Žemės mokestį privalo mokėti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie turi žemės privačios nuosavybės teisėmis. Mokesčių administratorius mokesčio mokėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims), privalantiems mokėti žemės mokestį, turi pateikti užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas (KIT703).
Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo deklaravimo tvarką Lietuvoje, įskaitant mokesčio mokėtojus, tarifus, lengvatas, deklaravimo terminus ir kitus svarbius aspektus.
Kas Yra Žemės Mokestis?
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žemės mokestį, yra Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Mokesčio Mokėtojai
Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo yra mokesčio mokėtojai. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
Mokesčio Objektas
Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokesčio Tarifai
Finansų ministerija skelbia, kad mokesčio tarifas siekia nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai yra skelbiami VMI interneto svetainėje bei juos nustačiusiose savivaldybėse.
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Mokestinis Laikotarpis
Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų. Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Mokestinė Vertė
Žemės vidutinė rinkos vertė yra laikoma mokestine verte. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:
- Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų.
- Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių.
- Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės mokesčio mokėtojai - žemės savininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nesutikdami su Registrų centro nustatyta mokestine verte, kiekvieno mokestinio laikotarpio pirmąjį ketvirtį, tai yra, sausio 1 dieną - kovo 31 dieną, gali pateikti prašymą Registrų centrui žemės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą atlikus žemės sklypo individualų vertinimą. Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.
Pagrindinės Lengvatos Ir Išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
- Bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto.
- Lietuvos bankas.
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- Bendro naudojimo kelių užimta žemė.
- Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
- Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
- Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
- Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
- Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę.
- Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
- Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.
- Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
- Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
- Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).
Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas.
Deklaravimas Ir Sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Pasak mokesčių administratoriaus, žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos, tačiau šiemet ši diena yra šeštadienis, todėl žemės mokesčio už 2025 metus sumokėjimo terminas - lapkričio 17 diena.
Mokesčio mokėtojus ketinama informuoti, kad sužinoti mokėtiną sumą žemės savininkai galės prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos, kurioje VMI pateiks žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus. Daugumai žemės savininkų informacija apie žemės mokestį bus išsiųsta ir e. paštu, o tiems, kurie nesinaudoja VMI e. paslaugomis, deklaracijos bus išsiųstos klasikiniu paštu.
VMI žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas suformuoja ir jas pateikia žemės mokesčio mokėtojams iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos.
Nesumokėjus mokesčio laiku, reikės mokėti ir delspinigius.
Žemės mokestis gali būti tikslinamas tiek mokesčio mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus, kuris teikia mokesčių mokėtojui žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo formą (KIT716), iniciatyva. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenys, pildant tikslinimo formą (KIT716), gali būti tikslinami už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.
Žemės mokesčio mokėtojui parengiama ir pateikiama viena (visų Lietuvos teritorijoje turimų žemės sklypų) žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija, kurioje nurodoma, įvertinus mokesčio mokėtojui priklausančias lengvatas, visa mokėtina žemės mokesčio suma ir ankstesniais laikotarpiais susidariusi mokestinė nepriemoka (permoka).
Duomenis, reikalingus žemės mokesčiui apskaičiuoti, pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia Valstybinė įmonė Registrų centras, Gyventojų registro tarnyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, savivaldybės.
Žemės mokestis turi būti sumokėtas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Mokesčio mokėtojas, gavęs Žemės mokesčio apskaičiavimo duomenų tikslinimo formą, atsiųstą po kalendorinių metų lapkričio 15 dienos, žemės mokestį turi sumokėti nedelsiant.
Nesumokėjus laiku žemės mokesčio, skaičiuojami delspinigiai.
Užpildytos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos (KIT703) mokesčio mokėtojams turi būti pateiktos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:
- Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
- Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.
Paslaugos teikimo būdai:
- Elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą, kai mokesčių mokėtojas prisiregistravęs šioje sistemoje.
- Paštu.
- Tiesiogiai, kai mokesčio mokėtojas parašo prašymą nesiųsti deklaracijos paštu.
VMI mokėjimų duomenys:
Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos Kiti ypatumai:
2023 metų sausį skelbta, jog Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Žemės mokesčio dydžiui apskaičiuoti jos bus naudojamos iki 2027 metų, jei nepasikeis žemės sklypo kadastro duomenys, turintys įtakos vertei.
„Bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais“, - tąkart skelbė Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė. Didžiausias - net 77 proc. - mokestinės vertės pokytis per šį laikotarpį fiksuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypų atveju, o komercinės žemės mokestinė vertė išaugo 33 proc., pramonės ir sandėliavimo žemės - 28 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės - 26 proc., mėgėjų sodo žemės - 23 proc. subjektų.
Pernai VMI skelbė, kad iki 2024 metų lapkričio 15 dienos žemės mokestį sumokėti turi apie 787 tūkst. žemės savininkų (iš viso apie 61 mln. eurų).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad VMI specialistai ruošia žemės mokesčio duomenis. „Kai žemės mokesčio deklaracijos bus parengtos, apie tai nedelsiant informuosime žemės savininkus“.
Teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. VA-55 „Dėl Žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo".
Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pasikeitus teisės aktui, žiūrėti aktualią dokumento redakciją.
tags: #zemes #sklypo #deklaravimas