Šiame straipsnyje aptarsime žemės mokesčio svarbą, privalumus ir trūkumus Lietuvoje. Taip pat išnagrinėsime žemės matavimų būtinybę, teisinius aspektus ir mokesčių tarifus.
Žemės Matavimų Svarba
Paprastai poreikis apibrėžti savo teritorijos ribas iškyla, jei savininkas nusprendžia parduoti savo sklypą arba susijungti su kitu. Dažnai ribų nustatymo priežastis yra kaimynų ginčai dėl žemės. Tačiau žemės matavimas leidžia pašalinti beveik visus klausimus dėl žemės ploto ir ribų bei išvengti ginčų su kaimynais. Atlikus žemės matavimus, nustatomas tikrasis sklypo plotas ir tikslios jo ribos.
Žemės sklypas be matavimų negali būti įtrauktas į kadastro registrą, įregistruotas nuosavybės teisę į jį ir dėl to daryti su juo jokių sandorių. Matavimas yra žemės sklypo ribų (ar kelių iš karto) nustatymo ir atkūrimo, tvirtinimo ant žemės, ploto nustatymo ir gautų duomenų įvedimo į sistemą procesas. Yra visas sąrašas atvejų, kai reikia atlikti matavimus.
Žemės Mokesčio Privalumai ir Trūkumai
Specialistų teigimu, dėl neatliktų žemės sklypo matavimų pliusų nėra, tačiau minusų yra daug. Dėl žemės ribų nebuvimo gali kilti teisinių problemų su žeme. Apžiūra taip pat padeda ištaisyti galimas klaidas, įskaitant informaciją apie faktiškai naudojamą plotą. Gali skirtis nuo nurodytų ribų.
O dėl klaidingos informacijos apie sklypo plotą gali būti neteisingai nustatyta jos kadastrinė vertė ir dėl to neteisingai nustatomas žemės mokesčio dydis. Tokį sklypą parduoti bus sunkiau - vargu ar pirkėjai norės įsigyti sklypą be aiškių ribų, o vėliau tai daryti patys.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio (NTM) Apskaičiavimas ir Deklaravimas
NTM apskaičiuojamas pildant NTM deklaracijos KIT711 formą. Deklaracijos pateikimo ir mokesčio sumokėjimo terminas - iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d., t. y. už praėjusius kalendorinius metus.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Lietuvoje savivaldybių tarybos nustato konkretų NT mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: NT paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą ar socialinę padėtį) ar NT buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Iki 2019 m. gruodžio 31 d. savivaldybėse, tarp jų - ir kaimiškosiose, buvo taikomas 0,3 proc. NT mokesčio tarifas, o nuo 2020 sausio 1 d. numatyta taikyti tarifą nuo 0,5 proc. iki 3 proc.
Nagrinėjant NT mokesčių tarifų, taikytų 2020 m. ir 2022 m., raišką Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse, nustatyta, kad jose taikomas vienodas tarifas (3 proc.) apleistam ir neprižiūrimam turtui. Kitais atvejais jis svyruoja nuo 0,3 proc.
Tačiau savivaldybėse taikomų NT tarifų analizė parodė, kad jose gana dažnai pasitaiko išlygų atvejai (tai galima pavadinti ir piktnaudžiavimo atvejais), kai siekiama tam tikrus mokesčių mokėtojus privilegijuoti ir atleisti nuo mokestinės prievolės arba ją nepagrįstai sumažinti.
Istorinė Apžvalga
Jau nuo seniausiais laikais žinomas svarbiausias valstybės finansinis šaltinis, t.y. mokesčiai, skirti pagrindinėms valstybės funkcijoms (socialinėms, apsaugos, gamybinėms ir kt.) vykdyti. Istoriškai NTM agrarinėse visuomenėse vystėsi kaip žemės mokestis. Vėliau vykstant urbanizacijos procesams šis mokestis pritaikytas ir pastatams. Seniausiais laikais NTM paprastai sudarydavo tam tikras procentas nuo metinės derliaus vertės.
XVIII a. Prancūzijos valstybės veikėjo A.Riašeljė (1585-1642) suformuluotos apmokestinimo taisyklės bei principai aktualūs ir mūsų dienomis. S.Vobanas (1633- 1707), F.Kenė (1694- 1774), A.Smitas (1723-1790), Dž.Milis (1806-1873) bei D.Rikardas (1772-1823) daug dėmesio NTM skyrė. Apskritai XVIII a. buvo suformuluota fiziokratų mokslinio pagrindimo teorija.
XV a. Lietuvoje duoklė tebebuvo mokama grūdais, galvijais, žemės ūkio produktais. Bajorai siekė iš valstybės kuo daugiau gauti, o jai mažiau duoti. 1649 m. Valstybės iždo inventoriuje į mokėtojų sąrašus nebuvo įtraukiamos smulkios bakūžės, ūkiniai pastatai, kluonai, klėtys ir kt. Miestai ir miesteliai mokėjo miesto turto mokestį.
1861 m. Rusijos imperijoje mokesčiai buvo suskirstyti į valstybinius ir vietinius (zemskinius), t.y. gubernijų ir apskričių mokesčius. Panaikinus pagalvės mokestį, 1875 m. įvestas nekilnojamojo turto mokestis. 1883 m. šis mokestis į iždą davė 7,6 mln. rublių.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pradėta kurti nauja mokesčių sistema. 1919 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimtas įstatymas apie valstybinį mokestį nuo nejudamo turto miestuose ir miesteliuose. 1918-1941 m. miesto gyventojai šį mokestį mokėjo nuo turimų pastatų pajamingumo arba jų vertės. 1941-1944 m. vokiečių okupacijos metais Lietuvoje galiojo 1940 m. sovietinė mokesčių sistema.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nuo 1990 m. pradėta kurti nauja mokesčių sistema, kuri buvo pertvarkoma remiantis Vakarų valstybių patirtimi.
Nekilnojamasis Turtas: Apibrėžimas ir Teisiniai Aspektai
LR civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74 - 2262; toliau - CK) 1.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Nekilnojamasis turtas registruojamas LR nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 2001, Nr. 55-1948) nustatyta tvarka. Pagal LR statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 52-1244) statiniais laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai.
Mokesčio Esminiai Požymiai
Mokestis - įstatymų nustatyta privaloma įmoka į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Šis mokestis mokamas pinigine forma, jam būdingas privalomumas, yra neatlygintina įmoka valstybės (savivaldybės) naudai ir jo sąskaita užtikrinami valstybės finansiniai poreikiai. Svarbu, kad į NTM bazę turėtų patekti vien nekilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtas apmokestinamas periodiškai. Mokestinio laikotarpio periodiškumą nulemia tam tikras kalendorinis laikotarpis.
NTM dydis priklauso nuo konkretaus nekilnojamojo turto. Nėra atsižvelgiama į asmens turimas skolas. Šis mokestis siejamas vien tik su asmens valdomu ar naudojamu nekilnojamuoju turtu. NTM šiam nekilnojamajam turtui nustatymas nėra siejamas su šio turto savininko pasikeitimu ar kitais veiksniais (pvz., paveldėjimu, dovanojimu ir pan.). NTM pajamos patenka į savivaldybių biudžetus.
Žemės Mokesčio Efektyvumas
Nekilnojamojo turto mokestis veikia mokesčio mokėtojo elgseną, t.y. šiuo atveju, nes žemės pasiūla Lietuvoje yra pastovi ir nekinta. Labai įtakingas XIX a. JAV socialinis filosofas H. Džordžas 1879 m. iškėlė mintį, kad vienintelis mokestis turėtų būti žemės mokestis. Ši idėja tuo metu atrodė pakankamai patraukli.
tags: #zemes #mokescio #privalumai #ir #trukumai