Farmland" trečiadienį paskelbė savo finansinę ataskaitą, kurioje cituoja naujausią Žemės ūkio ministerijos statistiką, jog 2014 m. Bendrovė pastebi, kad šių metų rugpjūčio mėn. Taip pat pastebima žemės paskirties keitimo į žemės ūkio paskirtį tendencija. Registrų centro duomenimis, Nekilnojamojo turto registre skirstant žemę pagal žemės naudojimo paskirtį, remiantis 2014 m. antros pusės skaičiavimais, žemės ūkio paskirties žemei teko 65,8% žemės, o 2013 m.

"Žemės įsigijimo sumažėjimui galėjo turėti įtakos ne tik vadinamasis saugiklių įstatymas, bet ir Rusijos sankcijos. Kaip žinia, nuo 2014 m. gegužės įsigaliojo sugriežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pokyčiai, kurie neleidžia susijusiems asmenims iš valstybės ar kitų asmenų įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės, taip pat išplėstas pirmumo teise parduodamą žemę įsigyti galinčių asmenų ratas. "Nuomos kainas galėjo kilstelti artėjantis euro įvedimas. "INVL Baltic Farmland" skaičiuoja, kad per devynis 2014 metų mėnesius vidutinė jai priklausančios žemės 1 hektaro nuomos kaina siekė 377 Lt.

Žemės ūkio paskirties žemės rinka patiria įvairiapusį spaudimą: gegužės 1 d. Laukta, kad dėl šių veiksnių prekyba žeme turėtų stoti, o jos kaina - mažėti.

„Galima teigti, kad antrinės rizikos - kiaulių maro ir Rusijos sankcijų - žemės ūkio paskirties žemės rinka kol kas nepastebėjo ir neįvertino jos kaip keliančios pavojų plėtrai, - svarsto Vladimiras Timaškovas, AMT Turto valdymo departamento vadovas. - Manau, tai lemia keli veiksniai. Pirma, Lietuvos žemės ūkio sektorius turi daugiau vidinių rezervų, nei gali pasirodyti klausant kai kurių rinkos dalyvių skundų. Antra, ūkininkai yra lankstesni ir gali greičiau reaguoti nei perdirbėjai, todėl jiems lengviau keisti pardavimų kryptis ar mažinti gamybos apimtį. Trečia, žemės ūkio produkcijos gamybos rinka yra labai inertiška, todėl nemaža dalis ūkininkų tiesiog nieko nekeičia, nes jie taip įpratę dirbti. Lemia ir euras“.

Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, nesistebi suaktyvėjusia nuomos rinka, nes pasikeitus įstatymams žemės pirkimas tapo sudėtingesnis.

„Prieš euro įvedimą žemės savininkai, kurie nuomodavo žemę, pradėjo reikalauti, nesvarbu, kad sutartyse buvo numatyta atsiskaityti gruodį ar 2015 m. sausį, kad su jais būtų atsiskaityta kuo greičiau, - pasakoja p. Kraujelis.

„Prognozuoju, kad šiais metais tiek bendrovėms, tiek ūkininkams su pinigais bus striuka. Pernai ir pieno kaina buvo šoktelėjusi, ir grūdų kaina laikėsi apie 600-700 Lt/t, rapsų - apie 1.400 Lt/t, šiuo metu grūdai nukrito ties savikaina, pieno kainos mažės“, - pabrėžia p.

Vis dėlto, anot p. „Pasakysiu paprastai - dalis, ir nemaža dalis, ūkininkų augina kviečius ar galvijus vien todėl, kad tai darė jų tėvai ar daro kaimynai. Jie nevertina savo ūkio verslo požiūriu ir visiškai neplanuoja tokio verslo plėtros, remdamiesi paprasta prielaida - jei ūkis šiemet išmaitino mano šeimą, tai ir kitąmet išmaitins, nes tai yra geras ūkis. Dėl to rinkoje labai dažnai itin smarkiai išsiskiria pardavėjo ir investuotojo lūkesčiai, kai toks ūkis yra parduodamas.

Teisiniai ginčai ir situacijos

„Tai žemgrobys“, - viena paskui kitą kartojo moterys, į kurių žemę ties Panevėžiu buvo pasikėsinęs vietos politikas. Stambieji žemdirbiai inkštė, kai prieš septynerius metus buvo kuriamas įstatymas, apribojęs žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą.

Vienas saugiklių numato ir tai, kad žemę parduoti sumanęs savininkas pirmiausia ją turi pasiūlyti ūkininkui, su kurio valda ribojasi parduodamas sklypas. Vis dėlto šiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme liko spragų. Tokia situacija paskatino suklusti ir Konstitucinį teismą - šįmet jis priėmė nagrinėti skundą, susijusį su žemės ūkio paskirties sklypų pardavimu.

Dirba be nuomos sutarties„Nežinau, kur kreiptis, kieno pagalbos prašyti“, - judėjimo negalią turinti Egidija Gužauskienė-Gaižauskaitė nesutramdė ašarų pasakodama apie tai, kaip iš savo žemės Panevėžio rajone, Pažagieniuose, neįstengia iškrapštyti šio rajono ūkininko, politiko, žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ vadovo 49 metų Gražvydo Stankūno.

Ji sielojosi ir dėl to, kad ūkininkas yra užaręs visus riboženklius, įkaltus sklypų geodezinius matavimus atlikusių žemėtvarkininkų. Esą jai, žemės savininkei, teks už jų pradanginimą sumokėti milžiniškas baudas.

„Nepaisydamas mano prašymų pernai rudenį jis vėl apsėjo žemę rapsais. Neturėdamas nuomos sutarties šiemet sugebėjo savo vardu deklaruoti mano žemę ir dar gauti tiesiogines išmokas. Kai prieš sudėtingą operaciją balandį nuvažiavau į tėviškę, apstulbau: viskas buvo suarta, pieva - taip pat. Ir nė pėdsako riboženklių“, - nuoskaudomis dalijosi Egidija.

Parūpo dovanota žemė„Iš tėvų paveldėtos žemės gabalą - maždaug 4 hektarus - užpernai padovanojau žmogui, kuris ir pats, ir jo tėvai mums daug kartų yra pagelbėję.

G.Stankūnas išdygo mano namuose sumanęs tą žemę atimti. Esą prieš dovanodama kitiems pirmiausia turėjau žemę pasiūlyti jam - gal jis norįs pirkti. Kodėl turėčiau tai daryti? Juk neketinau savo žemės parduoti. Kam norėjau, tam ją ir padovanojau.

Tačiau bendrovės „Šilagalis“ vardu jis porą metų mus tąsė po teismus. Nieko nepešė, tačiau nervų daug pagadino“, - pasakojo panevėžietė Dalia Markutienė. Pasak šios moters, apsiginti nuo tokių žemgrobių - ne silpno žmogaus jėgoms. Už savo žemę tenka sunkiai pakovoti. Jai iškeltą „Šilagalio“ bendrovės ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjų teisių perkėlimo atmetė ir Panevėžio apylinkės, prieš metus - ir Šiaulių apygardos teismas.

Šiuo atveju bendrovės vadovui nepavyko per teismus priversti D.Markutienės parduoti jam žemę, ir dar už tokią sumą, kuri verčia šyptelėti, - vos 8 tūkst. eurų. Mat tokia jos vertė buvo nurodyta dovanojimo sutartyje.

Nusipirko ir praradoNetoli Panevėžio, greta šį miestą lenkiančio aplinkkelio, Šilagalio kaime, prieš porą metų buvo atidaryta nauja „Circle K“ degalinė. Šiek tiek anksčiau ten turėjo iškilti ir bendrovės „Stateta“ degalinė, tačiau taip nenutiko.

„Suplanavome investicijas, 2018- aisiais degalinės statybai įsigijome sklypą greta Panevėžio aplinkkelio“, - pasakojo „Statetos“ degalinių tinklą valdančios įmonės savininkas ir vadovas Karolis Stasiukynas. Du sklypus - 3,7 ir 0,14 hektaro - Šilagalio kaime jo įmonė nupirko iš motinos ir sūnaus.

Mažasis sklypas ribojosi su „Šilagalio“ bendrovės dirbama žeme, didysis tokios kaimynystės neturėjo. Vienas jo galas rėmėsi į kelią, kitas - į upelį. „Nors didysis sklypas nė neprisilietė prie „Šilagalio“ žemės, tai nesutrukdė bendrovės vadovui G.Stankūnui visko iš mūsų atimti“, - kartėlio neslėpė K.Stasiukynas.

Dirbamosios žemės neįmanoma bet kaip parduoti ar nusipirkti - tam reikalingi leidimai, kuriuos išduoda Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). „Ir mes, ir žemės pardavėjai gavome tuos leidimus. Gretimai dirbantis ūkininkas atsisakė šio pirkinio, esą jam per brangu. Taigi 2018-ųjų rugpjūtį nusipirkome žemę, už abu sklypus sumokėję 82 tūkst. eurų“, - sakė K.Stasiukynas.

Netrukus jis sutarė dėl degalinės projekto ir statybų su įmone „Ronekta“ ir pervedė jai 90 tūkst. eurų avansą. Projektas jau buvo pradėtas rengti, kai „Stateta“, praėjus maždaug trims mėnesiams nuo sutarties, gavo kvietimą į teismą.

Pasirodo, G.Stankūnas pateikė ieškinį dėl sklypų pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismų karuselė apsuko ratą. Pernai ji pasiekė Lietuvos aukščiausiąjį teismą, po kurio nutarties „Stateta“ prarado pirkinį.

Žemės paskirties keitimas

„Mane pribloškė tai, kad prisiekęs teismui ūkininkas aiškino, jog sklypai jam reikalingi žemdirbystei. Tačiau jau po pirmojo posėdžio jis pasiūlė man perpirkti juos už 1,5 mln. eurų. Esą mokėk, jei nori degalinės“, - pasakojo K.Stasiukynas, tikinantis, kad turi visus pokalbių su šiuo ūkininku įrašus, net ir padarytus klausant antstoliams.

Vos tik pernai pavasarį ūkininkas sklypus užregistravo kaip savo nuosavybę, portale aruodas.lt atsirado skelbimas apie jų pardavimą. Nurodyta vieno hektaro kaina siekė 135 tūkst. eurų - ji buvo 6,6 karto didesnė nei pirkimo.

Kone tuo pat metu Panevėžio rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą pakeisti šių sklypų paskirtį taip, kad ji tiktų „pramonės ir sandėliavimo objektams“. „Stateta“ teismui yra apskundusi NŽT - siekiama, kad ši valstybės tarnyba atlygintų 90 tūkst. eurų jai padarytą žalą. Tai pinigai, sumokėti kaip avansas degalinės projektuotojams.

„Valstybė yra delegavusi NŽT prižiūrėti žemės pirkimo ir pardavimo sandorius. Ir jeigu ši tarnyba išdavė pažymas, jei suteikė leidimą, kaip galima iš savininkų atimti žemę? Bet taip nutiko“, - kalbėjo K.Stasiukynas.

Tuo pat metu jis siekia, kad Panevėžio prokurorai atnaujintų ikiteisminį tyrimą dėl G.Stankūno galimai vykdomos neteisėtos komercinės veiklos bei apgaulingos buhalterijos. Tyrėjai jau buvo išsiaiškinę, kad per pastaruosius 15 metų Panevėžio politiko, valstiečio liaudininko G.Stankūno vardu Registrų centre buvo registruotas 141 įsigytas sklypas, parduoti ir išregistruoti 63.

Ūkininko pozicija

Ūkininko bei „Šilagalio“ bendrovės vadovo G.Stankūno „Lietuvos rytas“ paklausė, kodėl jis pats iš karto nepirko ginčo objektu tapusių sklypų, bet vėliau užsimojo juos susigrąžinti per teismus? „Kažką norite išprovokuoti? - taip ūkininkas pirmiausia sureagavo į klausimą, tada pridūrė: - Į žemės aukcionus neiname - laukiame oficialių pasiūlymų, gavę perkame. Tiek galiu pasakyti.“

Paklausus, kodėl per teismus perėmęs iš įmonės „Stateta“ žemę jis suskubo keisti jos paskirtį ir parduoti, G.Statkūnas atsakė: „Niekas netrukdo ūkininkams parduoti žemės ar keisti jos paskirties. Ką noriu, tą darau su savo žeme. Spekuliuoti buvo draudžiama tik sovietmečiu, dabar tai normalus verslas. Kol kas žemę dirbame, paskirtis dar nepakeista.“

Ši lentelė apibendrina pagrindinius žemės įsigijimo saugiklių įstatymo aspektus, susijusius su ūkininkų veikla:

tags: #zemes #isigijimo #saugikliu #istatymas #aktuali #redakcija