Žemės mokestis ūkininkams Lietuvoje pastaruoju metu kelia daug diskusijų ir nerimo. Šiame straipsnyje aptariamos priežastys, dėl kurių didinamas žemės mokestis, kokie įstatymų pakeitimai priimti ir kaip į tai reaguoja ūkininkai.
Mokesčių Reforma ir Ūkininkų Pajamos
Nuspręsta, kad ūkininkų pajamos bus apmokestinamos dviem tarifais - 15 ir 20 proc., kaip jie patys ir siūlė. Iki 36 VDU taikomas 15 proc. tarifas. Dalis protestavusių ūkininkų stebėjo šį balsavimą Seime. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad socialdemokratų vedamos daugumos užmojis dėl GPM apskritai yra ydingas.
„Blogai yra tai, kad nueinama tuo keliu, kad vėliau reikia priiminėti išimtis, kad būtų sušvelnintos blogo projekto pasekmės. Per tą prizmę tai matau“, - dėstė politikė. Dėl to nuo 2026 metų įsigalios trys GPM tarifai. Nauja tvarka numato, kad bus sumuojamos visos metinės pajamos ir priklausomai nuo jų dydžio bus taikomi 20, 25 ir 32 proc.
Neapmokestinamų darbdavio mokamų sveikatos draudimo įmokų „lubos“ sieks 350 eurų. Parlamentas taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos ir „aušriečių“ siūlymui nuo 2027-ųjų vėl grąžinti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) šeimoms su vaikais. Grąžintina GPM suma už kiekvieną vaiką negalės viršyti 208,8 euro.
„Didesnes pajamas gaunantieji sumoka didesnius mokesčius ir daugiau. Ar tai neteisinga? Ar tie žmonės, kuriems labiau pavyko, ar jie atėjo į dykumą? Jie rado jau sukurtą infrastruktūrą, kelius, elektros sistemą, gavo išsilavinimą, buvo gydomi.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Rimas Jonas Jankūnas mokesčių pertvarką pavadino jovalu. Galiausiai parlamentas pritarė ir naujam NT mokesčio modeliui.
Naujas NT Mokesčio Modelis
Šiuo metu NT apmokestinamas taikant progresinį 0,5-2 proc. tarifą, tačiau šis mokestis taikomas tik tai turto daliai, kuri viršija 150 tūkst. Pagal naują tvarką, pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų dviem bendraturčiams. Paskesnis turtas bus apmokestintas nuo 50 tūkst.
Remiantis priimtu įstatymu, pirmajam būstui bus taikomi 0,1-1 proc. NT mokesčio tarifai, juos nusistatys savivaldybės, o antram ir paskesniam - 0,2-1 proc. tarifai: 50-200 tūkst. eurų vertės - 0,2 proc., 200-400 tūkst. eurų - 0,4 proc., 400-600 tūkst.
Turtas, kuris bus didesnės vertės ir sieks 0,6-1 mln. eurų, bus apmokestinamas 0,8 proc. Brangesniam negu 1 mln. eurų turtui bus taikomas 1 proc. Parlamentas pritarė „Nemuno aušros“, socialdemokratų ir demokratų frakcijų atstovų siūlymui mažinti šiam turtui taikomus tarifus - Vyriausybė siūlė atitinkamai 1 proc. ir 2 proc. Apleistam turtui bus taikomi 1-5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas - lieka 0,5-3 proc.
Tiesa, parlamentas taip pat pritarė, kad pagrindiniu būstu būtų laikomas ne tik gyvenamasis NT, kuriame gyventojas bus deklaravęs gyvenamąją vietą, bet ir kai kurios negyvenamosios patalpos bet kurioje vietovėje.
Liberalas Simonas Gentvilas kritikavo įvedamą mokestį: „Jūs, valdantieji, užuot sukūrę tvarią savivaldą, tvarų jos finansavimą ir nežlugdę ekonomikos jai žalingais pajamų ir pelno mokesčiais, ką pripažįsta pas L. Savickas, atsakingas už ekonomiką, jūs pasiimate ir de facto sumažinate NT mokesčius.
„Pradinės reformos tikslas buvo surinkti daugiau lėšų į Gynybos fondą, galbūt daugiau lėšų savivaldai. „Vyriausybės pateikta pradinė mokesčių pertvarka nebuvo sudarkyta. Didžioji dauguma įstatymų, kuriuos mes pateikėme ir juos priėmė parlamentas, juose labai didelių pokyčių neįvyko“, - ketvirtadienį žurnalistams teigė R.
Štai pagrindiniai NT mokesčio tarifai pagal turto vertę:
| Turto vertė | Tarifas pirmajam būstui | Tarifas antram ir paskesniam būstui | Tarifas apleistam turtui | Tarifas komerciniam NT |
|---|---|---|---|---|
| 50-200 tūkst. eurų (antram būstui) | 0,1-1 % (nustato savivaldybės) | 0,2 % | 1-5 % | 0,5-3 % |
| 200-400 tūkst. eurų (antram būstui) | 0,1-1 % (nustato savivaldybės) | 0,4 % | 1-5 % | 0,5-3 % |
| 400-600 tūkst. eurų (antram būstui) | 0,1-1 % (nustato savivaldybės) | 0,6 % | 1-5 % | 0,5-3 % |
| 0,6-1 mln. eurų (antram būstui) | 0,1-1 % (nustato savivaldybės) | 0,8 % | 1-5 % | 0,5-3 % |
| Virš 1 mln. eurų (antram būstui) | 0,1-1 % (nustato savivaldybės) | 1 % | 1-5 % | 0,5-3 % |
Žemės Mokesčio Surinkimas ir Pokyčiai
Žemės mokestį laiku - iki lapkričio 15-osios - sumokėjo 78 proc. savininkų, jo į savivaldybių biudžetus gauta beveik 50 mln. eurų, arba 84 proc. apskaičiuotos sumos, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Šiemet šio mokesčio įplaukos turėtų siekti 59 mln. eurų - 44 proc. daugiau nei pernai, kai jo surinkta 41,1 mln.
Ūkininkai ne juokais nustebo sulaukę žinių apie tyliai išaugusį žemės mokestį. Skaičiuojama, jog kai kuriems teks susimokėti net 2-3 kartus padidėjusią sumą.
Paramos Sistema ir Ekologiniai Ūkiai
Šiemet sumažėjus deklaruotų ekologinių ūkių plotams, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuo kitų metų ketina koreguoti paramos sistemą, didinti išmokas. Patobulinimams dar turės pritarti Europos Komisija. Tiesioginės išmokos mokamos už žemės plotą.
Pirmą kartą pildant paraišką dėl tiesioginės išmokos, ūkininkas turi įrodyti, kokiame plote ir kokia žemės ūkio veikla užsiims. Jeigu žemė priklauso jam arba yra nuomojama, turi būti pateikti nuosavybę arba nuomą įrodantys dokumentai. Tačiau pirmą kartą panaudos būdu žemę norintis deklaruoti ūkininkas turi atnešti savininko sutikimą dėl jos perleidimo.
NMA specialistai kasmet tikrina įtarimų keliančias deklaracijas ir ūkininkus. Jei randama pažeidimų, gali būti skiriamos baudos. Jeigu neteisingai deklaruota nedidelė dalis ploto, už jį einamaisiais bus nemokama parama, tačiau jei toks plotas viršija 50 proc.
Pasak B. Markausko, dabar jo motinai priklausantis ūkis valdo apie 20 hektarų nuosavos žemės, o maždaug 180 hektarų nuomojama. Dalis nuomotos žemės dirbama, turint tik žodinį savininkų sutikimą.
Prienų Ūkininkų Sąjungos Pokyčiai
Prienų ūkininkų sąjungoje įvyko pokyčiai. Keitėsi ne tik pirmininkas - iš sąjungos pašalintas ilgametis narys ūkininkas ir politikas Jonas Vilionis. Ūkininkams kantrybė trūko, kai J.Vilionis Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje nepalaikė opozicijos siūlymo mažinti žemės mokestį.
Visi žino, koks didelis mūsų rajone yra žemės mokestis. Tačiau J.Vilionio kalba klausytojų neįtikino. Prienų ūkininkų sąjungos nariai balandžio 5 d. pasišalino. Reikia naujų vėjų. išrinktą naują tarybą, džiaugiuosi, kad sudėtyje yra daug aktyvaus jaunimo. pritraukia naujų narių, kurie nori dirbti, būti suprasti ir išgirsti. Butkevičius.
partija, pašnekovės žodžiais, nebepuošia jų kaip ūkininkų. mūsų ūkininkai reikalavo persigrupavimo valdyme, todėl pasitraukiau. nuvedžiau į tokią padėtį. sprendė žemės mokesčio klausimus. priimti abi puses daugiau ar mažiau tenkinantys sprendimai. bet žemės mokestis ten mažesnis.
Prienų savivaldybėje protestavę ūkininkai kalbėjo, kad 1,4 proc. didelis ir dusinantis ūkininkus. žemę teko sumokėti dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.Prienų ūkininkų sąjungos nariai balandžio 5 d. kurioje reikalavo dar šių metų balandį patvirtinti 50 proc. mokesčio koeficientą iki 0,9 proc. neišgirsti. lengvatos 2024 m. karvių, dirba 130 ha, Prienų ūkininkų sąjungoje ji jau nuo 2013 m. jos. Juk jis paskandins tą valtį, - nusivylimo neslėpė pienininkė. mokestis pakilo daugiau nei du kartus.
Išlaikyti samdomus darbuotojus, visą ūkio infrastruktūrą. paslaugos, pašarai nepigo. primilžiai mažesni. atsiliepia. Mūsų ūkio balansas neigiamas. idėjos, mokesčiai mums jautrus klausimas. narcizas. būti. pasišalinti iš organizacijos. pašalinti. taip pasielgė. valdo 90 ha augalininkystės ūkį. sąžiningumo. tenka išsireikalauti nuomą, kurios jis neskuba sumokėti. būtų galima atsiimti savo uždarbį. tiek, kiek gaunama už nuomą.
žemę, mat jam Vilionis už nuomą nesumokėjęs, nors žeme naudojasi. kad nuo šiol sklypu rūpinsis jis. niekaip prisiskambinti nepavyko. pamatęs, kad žemė pakartotinai įdirbta ir joje jau pasėti pasėliai. ūkininkų sąjungos sprendimą jį šalinti iš narių. nežinau... viską kompensuosime. Aš už opozicijos siūlymą balsuoti negalėjau.
kad jo vieno balsas, net jei ir būtų susilaikęs, nieko nebūtų lėmęs. Jis aiškino taryboje dirbantis kaip LVŽS narys, o ne kaip LŪS atstovas. tvirtino pašnekovas. nauja ūkininkų sąjunga. nuosprendį paskelbs teismas. tik stambiųjų ūkininkų interesams, nesutiko. vienodai. pridūrė jis. nuomą, J.Vilionis laiko apkalbomis.
veikia pagal jų suformuotus įstatus. interesai atstovaujami labiau, dėl to kyla nesutarimų. vadovas. taryboje, kurios narė yra Lietuvos pieno gamintojų asociacija. gruodžio 6 d. lankėsi degalinėse, o vieną dieną kuro pylėsi net aštuonis kartus. partija svarstys ir priims sprendimą dėl J.Vilionio narystės partijoje.
Nederlingų Žemių Ūkininkų Problemos
Keli šimtai žemdirbių, suvažiavusių į Varėnos rajono kultūros centrą, jubiliejinėje konferencijoje, minėdami Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos įkūrimo 20-metį, nepraleido progos savo problemas aptarti su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, Seimo nariais ir kitais, su žemės ūkiu susijusių institucijų atstovais.
Anot Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkės Danutės Karalevičienės, asociacija buvo įkurta Jono Ramono (tuometinio Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojo) ir Stepono Jankeliūno (beveik dešimtmetį vadovavusio LNŽNA) iniciatyva. Jos tikslas buvo suvienyti Dzūkijos, Aukštaitijos, Žemaitijos ir Suvalkijos ūkininkus, kurių užauginamas derlius buvo kelis kartus mažesnis nei dirbančių našiose žemėse, ir apginti jų interesus.
LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė supažindino su asociacijos įkūrimo tikslais, nuveiktais darbais ir įvardino problemas. Bėgant metams, asociacijos darbų pobūdis keitėsi, tačiau prioritetu išliko kompensacinių išmokų už negautą produkciją ūkininkaujantiems nederlingose žemėse išsaugojimas. Už tai kovojo vėliau LNŽNA vadovavę Kęstutis Mikalajūnas ir Juozas Baublys. Šiandien nederlingose žemėse ūkininkauja apie 70 tūkst. žemdirbių.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas džiaugėsi, kad net ir nederlingose žemėse dirbantys ūkininkai, kuria pridėtinę vertę, išlaiko save ir šeimas, kuria darbo vietas. LNŽNA ne kartą apgynė ūkininkų interesus prieš nepagrįstus valdžios užmojus.
Daugiau nei prieš dešimtmetį buvo įrodyta, kad ekologiškai ūkininkaujant žemė netampa naši ir išmokų negalima mažinti, o prieš kelerius metus iškovojo, kad pasibaigus programiniam laikotarpiui skirtiems pinigams, ūkininkams gyvybiškai svarbus išmokų mokėjimas nebūtų nutrauktas.
Tik mūsų asociacijos dėka yra įrašyta sąlyga, kad nederlingų žemių ūkininkams, dalyvaujantiems valdų modernizavimo investiciniuose projektuose, paramos intensyvumas didinamas 20 proc., o tai ypač svarbu mažinant atskirtį tarp derlingose ir blogose žemėse dirbančių ūkininkų", - teigė D. Karalevičienė.
Anot jos, nepaisant LNŽNA pastangų, dėl netinkamo valdžios požiūrio į sunkų nenašių žemių ūkininko darbą, ūkininkaujančių kasmet keliais tūkstančiais sumažėja. Šį procesą būtų galima sustabdyti ėmusis atitinkamų priemonių - atstačius balus jauniesiems ūkininkams, besikuriantiems nederlingose žemėse pagal programą „Parama jaunojo ūkininko įsikūrimui" bei papildomai skyrus balų nederlingų žemių ūkininkams, dalyvaujantiems programoje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas". Esą tada ūkininkams bus paskata kurtis ir plėsti ūkininkavimą, o ne trauktis iš jo.
Iš visos Lietuvos į Varėną suvažiavę nederlingų žemių ūkininkai iš valdžios atstovų norėjo išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. „Žemdirbiai skaudžiai nusivylę valdžios pažadais, o baisiausia tai, kad ūkininkai turi įsipareigojimų, kuriuos valdžios atstovai ignoruoja ir keičia reikalavimus bei taisykles, prisidengdami Europos Sąjungos (ES) reikalavimais", - apgailestavo LNŽNA pirmininkė.
Valdžios Pozicija ir Pažadai
Žemės ūkio ministras B. Markauskas, išklausęs D. Karalevičienės pranešimą, buvo lakoniškas: „Žemdirbių nuotaikos karingos".„Kai pagaliau susitarsime ir matysime ne tik savo interesus, nereikės kitų kaltinti. Šiandien reikia pripažinti, kad bendraujame karo metodais - trenkiame kumščiu į stalą ir reikalaujame", - tvirtino ministras.
B. Markauskas sutiko su žemdirbiais, kad šiandien ūkininkavimas nederlingose žemėse nekompensuojamas taip, kaip turėtų būti ir nepadengia žemdirbių patiriamų nuostolių. Jo nuomone, taip nutiko, nes pradėjus mokėti kompensacijas nebuvo galvojama, kas bus po 5 ar 15 metų.
Anot ministro, ateinantiems metams pinigų tiesioginėms išmokoms trūksta, 2019-2020 metams visai nėra, o su ekologinėmis išmokomis visiška katastrofa.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, jog daug kas priklauso ir nuo žemdirbių. Esą valdžia stengiasi atsižvelgti į žemdirbių pastabas, keičia teisės aktus, reaguoja į žemdirbių organizacijų norus ir pageidavimus.
Remiantis Europos Komisijos informacija, EK pritarė pirmajam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano pakeitimui. Lapkričio pradžioje Europos Komisija pritarė šių metų birželį žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano pakeitimams.
„Negaliu šiandien pasakyti, kad išmokos bus, manau, jog viskas priklausys nuo susitarimo. Esame 2014-2020 m. finansinio laikotarpio viduryje ir kažin, ar pavyks ką pakeisti. Pagrindinės Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės - valdų modernizavimas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir perdirbimas eina į pabaigą, turime daugiau nei trečdalį likusių lėšų. Yra siūlymas perskirstyti 5 proc. tiesioginių išmokų voko.
Dėl ekologinių ūkių reikia pradėti sakyti tiesą (jie turėtų išsilaikyti patys), o dėl nederlingų žemių ūkiams reikia rasti pinigų išmokoms", - teigė B. Markauskas.
Susietų Ūkių Problemos
„Įsakymas dėl susietų ūkių yra per griežtas, nes siekiant „sugaudyti" neteisėtai gaunančius paramą, gali nukentėti ir daug tvarkingai ūkininkaujančių žemdirbių. Be to, jis taikomas atgaline data. Įsakymas priimtas 2016 m. rudenį, bet tikrina tuos ūkius, kurie deklaravo pasėlius tų pačių metų pavasarį, o paraiškas paramai teikė dar anksčiau", - piktinosi LNŽNA pirmininkės pavaduotojas Žydrūnas Nevulis.
Anot jo, kai kurie ūkininkai tik teikdami paskutinį mokėjimo prašymą, sužino, jog yra susieti asmenys, nors jau paėmę paskolas, nusipirkę techniką. Parama jiems atidedama, ar visai neišmokama, o bankas reikalauja savo dalies. LNŽNA pirmininkės pavaduotojas ŽydrūnasNevulis įsitikinęs, jei pozicija dėl susietų ūkių nebus pakeista, tai jaunimo kaime visai neliks.
B. Markausko nuomone, patikra dėl susietų ūkių nėra košmariškas dalykas, ji atliekama du kartus - pateikus paraišką ir pradėjus vertinti projektą.„Tai darome pareikalavus ES auditui. Kita priežastis - fiktyvūs jaunieji ūkininkai, padalinti ūkiai, kurie po 5-6 kartus gavo paramą. Juk turime suprasti, kad finansuojant fiktyvius ūkininkus, ar jau kelis kartus gavusius paramą, kažkas jos negauna", - tvirtino ministras.
Papildomi Tikrinimai ir Žemės Mokesčio Skaičiavimas
Žemdirbiai prašė nebausti ūkininkų, deklaruojančių pasėlius, bet neturinčių raštiškų sutarčių su žemių savininkais, jeigu nėra konfliktinės situacijos.
Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis tikino, kad ūkių susietumas bus tikrinamas vadovaujantis parengta metodika.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Erikas Bėrontas aiškino, jog patikros atliekamos siekiant nustatyti žmones, norinčius prisidengti ūkininkų vardu ir gauti išmokas, o ne bausti tvarkingai dirbančius ūkininkus.
„Sutarčių prašoma, kai plotas deklaruojamas pirmą kartą per paskutinius dvejus metus, yra gautas skundas arba yra dvigubas deklaravimas. Atsižvelgdami į ES reikalavimus, patikras nuo 5 proc. sumažinsime iki 3 proc., tačiau papildomų tikrinimų neatsisakysime ir šiemet juos dar labiau griežtinsime, nes „sofininkai" nori prisidengti ūkininkų vardu ir gauti išmokas", - pabrėžė E. Bėrontas.
Ž. Nevulio nuomone, „sofininkus" galima greitai identifikuoti ir labai mažomis sąnaudomis - pakanka tik pažiūrėti į registrus, jei neturi technikos, neturi ūkinių pastatų, gyvulių - koks jis ūkininkas.
Žemdirbių prašymą pakeisti nuo 2013 metų galiojantį Žemės mokesčio įstatymą taip, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas pagal našumą, o ne pagal rinkos vertę, kaip numatyta šiame teisės akte, B. Markauskas pavadino mitiniu.
„Ūkininkavimui žemė turi vertę priklausomai nuo našumo, tačiau ES toks rodiklis nepripažįstamas, todėl mokestis skaičiuojamas pagal rinkos vertę", - aiškino ministras.
Jo teigimu, savivaldybės turi daugiau svertų dėl žemės mokesčio nustatymo ir tvarkingai ūkininkaujantiems gali skirti mažesnį žemės mokestį, nei tiems, kurie žemes laiko apleistas.
Konferencijos dalyviai, teiravęsi, ar išliks bendra ES žemės ūkio politika, vienareikšmio atsakymo neišgirdo.