Žemės mokestis: Kas tai ir kaip jis veikia Lietuvoje?

Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Atnaujinta 2025-12-08. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Žemės mokestis yra svarbi vietos savivaldos finansų dalis, kuri yra skirta užtikrinti bendruomenių plėtrą ir infrastruktūros gerinimą.

Lietuvoje žemės mokestis žinomas nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. 1918-1940 valstybinis žemės mokestis (dalis jo pajamų ėjo savivaldybėms) buvo pagrindinis tiesioginis mokestis, jo dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmos rūšies žemės vieną hektarą - 9 litai, antros - 7,5 lito, trečios - 5 litai, ketvirtos - 1,5 lito per metus. 21 a. pradžioje žemės mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas (1992, nauja redakcija 2013).

Žemės mokestis dažniausiai mokamas kartą per metus į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą.

Kas yra žemės mokestis?

Žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Jeigu turite privačios žemės, turėtumėte žinoti, kad šis mokestis yra neatsiejama jūsų finansinės atsakomybės dalis. Visą reikalingą žemės mokesčio informaciją galite rasti VMI. Straipsnis

Žemės mokesčio mokėtojai

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas - fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemės mokesčio tarifai

Žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Tarifas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip žemės naudojimo paskirtis, geografinė vieta ir kiti kriterijai. Svarbu atminti, kad skirtingoms žemės rūšims gali būti taikomi skirtingi tarifai.

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.

Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.

Savivaldybių patvirtintus žemės mokesčio tarifus ir lengvatas už 2023 m. Šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias vidutines rinkos vertes.

Mokestinis laikotarpis

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Tai reiškia, kad visi mokesčiai turi būti apskaičiuojami ir mokami už visus kalendorinius metus.

Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokėjimo terminai

Žemės mokesčio mokėtojai privalo sumokėti mokesčius iki lapkričio 15 d. Šis terminas yra svarbus norint užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti laiku ir išvengti papildomų baudų ar palūkanų. Rekomenduojama planuoti mokėjimus iš anksto, kad būtų išvengta netikėtumų.

Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.

Kaip sužinoti, kiek reikia mokėti žemės mokesčio?

Apskaičiuotą žemės mokestį galite sužinoti tokiais būdais:

  • Elektroniniu būdu:
    • Jeigu naudojatės Elektroninio deklaravimo sistema (EDS): žemės mokesčio deklaraciją galite rasti skiltyje Deklaravimas −> Žemės mokestis −> 2025 metų žemės mokesčio deklaracijos duomenys;
    • Jeigu naudojatės Mano VMI sistema: apskaičiuotą žemės mokesčio sumą galite rasti skiltyje Mokesčiai ir baudos;
    • Jeigu naudojatės EDS, Mano VMI sistemomis ir nurodėte savo elektroninį paštą šiose sistemose: į savo elektroninio pašto adresą gausite informacinį pranešimą apie suformuotą žemės mokesčio deklaraciją bei apskaičiuotą bendrą žemės mokesčio sumą.
  • Žemės mokesčio deklaraciją gausite klasikiniu paštu:
    • Jeigu nesinaudojate elektroninėmis paslaugomis (t.y. jeigu nesate nei EDS , nei Mano VMI sistemų naudotojas);
    • Jeigu naudojatės elektroninėmis paslaugomis (t.y. jeigu esate EDS, Mano VMI sistemų naudotojas), bet šiose sistemose nenurodėte savo elektroninio pašto adreso.
  • Telefonu
    • Greitas būdas automatinė konsultacija: galite paskambinti į Mokesčių informacijos centrą (MIC) telefonu +370 5 260 5060 ir išklausyti automatinę žemės mokesčio konsultaciją, nelaukdami kol atsilieps konsultantas. Šia paslauga galite pasinaudoti užsisakę PIN kodo ar atpažinimo telefonu paslaugą per Mano VMI sistemą, ar mobiliu parašu. Išsamesnę informaciją, kaip tą atlikti, rasite čia;
    • Pokalbis su konsultantu: galite paskambinti į MIC telefonu +370 5 260 5060 ir sužinoti žemės mokesčio sumą, prieš tai atsakydami į papildomus autentifikuojančius klausimus.

Svarbu: VMI žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas suformuoja ir jas pateikia žemės mokesčio mokėtojams iki kalendorinių metų lapkričio 1 d.

Žemės mokesčio mokėjimo būdai

Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą.

  • Elektroniniu būdu

    Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.

  • Apmokėkite žemės mokestį paštu

    Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.

  • Per banko skyrius

    Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.

  • Alternatyvūs metodai (apmokant iki einamojo mokestinio laikotarpio)

    Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.

Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.

Vertės nustatymas

Pagal kokias vertes skaičiuojamas žemės mokestis? Žemės mokestis skaičiuojamas pagal masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes (mokestines vertes). Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės mokestinės vertės, kuri nustatoma pagal masinio vertinimo metodiką (Registrų centras ją nustato kas 5 metus arba dažniau).

Galiojančios žemės vidutinės rinkos vertės, pagal kurias 2023-2027 m. laikotarpiu skaičiuojamas žemės mokestis skelbiamos VĮ Registrų centro svetainėje, suvedus žemės sklypo unikalų numerį. Žemės mokesčio dydis priklauso ir nuo savivaldybių tarybų patvirtintų žemės mokesčio tarifų ir lengvatų.

Žemės vidutinė rinkos vertė, gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu: Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35

Apskaičiuoti preliminarų žemės mokestį galima naudojantis žemės mokesčio skaičiuokle.

Žemės mokesčio (nuosavybės teise) lengvatos ir išimtys

Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.

Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.

Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.

Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

  • užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
  • Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

  • bendro naudojimo kelių užimta žemė;
  • mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
  • fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
  • Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
  • valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
  • paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
  • gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
  • į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
  • į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
  • ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
  • žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
  • žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.

Nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jei tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė.

Savivaldybių tarybų sprendimai

Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.

Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.

Žemės ūkio paskirties žemė

Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.

Žemės ūkio subjektams

Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.

Kiti atvejai

Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.

Žemės mokesčio administravimas ir kontrolė

Žemės mokesčio administravimas ir kontrolė Lietuvoje yra atliekama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (VMI). VMI yra atsakinga už žemės mokesčio surinkimą, mokesčių mokėtojų registravimą, mokesčio apskaičiavimą ir kontrolę, taip pat už informacijos teikimą mokesčių mokėtojams.

Mokesčių mokėtojai gali lengvai gauti aktualią informaciją per oficialią VMI interneto svetainę arba kreipdamiesi tiesiogiai į inspekciją. Inspekcija teikia konsultacijas, padeda spręsti iškilusias problemas ir suteikia reikiamą informaciją apie mokesčių įstatymus, procedūras ir dokumentus. Tai leidžia mokesčių mokėtojams gauti aiškias instrukcijas ir išvengti galimų nesusipratimų.

Teisė apeliuoti

Žemės mokesčio mokėtojai turi teisę apeliuoti VMI sprendimus, jei mano, kad mokesčio apskaičiavimas arba taikomos taisyklės buvo neteisingos. Apeliacijos procesas yra numatytas įstatyme ir mokesčių mokėtojai turi teisę ginti savo interesus.

Žemės mokestis yra svarbus finansinis įsipareigojimas, kuriuo siekiama skatinti efektyvų žemės naudojimą ir užtikrinti valstybei reikalingas pajamas. Tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių.

Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.

Žemės mokesčio deklaracijos visiems šio mokesčio mokėtojams, kaip ir kasmet, pateikiamos iki lapkričio 1 d.

Žemės mokestį paprasčiausia sumokėti prisijungus prie Mano VMI. Žinant mokesčio sumą ir įmokos kodą, mokestį galima sumokėti ir pašto skyriuose, MAXIMA LT kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose.

Visos žemės mokesčio deklaracijos yra talpinamos VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Žemės savininkas prie EDS gali prisijungti pasinaudodamas internetinės bankininkystės prieigomis ar VMI jam suteiktomis prisijungimo teisėmis.

Jeigu gyventojas nesinaudoja el. paštu, jei VMI nurodėte savo el. pašto adresą, klasikiniu paštu (neregistruotu laišku), jeigu esate EDS, Mano VMI sistemų naudotojas ir nenurodėte savo el. 1882 arba +370 5 260 5060 ir išklausius automatinę žemės mokesčio konsultaciją, nelaukiant, kol atsilieps konsultantas.

Pažymėtina, kad sklandžiam procesui labai svarbu klientų nurodyta teisinga kontaktinė informacija: gyvenamasis adresas, tikslus el. paštas bei telefono numeris. Siunčiant deklaracijas klasikiniu paštu svarbu, kad gyventojai būtų teisingai deklaravę savo gyvenamosios vietos adresą (vietovė, gatvė, namo numeris, pašto kodas), nes priešingu atveju laiškai gali nepasiekti adresatų.

Visą aktualią informaciją rasite www.vmi.lt > Žemės mokestis. Informacija mokesčių klausimais teikiama telefonu +370 5 260 5060. Paskambinę identifikuoti Mano VMI naudojai, pasirinkę žemės mokesčio temą, mokėtiną sumą sužinos automatiniu pranešimu, t. y. nelaukiant skambučio eilėje ir nedarbo metu.

Žemės mokestis apskaičiuojamas daugiabučiuose, kurie yra pastatyti ant privačios žemės, butus įsigijusiems žmonėms. Butų savininkai, sudarydami sutartis su butų statytojais, tuo pačiu metu įsigyja ir žemės lopinėlį, esantį po namu. Todėl didelės dalies naujesnių rajonų, kuriuose yra pastatyti butai, gyventojai turės sumokėti šį mokestį.

Sąskaitų faktūrų išrašymas

Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas. Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.

Žemės vertės apmokestinimas nėra panacėja, kaip teigia jo šalininkai

tags: #zemes #mokestis #faktai