Žemės Nuomos Sutarties Registravimo Tvarka Lietuvoje

Žemės nuomos sutartys yra svarbus žemės ūkio verslo elementas, užtikrinantis teisinį pagrindą žemės naudojimui. Siekiant apsaugoti tiek nuomotojo, tiek nuomininko teises, svarbu tinkamai užregistruoti žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Registrų centre. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su šia procedūra.

Žemės Nuomos Sutarties Sudarymas

Sudarant žemės nuomos sutartis, svarbu skirti žemės nuomos ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos sąvokas. Prieš nuomos sutarties sudarymą nuomotojas privalo pranešti nuomininkui apie visas trečiųjų asmenų teises į tą daiktą (įkeitimą, servitutą, uzufruktą ir kt.).

Žemės nuomos sutartis Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip raštu sudarytas nuomotojo ir nuomininko susitarimas, pagal kurį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

Tačiau Žemės įstatyme numatytas privalomas valstybinės žemės nuomos sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Ūkininkams ir bendrovėms, sudarant privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, privalu vadovautis Civilinio kodekso 6.550 straipsniu, kuris apibrėžia, kas sutartyje turi būti nurodyta ir aptarta:

• Žemės nuomotojas.
• Žemės nuomininkas.
• Žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešajame registre.
• Žemės nuomos terminas.
• Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.
• Išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, taip pat naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui.
• Išnuomojamoje žemėje esančių požeminio ir paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams.
• Žemės naudojimo specialiosios sąlygos.
• Žemės naudojimo apribojimai.
• Žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės.
• Užmokestis už žemės nuomą (į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat mokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė).
• Kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai.
• Atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.

Sudarant sutartį, svarbu įsitikinti ir patikrinti nuomotojo ir nuomininko tapatybes arba, jei tai juridiniai asmenys - jų įregistravimo dokumentus bei juridinį asmenį atstovaujančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, suteikiantį teisę juridinio asmens vardu sudaryti civilinius sandorius. Jei sudarant sandorį dalyvauja fizinis asmuo, svarbu įsitikinti jo veiksnumu šioje srityje, t. y. ar jis gali sudaryti civilinius sandorius.

Pasirinkus žemės ūkio paskirties žemės arba žemės nuomos sutartį tvirtinti notariškai (tai nėra privaloma), notaras patikrins abiejų sandoryje dalyvaujančių šalių veiksnumą ir tapatybes. Jei sandorį sudarytų asmuo, esantis neveiksnus šioje srityje, tokį sandorį teismine tvarka būtų galima pripažinti negaliojančiu. Sudarant žemės nuomos sutartį visada reikia turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Sudarant žemės nuomos sutartį, nuomininkas turėtų reikalauti iš nuomotojo žemės nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Asmens tapatybės ir žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų asmenų duomenys turi sutapti. Svarbu dar ir tai, kad jei išnuomojama žemė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, žemė gali būti išnuomojama, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka.

Pasirašant sutartį labai svarbu kuo smulkiau aptarti nuomojamą objektą. Tam gali padėti savininko-nuomotojo pateikti nuosavybę įrodantys dokumentai, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame yra nurodoma nekilnojamasis daiktas; unikalus jo numeris ir adresas (vietovė); pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, žemės sklypo plotas jį detalizuojant (nurodoma žemės ūkio naudmenų plotas, iš jų ariamos žemės, sodų, pievų, vandens telkinių ir kt.); žemės ūkio naudmenų našumo balas, atliktų matavimų tipas, žemės sklypo vertė (indeksuota ir vidutinė rinkos vertė, jos nustatymo būdas ir data). Taip pat šiame išraše pateikiami nustatyti juridiniai faktai bei specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė yra nuomojama iki trejų metų - žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.

Rekomenduojama prieš pasirašant sutartį nuomotojui kartu su nuomininku apžiūrėti nuomojamą žemės sklypą, įvertinti jo būklę, patikrinti riboženklius ir besiribojančius šalia esančius sklypus, įvertinti jų būklę.

Svarbu aptarti ir sutarties galiojimo terminą, kuris gali būti nustatomas nuomotojo ir nuomininko bendru susitarimu. Šalys gali sudaryti neterminuotą žemės nuomos sutartį. Civilinis kodeksas numato galimybes tiek nuomotojui, tiek nuomininkui nutraukti sutartį anksčiau termino.

Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas turi atlyginti nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.

Įstatymo leidėjas taip pat yra numatęs galimybę žemės nuomininkui pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį, pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui, jei kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys.

Tačiau yra įtvirtintas reikalavimas, kad pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi teisę nuomininkas tik tada, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Taip pat tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turėtų žinoti, kad po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties norės atsisakyti, tai jie turės atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius.

Jeigu žemę nuomojosi juridinis asmuo, kuris buvo reorganizuotas, tai pagal sutartį visos juridinio asmens turėtos teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui.

Pasirašydamas žemės nuomos sutartį, nuomininkas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išsinuomotame žemės sklype jam yra draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis.

Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose dirvožemio apsaugos tikslais taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

• Ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už šalies vidutinį, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės.
• Žemės ūkio naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą.
• Žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Pagal Civilinį kodeksą, nuomininkas privalės savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka; taip pat saugoti apsauginius ir kitus ženklus; užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nebus numatyta kitaip.

Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdys, tai nuomotojas turės teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius. Taip pat nuomininkas privalės nuomotojui atlyginti atsiradusius nuostolius, jei žemės ūkio naudmenas naudos netinkamai.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti yra išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.

Sutartyje turėtų būti aptartas nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka. Rekomenduojama įrašyti punktą, numatant, kokios sankcijos bus taikomos nuomininkui, jei jis laiku neatsiskaitys su nuomotoju.

Nuomotojas (jei tai fizinis asmuo) turėtų žinoti, kad pajamos, gautos už išnuomotą žemę pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą yra apmokestinamos 15 proc. tarifu. Pajamas privalu deklaruoti, o mokesčius sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Žemės Nuomos Sutarties Registravimas Registrų Centre

Nors privačios žemės nuomos sutarties registravimas nėra privalomas, Civilinio kodekso 6.547 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad įregistravus sutartį, ji įgauna didesnę teisinę galią.

Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.

Dokumentai, reikalingi registracijai

Norint įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, Registrų centrui reikia pateikti:

• Prašymą.
• Sudarytos nuomos sutarties originalą.
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
• Kreditoriaus sutikimą (jei NT daiktas įkeistas).

Prašymai ir dokumentai (nuomos sutarties originalas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, kreditoriaus sutikimai, jei reikia) gali būti pateikiami paštu (adresu Lvovo g. 25-101, 09320 Vilnius) arba bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo skyriuje. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tokiu būdu teikiama nuomos sutartis visų sutarties šalių taip pat turi būti pasirašyta saugiu e. parašu.

Rašytinių dokumentų kopijos gali būti teikiamos ir skaitmenine forma, tačiau šias kopijas kvalifikuotu e. Gavus prašymą pareiškėjui yra išsiunčiama sąskaita apmokėjimui.

Registracijos terminai

Įprastai juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis įregistruojami per 5 darbo dienas, tačiau asmenims pageidaujant, jie gali būti įregistruojami skubos tvarka. Tuomet taikomi paslaugos mokesčio priedai: per 3 darbo dienas - 30 proc. priedas, per 2 darbo dienas - 50 proc. priedas, per 1 darbo dieną - 100 proc. priedas.

Neatidėliotinu atveju klientai fiziškai aptarnaujami tik iš anksto užsiregistravus telefonu (8-5) 268 8262.

Žemės Nuomos Sutarties Registravimo Svarba

Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras pastaruoju metu sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų apie nuomos ir panaudos sutarčių registravimą.

• Sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre naudingas tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, panaudos davėjui ir gavėjui.
• Jei nuomojamas žemės sklypas, turi būti pridedamas jo planas (schema).
• Patogiausias būdas registruoti sutartį yra internetu - prisijungus prie Registrų centro savitarnos svetainės.
• Nuomos sutartis pasirašoma visų sutarties šalių. Jei yra keli turto bendrasavininkai ir nuomojamas visas nekilnojamasis daiktas, pasirašo visi bendrasavininkai.

Kada galima nutraukti sutartį vienašališkai?

Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik vadovaujantis sutartyje numatytomis vienašalio sutarties nutraukimo sąlygomis, Civilinio kodekso nuostatomis ar kreipiantis į teismą.

Ūkininko Ūkio Registravimas

Ūkininko ūkį įregistruoti gali veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Ūkininkų ūkius įregistruoja rajonų savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyriai pagal ūkininko turimos žemės buvimo vietą.

Ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia savivaldybės administracijos darbuotojui duomenis, kurių pagrindu formuojamas prašymas įregistruoti ūkį:

• Ūkininko asmens ir korespondencijos duomenis.
• Ūkio adreso (pagrindinio žemės sklypo) duomenis.
• Ūkyje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos duomenis.
• Neprivalomus žemės ūkio sklypų duomenis, kuriuos ūkininkas pageidaus įtraukti į ūkio duomenis.

Kadastriniai Matavimai: Pamatas Sklypo Valdymui

Kadastriniai matavimai - tai tarsi tvirtas pamatas, ant kurio laikosi visos sklypo valdymo, statybų ir turto sandorių procedūros. Juos atlikus, savininkas išvengia daugybės galimų nesusipratimų ir rizikų. Tiksliai nustatytos sklypo ribos nepalieka vietos ginčams su kaimynais - nebelieka abejonių dėl tvoros vietos ar galimai užimtos svetimos teritorijos. Tvarkingi dokumentai taip pat gerokai palengvina turto pardavimą ar dovanojimą, nes aiškūs duomenys leidžia greičiau ir saugiau įgyvendinti sandorius.

Tikslūs matavimai tampa ir patikimu pagrindu projektavimo bei statybos darbams - rangovai dirba remdamiesi realiais sklypo parametrais, todėl mažėja klaidų tikimybė. Galiausiai tai ir ilgalaikė teisinė apsauga: aiškiai nustatytos ribos padeda išvengti brangių teisminių procesų ir apsaugo nuo finansinių nuostolių ateityje.

Vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, esą matavimų metu galima keisti sklypo ribas, tačiau tikroji šios procedūros paskirtis - atkurti teisėtai nustatytas ribas, jas aiškiai paženklinti riboženkliais, apskaičiuoti tikslų sklypo plotą ir atnaujinti kadastro duomenis. Tai tarsi žemės sklypo „techninė patikra“, užtikrinanti tikslumą ir teisinį aiškumą.

Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus?

Kadastriniai matavimai tampa būtini tuomet, kai sklypo duomenys turi būti aiškiai įtvirtinti ir teisiškai tikslūs. Jie privalomi parduodant ar dovanojant žemės sklypą - tikslūs dokumentai užtikrina sklandų sandorį. Matavimai reikalingi ir planuojant naują statybą ar rekonstrukciją, taip pat formuojant valstybinės žemės sklypus.

Be jų nepavyks ir dalyti ar jungti sklypų, o pasikeitus žemės naudmenoms - pastačius ar nugriovus statinius, nutiesus naujus kelius - būtina atnaujinti duomenis, kad jie atspindėtų realią situaciją. Kadastriniai matavimai atliekami ir įteisinant esamus statinius, taip pat kilus nesutarimams dėl ribų ar dingus riboženkliams. Tai procedūra, padedanti atkurti aiškumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Šie matavimai svarbūs valstybinės žemės nuomos siekiantiems asmenims. Per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo privaloma pateikti kadastro duomenų bylą žemės ūkio paskirties sklypui, suplanuotam nuomai (išskyrus asmeninio ūkio sklypus). Nepateikus bylos per nustatytą terminą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę priimti naują sprendimą atsisakyti nuomoti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti pareiškėją iš patvirtinto sąrašo.

tags: #zemes #nuomos #sutarties #registravimas