Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra žemės mokestis, kas jį moka, kokios yra lengvatos ir išimtys, bei kaip teisingai deklaruoti ir sumokėti šį mokestį.
Žemės mokesčio pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso Lietuvos teritorijoje esanti privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Žemės mokesčio tarifai
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.
Svarbu! Tiksli suma priklauso nuo žemės paskirties, vertės ir savivaldybėje nustatyto tarifo. Mokestį moka savininkas, net jei žemė yra išnuomota kitam asmeniui. Tačiau nuomos sutartyje galima susitarti, kad mokestį kompensuoja nuomininkas.
Kaip sužinoti savo žemės mokestį? (gestų kalba)
Žemės mokesčio mokėjimo terminai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.
Kaip sužinoti savo žemės mokestį?
Norint sužinoti žemės mokestį, reikia kreiptis į mokesčių administratorių (VMI), kuris apskaičiuoja mokestį ir pateikia mokėtojui iki lapkričio 1 dienos. Jeigu kyla klausimų dėl mokesčio - visada galite tartis su buhalteriu.
Žemės mokesčio mokėjimo būdai
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą, žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą:
- Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
- Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
- Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
- Alternatyvūs metodai: Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus (apmokant iki einamojo mokestinio laikotarpio).
Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui, įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas. Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus.
Savivaldybių tarybų sprendimai
Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Žemės ūkio paskirties žemė
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
Fizinių asmenų grupės
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Žemės ūkio subjektams
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Kiti atvejai
Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių. Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
- Bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto.
- Lietuvos bankas.
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- Bendro naudojimo kelių užimta žemė.
- Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
- Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
- Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
- Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
- Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę.
- Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
- Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.
- Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą.
- Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
- Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).
Kada ir kaip sumokėti žemės mokestį?
Žemės mokestį už 2025 metus turite sumokėti iki 2025 m. lapkričio 17 d. Nesumokėjus mokesčio laiku, reikės mokėti ir delspinigius. Delspinigių dydžių tarifus rasite čia.
Kaip sumokėti?
Yra keletas būdų, kaip galite sumokėti žemės mokestį:
- Per Mano VMI:
- Prisijunkite prie Mano VMI sistemos.
- Raskite skiltį Mokesčiai ir baudos.
- Pasirinkite žemės mokestį ir spauskite Mokėti šią įmoką.
- Pasirinkite mokėjimo būdą ir spauskite Apmokėti.
- Bankiniu pavedimu:
- Galite sumokėti savarankiškai per savo banką.
- Nurodykite žemės mokesčio įmokos kodą - 3011.
- Per įmokų surinkimo paslaugas teikiančias įstaigas:
Galite sumokėti pateikę spausdintas žemės mokesčio deklaracijas įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose (pvz., pašto skyriuose, „Lietuvos spauda“ kioskuose, „Perlo“ terminaluose, MAXIMA LT kasose ir kitose įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose).
Sąskaitų faktūrų išrašymas ūkininkams
Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas. Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.
Aktuali informacija apie žemės mokestį
- Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės.
- Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.
- Žemės mokestis Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
- Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
- Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.
- Mokestinis laikotarpis: Kalendoriniai metai.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:
- Jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus.
- Jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:
- Žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais.
- Žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Mokestinė vertė: Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Paveldimo turto mokestis
Gyventojui paveldėjus turtą Lietuvoje ar užsienyje, gali tekti sumokėti paveldimo turto mokestį. Paveldimo turto mokesčio mokėtojai - nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Paveldėti turtą gali ir juridiniai asmenys, tačiau jie nemoka paveldimo turto mokesčio. Jį moka tik gyventojai, paveldėję turtą pagal įstatymą ar testamentą.
Mokesčius reikia susimokėti už:
- Lietuvoje ar užsienio valstybėje paveldėtus nekilnojamuosius daiktus (žemę, pastatus, įrenginius, sodinius ir kitus daiktus, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
- Kilnojamuosius daiktus (transporto priemones, traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas, jų priekabas, puspriekabes ir kt.).
- Vertybinius popierius (akcijas, obligacijas ir kt.).
- Pinigus (grynuosius, pinigus banke).
Mokesčio bazė ir tarifai
Paveldimo turto mokesčio bazė - paveldėto turto apmokestinamoji vertė. Lietuvoje esančio paveldėto turto apmokestinamąją vertę pagal paveldėtojų prašymus apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Paveldėtojai gali kreiptis į bet kurios apskrities VMI, kad apskaičiuotų Lietuvoje esančio paveldėto turto vertę. Apskaičiuojant mokestį už paveldėtą turtą, esantį Lietuvoje ar užsienyje, apmokestinamoji vertė siekia 70 proc. paveldimo turto vertės.
Mokesčio tarifai yra du:
- 5 proc., kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 000 Eur.
- 10 proc., kai apmokestinamoji vertė viršija 150 000 Eur.
Kam mokesčio mokėti nereikia?
Paveldimo turto mokesčio mokėti nereikia, kai:
- Vienam sutuoktiniui mirus kitas paveldi turtą.
- Paveldėjus vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų turtą.
- Kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 000 eurų.
Jeigu atsitiktų taip, kad per metus gyventojas turtą paveldėtų kelis kartus iš skirtingų palikėjų, tuomet 3 000 Eur lengvata galiotų kiekvienu atveju.
Paveldėto turto pardavimas ir mokesčiai
Jeigu paveldėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudosite ir nusprendėte jį parduoti, jums gali tekti sumokėti pajamų mokestį. To išvengti galima tuomet, jei paveldėtą turtą išsaugojote savo nuosavybėje bent 10 metų ir daugiau. Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją parduodamame paveldėtame būste, mokesčių taip pat nemokėsite.
Be to, mokesčių nereikia mokėti, jei už paveldėto NT pardavimą gautus pinigus panaudojate kito būsto įsigijimui per 1 metus. Kitais atvejais, mokesčius mokėti reikia, tačiau ne nuo visos sumos, o nuo pelno. Taigi, jei pardavėte paveldėtą butą Vilniuje už 100 000 eurų, o jo rinkos vertė yra 80 000, gyventojų pajamų mokestį turėsite susimokėti nuo skirtumo: 100 000-80 000= 20 000 Eur. 15 proc nuo 20 000 yra 3000 eurų.
Mokesčiai skaičiuojami tik nuo nekilnojamo turto kainų: jei parduodate paveldėtą butą su baldais ir buitine technika, kilnojamas turtas ir daiktai turėtų būti parduodami atskirai. Jei po paveldėjimo NT turtą renovavote ir tvarkėte patys ir turite tai patvirtinančius dokumentus, tos sumos skaičiuojamos kaip jūsų išlaidos ir minusuojamos iš galutinės pardavimo kainos.
Turto vertinimas
Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Tokiu atveju į paveldėjimo liudijimą notaras įrašys paveldėto turto kainą ne pagal VĮ Registrų centro duomenis, kur kaina veikiausiai neatitinka tikrovės (paprastai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą), o iš Jūsų pateiktos turto vertinimo ataskaitos.
Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu. Tokiu atveju retrospektyvinis turto vertinimas bus atliekamas atgaline data, t. y. paveldėjimo datai. Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio.