Lietuvos žemės ūkio sektoriui tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, įskaitant ir nuolatinius mokesčių sistemos pokyčius. Naujausi pokyčiai, susiję su žemės mokesčiu, kelia nerimą ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Aptarkime, kokie pokyčiai laukia ir kaip jie gali paveikti žemės ūkio sektorių.
Ūkininkai - Lietuvos žemės ūkio pagrindas
Nauja kelių mokesčio skaičiavimo tvarka
Seimas priėmė įstatymo pataisą, leidžiančią Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą. Pagal ją, rinkliavos dydis bus nustatomas ne pagal laiką, o pagal nuvažiuotą atstumą. Nuo 2023 metų mokestis bus nustatomas atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekį.
Ši tvarka nėra visiška naujiena, nes dar 2018 metais Europos Parlamentas pritarė perėjimui prie mokesčio apskaičiavimo pagal nuvažiuotą atstumą. Nuo 2023 metų ši tvarka įsigalios visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o nuo 2027 metų mokestis bus apskaičiuojamas ir mikroautobusams.
Kelių rinkliavos sistemai parengti Vyriausybė skirs iki 90 mln. eurų iš Ateities ekonomikos DNR plano arba suteiks valstybės garantiją paskolai.
Ūkininkų nuogąstavimai dėl kelių mokesčio
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nariai, iš pradžių planuojamam pokyčiui tarsi pritarę, nustėro, kai išvydo patvirtintą įstatymo pataisą su jau nurodytais įkainiais.
LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis apgailestavo, kad bebaigiantis savo kadenciją Seimas visą laiką žarstė gražius pažadus, bet vienaip sakoma, o kitaip daroma. Pasak jo, kalbėjo, kad mokesčiai žemdirbiams tikrai nedidės, o dabar aiškėja, jog labai didės.
P. Puskunigis pripažįsta, kad naujoji kelių mokesčio skaičiavimo tvarka nebūtų tokia baisi šiemet, kai ir derlius geras, ir kainos neblogos, bet niekas nežino, kaip bus po metų, kitų. Jei derlius bus prastesnis, gerokai didesnės jo vežimo išlaidos žemdirbiams bus labai skausmingos.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Ignas Jankauskas pateikė konkretų pavyzdį, kaip pakis grūdų transportavimo išlaidos. Pagal dabartinę tvarką, ūkininkui kilometrą nuvažiuoti kainuoja apie 2 centus. Pagal naująją tvarką tai jam kainuos apie 8 centus. Kaip skaičiavo ir LŽŪBA vadovas, kelių mokestis Kaišiadorių ūkininkui pabrangs keturgubai.
Įstatymo pataisoje nurodoma, kad mažiausias kelių mokesčio tarifas bus taikomas ūkiams, kurie veža savo užaugintą derlių, tačiau, svarstė I. Jankauskas, mažiausias tarifas nebus taikomas kitam krovininiam transportui. Anot jo, retas smulkus ūkininkas, auginantis grūdus, turi nuosavą krovininį automobilį.
I. Jankauskas svarstė, jog dabar smulkiam ūkininkui samdytis vežėją palyginti pigu, tačiau nuo 2023-ųjų, pasikeitus tvarkai, mažiausias tarifas bus taikomas tik vežantiems savo žemės ūkio produkciją, kuri sudaro ne mažiau kaip pusę ūkininko pajamų. Šio derliaus arba ūkinių gyvulių savininkas - ne vežėjas, todėl jam mažiausias kelių mokesčio tarifas Lietuvoje nebus taikomas.
Padidėsiančius mokesčius už kelius pajus ne tik žemdirbiai, bet ir visi be išimties Lietuvos gyventojai, kurie kartu yra ir įvairių prekių vartotojai. Prekybininkai jau neslepia, jog dėl padidėsiančių transportavimo kainų neabejotinai brangs ir visos vartojimo prekės. Skaičiuojama, kad pabrangimas gali siekti 21 proc. - tiek, koks dabar yra joms taikomas PVM.
Žemės apmokestinimas pagal rinkos vertę
Daugelis žemdirbių, ypač ūkininkaujančių nenašiuose rajonuose, iki šiol nesusitaikė su prieš ketverius metus įteisintu žemės mokesčio skaičiavimu pagal rinkos vertę. Jie ketina naują valdžią spausti, kad būtų grąžintas apmokestinimas pagal žemės našumo balą.
Žemės ūkio srities žinovai sutaria, kad dirbantiesiems žemę svarbu ne rinkos vertė, o jos našumas - juk išsipūtus valdų kainoms, derliai nepadidėja.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet į savivaldybių biudžetus turi būti sumokėta apie 29,7 mln. eurų žemės mokesčio - 12 mln. eurų daugiau nei 2013-aisiais, kai apskaičiuota žemės mokesčio suma sudarė 17,7 mln. eurų.
Kitąmet valdų savininkams teks dar plačiau atverti pinigines, nes nebeliks lengvatų. Siekiant išvengti visuotinio sąmyšio dėl išaugusio mokesčio, buvo įvestas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį žemės mokestis kasmet paaugdavo maždaug po 20 proc. Be to, per šį laiką galiojo lengvata žemės ūkio paskirties žemei - už vieną hektarą negalėjo būti didesnis nei 29 eurų mokestis. Visų šių apribojimų nelikus, mokestis smogs visa jėga.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) garbės prezidento Jeronimo Kraujelio vertinimu, žemės ūkio paskirties žemės negalima prilyginti kitam nekilnojamajam turtui, nes ji skirta žemės ūkio produkcijai gaminti. Todėl ir apmokestinti ją pagal rinkos vertę - nelogiška ir neteisinga.
J.Kraujelis siūlytų pačių skurdžiausių žemių apskritai neapkrauti mokesčiais ir rinkliavomis, nes jose ūkininkauti ir taip sudėtinga.
Šakių ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Valiukas sakė, kad ūkininkai, išrinkti į rajono tarybą, neprieštaravo dėl didesnio žemės mokesčio. Jis aiškino, kad iš savivaldybių daug reikalaujama, o pakankamo finansavimo nėra, tad žemdirbiai sutiko daugiau mokėti.
Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Kęstutis Armonas taip pat nepažėrė skundų dėl didelio žemės mokesčio, tačiau sutiko, kad nėra prasmės remtis rinka jį nustatant.
Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, teigia, kad ūkininkams žemė - gamybos priemonė, o ne prekybos objektas, todėl žemės apmokestinimas pagal rinkos vertę yra abejotinas.
Statistika apie žemės mokestį
Apibendrinant informaciją apie žemės mokestį, galima pateikti šią lentelę:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Žemės mokesčio mokėtojų skaičius | Per 981 tūkst. |
| Mokestį moka (dėl lengvatų) | Apie 700 tūkst. |
| Sumokėta į savivaldybių biudžetus 2016 m. | Apie 29,7 mln. eurų |
| Sumokėjo gyventojai | Apie 24,9 mln. eurų |
| Sumokėjo įmonės | Apie 4,8 mln. eurų |
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pozicija
Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) prezidiumo posėdyje dalyviai vieningai sutarė, kad dabartinė žemės verčių apskaičiavimo metodika yra ydinga ir ją reikia koreguoti. Raginta deklaruojamą žemės ūkio paskirties žemę, kurioje vykdoma tik žemės ūkio veikla, atskirti nuo bendros metodikos ir jai taikyti vidutinę konkretaus rajono žemės ūkio paskirties žemės vertę.
KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius aiškino, kad žemės ūkio paskirties žemės vertę daugiausia lemia žemės derlingumas ir melioracijos sistemų būklė.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas svarstė, kad žemės ūkio paskirties žemės mokesčio apskaičiavimo metodika turėtų keistis pagal žemės našumo balą, kad sietųsi su gaunamu derliumi.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius (LŽŪBA) Jonas Sviderskis mano, kad mažesnis tarifas vargu ar gelbėtų, kai žemės vertės taip sparčiai auga.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat nesutinka su dabartine žemės verčių apskaičiavimo metodika, nes iškreipia konkurencijos sąlygas ūkininkams.
Saulės elektrinės ir žemės vertė
Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis pateikė pavyzdį, kaip vieno 4 ha sklypo, esančio Babtų seniūnijoje, vertė keitėsi pagal metus. Būtent 2021-2022 m. Babtuose statytos saulės elektrinės žemės ūkio paskirties žemėje nepakeitus jos paskirties, sudaryti 367 sandoriai. Tad toks didelis žemės vertės augimas galimai siejasi su supirktomis žemės ūkio paskirties žemėmis saulės elektrinių statybai.
Saulės elektrinės laukuose
Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai
Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai siūlomi siekiant sutramdyti apleistų žemių savininkus ir spekuliacijas žemės rinkoje. Žemdirbiai nuogąstauja, kad drausminant „tinginius“ ir spekuliantus gali nukentėti ir tikri ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės.
Seimui svarstyti pateiktame Žemės mokesčio įstatymo projekte siūloma žemės mokesčius mokėti nuo vidutinės žemės rinkos vertės ir įteisinti 0,01-4 proc. mokesčio tarifą, kurį konkrečiai nustatytų rajonų savivaldybių tarybos.
Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, nauja žemės mokesčio skaičiavimo tvarka ir diferencijuotas mokestis turėtų pagaliau priversti apleistų žemių savininkus apsispręsti, ką daryti su piktžolėtais laukais, kurių apstu ir mažiau našiose šalies vietovėse, ir prie didžiųjų miestų.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pabrėžia, kad diferencijuojant žemės mokestį siekiama ne uždirbti, o aktyvinti žemės panaudojimą pagal paskirtį.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis teigia, kad dirbantiesiems žemę svarbu ne rinkos vertė, o jos našumas.
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) pritarė naujai žemės apmokestinimo tvarkai, tačiau pasiūlyta nustatyti dirbamos žemės mokesčio „lubas“ - 50 Lt už hektarą - ir pakeisti žemės vertės nustatymo metodiką daugiau reikšmės suteikiant žemės našumui.
Finansų ministerijos siūlymai dėl nekilnojamojo turto mokesčio
Finansų ministerija siūlo Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, kai apmokestinami atskiri NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Šalies ekonomistai pastebi, kad naujasis NT mokestis labiausiai kirs šalies žemės ūkio sektoriui.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti iki šiol galiojančios NT mokesčio lengvatos žemės ūkio juridiniams ir fiziniams asmenims. LŽŪBA nuomone, sprendimas panaikinti šią lengvatą žemdirbiams šiuo sunkiu laikotarpiu būtų priimamas tikrai ne laiku.
Numatytas įvesti NT mokestis taptų ypač sunkiai pakeliama našta mišriems ūkiams, užsiimantiems pieno gamyba, nes ten pastatų daugiausia.
LŽŪBA prieš keletą dienų kreipėsi į Finansų ir Žemės ūkio ministerijų vadovus, pareiškusi, kad nepritaria NT mokesčio žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams įvedimui ir prašo šias nuostatas išbraukti iš įstatymo projekto.
LŽŪBA prezidiumas nusprendė dėl planuojamo ne gyvybės draudimo mokesčio oficialiai raštu kreiptis į atitinkamas institucijas ir šalies vadovybę.
LŽŪBA viceprezidentas, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis teigia, kad mokesčiai niekada nėra gerai, bet suprantama, kad reikia prisidėti prie krašto gynybos, norime geresnių kelių, aplinkkelių. Tam reikia pinigų, todėl reikia prisidėti, bet protingai.
Mokesčių reforma