Statybos procesas neretai tampa ne tik techniniu, bet ir žmogišku išbandymu - ypač kai tenka derinti projektą su kaimynais. Daugelis mano, kad nuosava žemė - tai privati teritorija, kurioje galima daryti bet ką.
Tačiau realybė yra kiek kitokia - neprižiūrėtas ar apleistas sklypas gali tapti ne tik kaimynų nepasitenkinimo, bet ir baudų priežastimi. Tad kada sklypo savininkas gali sulaukti baudų? Kokios yra teisinės prievolės, susijusios su teritorijos tvarkymu?
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su žemės sklypo savininko teisėmis ir pareigomis Lietuvoje, kad išvengtumėte nemalonių situacijų ir užtikrintumėte harmoningą sugyvenimą su kaimynais.
Sklypo schema su minimaliais atstumais. Šaltinis: vilnius.lt
Sklypo Priežiūra ir Tvarkymas
Netvarkingas sklypas gali tapti daugybės problemų šaltiniu. Neretai tokie sklypai tampa kenkėjų veisimosi vieta, gali sukelti gaisro pavojų arba net sukelti konfliktus su kaimynais.
Lietuvos įstatymai numato, kad kiekvienas sklypo savininkas privalo užtikrinti, jog jo teritorija nebūtų apleista ir netaptų grėsme aplinkai bei visuomenės saugumui. Nors patikrinimai dažnai vyksta savivaldybių iniciatyva, realybė tokia, kad didelė dalis baudų skiriamos po kaimynų skundų. Tad jei norite išvengti nemalonių situacijų, geriausias sprendimas - užtikrinti, kad jūsų sklypas būtų tvarkingas.
Jei gavote įspėjimą dėl sklypo netvarkymo, svarbiausia - nenumoti ranka. Geriausias būdas išvengti baudų - ne laukti, kol problema taps rimta, o reguliariai prižiūrėti savo teritoriją. Tinkamai prižiūrėta aplinka ne tik padeda išvengti baudų, bet ir didina sklypo vertę. Tvarkingas sklypas yra patrauklesnis tiek kaimynams, tiek potencialiems pirkėjams ar nuomininkams.
Statybos Reikalavimai
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Pasitikrink ar reikia leidimo statybai. Šaltinis: vtpsi.lt
Želdinių Sodinimą Reglamentuojantys Atstumai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Sklypo Reljefo Keitimas ir Atraminės Sienelės
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Atraminių sienelių aukščio klasifikacija:
| Atstumas nuo sklypo ribos | Sienelės aukštis | Statybos kategorija |
|---|---|---|
| Didesnis kaip 1 m | > 2 m | Neypatingasis statinys |
Pavyzdžiui, jei atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Tvorų Statyba
Ar tveriant tvorą būtinas kaimynų sutikimas? Prieš pradedant statyti tvorą, būtina susipažinti su galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių statinių įrengimą. Tai ypač svarbu, jei tvora ribojasi su kaimyniniu sklypu. Tvora - ne tik privatumo užtikrinimas, bet ir estetiškas sklypo elementas.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.
Statant tvorą ant sklypo ribos:
Jeigu tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą, visada reikia kaimyninio sklypo savininko sutikimo.
Statant tvorą arti sklypo ribos:
Net ir nestatant tvoros ant pat ribos, kaimyno sutikimas gali būti reikalingas, jeigu tvora statoma arčiau nei 1 metras nuo sklypo ribos.
Taip pat, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei:
- 50% bendro tvoros ploto, kai statmenai tvoros metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°).
- 25% bendro tvoros ploto, kai statmenai tvoros metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Kiti svarbūs reikalavimai:
- Tvoros aukštis: tvoros, statomos be leidimo, aukštis negali viršyti 2 metrų.
- Insoliacija: Tvoros negali trukdyti saulės šviesai patekti į kaimyninį sklypą.
- Vandens nutekėjimas: Tvoros su cokoliais negali kliudyti paviršiniam vandeniui nutekėti nuo kaimyninio sklypo.
Sodininkų bendrijos:
Sodininkų bendrijose galioja šiek tiek kitokie reikalavimai. Aklina tvora gali būti statoma atskiriant sodo sklypą nuo bendrojo naudojimo teritorijos, o statant tvorą ant sklypo ribos, reikalingas sodininkų bendrijos valdybos arba pirmininko sutikimas.
Kur pasitikrinti, ar reikalingas leidimas?
Prieš pradedant statyti tvorą, rekomenduojama pasitikrinti, ar Jūsų planuojamai statybai reikalingas leidimas.
Kaimyno Sutikimas ir Leidimas Statybai
Klausimas: Gautas kaimyno sutikimas, dėl 3 m ribos nesilaikymo. Išduotas leidimas statybai. Jeigu pasikeitė gretimo sklypo savininkas, ar galioja leidimas statybai (galioja iki 2020 metų)?
Komentarai:
- Jeigu gautas raštiškas pritarimas, jis galioja ir pasikeitus savininkams. Tik būtų gerai, kad ir projektas būtų pridėtas, kad būtų aišku kokiomis sąlygomis pritarta statybai arčiau ribų.
- Leidimai statybai dabar yra neterminuoti, netgi jeigu turite terminuotą leidimą, jis galioja. Tokie teisės aktai dabar.
- Jeigu jūs jau turite leidimą statybai namui arčiau negu 3m, tai reiškia kad ankstesnis sklypo savininkas davė tam sutikimą ir naujasis savininkas pirkdamas sklypą, perka jį su ankstesnio savininko sutikimu, t.y. leidimas statybai galioja.
- Taip, galioja, nes visi įsipareigojimai, prisiimti ankstesnio sklypo savininko, pereina naujajam sklypo savininkui, tik, žinoma, naujasis savininkas apie ankstesnio savininko duotus sutikimus privalo būti supažindintas.
Atstumas Nuo Tiesiamo Kelio Iki Gyvenamo Namo
Kyla klausimas, koks turėtų būti atstumas nuo tiesiamo kelio iki gyvenamo namo. Savo žemės sklype galima daryti tiek kelių, kiek tik širdis geidžia, tačiau tie keliai negali pažeisti kaimyninių sklypų savininkų viešųjų interesų.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Kelio Apsaugos Zonos
Jei sklypas patenka į kelių apsaugos zoną, atstumas didėja ženkliai, ir gali siekti 20-70m, priklausomai nuo kelio kategorijos.
- Jei tai yra kelias, tuomet nuo vietinės reikšmės kelių briaunos yra taikoma 10m apsaugos zona, kurioje pastatų statyba negalima.
- Jei tai yra rajoninis kelias (žymima keturiais skaičiais, pvz. 2220), tuomet nuo kelio briaunos taikoma 20m kelio apsaugos zona, kurioje pastatų statyba negalima.
- Jei tai yra krašto kelias (žymima trijų skaičių deriniu, pvz. 222), tuomet nuo kelio briaunos krašto yra taikoma 50m kelio apsaugos zona, kurioje pastatų statyba negalima.
- Jei tai magistralinis kelias (pvz. A12), tuomet nuo kelio briaunos krašto yra taikoma 70m kelio apsaugos zona, kurioje pastatų statyba nekalima.
Jei tai yra D kategorijos gatvė, tai ji turi gatvės raudonąsias linijas (žr. rajono Susisiekimo komunikacijų specialiajame plane), kurio būna 12-30m, matuojama į abi puses nuo gatvės vidurio (ašies) į abi puses po pusę, pvz. 6m į kairę ir 6m į dešinę, 15m į kairę, 15 m į dešinę.
Kur Kreiptis Kilus Klausimams?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.
tags: #zemes #sklypo #apribojimai #kaimynai