Kartais gali nutikti taip, kad jus domina miškas ar žemės sklypas, tačiau nežinote, kur kreiptis dėl jo pirkimo. Žemės sklypo savininką taip pat galima norėti atrasti ir dėl kitų priežasčių. Norėdami sužinoti, kam priklauso žemės sklypas ir/ar jame augantis miškas, galite pasinaudoti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru.
Vienas iš teikiamų registro duomenų yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu parengtas registro išrašas. Registro išraše įrašyti duomenys atspindi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir įstatymu nustatytų juridinių faktų kadastro ir registro duomenų būklę jų įregistravimo registre momentu. Tiek notaro išduotas ir patvirtintas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, tiek Registro centro išduotas išrašas laikytinas oficialia informacija ir atspindi tik įregistravimo momentu arba nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pagrindu išrašo parengimo momentu įrašytų kadastro ir registro duomenų būklę.
NAMAS SU 10,9 A.SKLYPU KAUNE - PATRAUKLI INVESTICIJA
Kaip Sužinoti, Kam Priklauso Žemės Sklypas?
Norint sužinoti, kam priklauso žemės sklypas reikia trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google.
1. Adreso Nustatymas Per Regia.lt
Pirmiausia, jums reikės sužinoti tikslų dominančio nekilnojamojo turto adresą. Tą padaryti galite keliais skirtingais būdais. Vienas paprasčiausių - pasinaudoti Regia.lt, kur rasite daug detalios informacijos apie jus dominantį sklypą. Suradus patinkantį sklypą, pirmiausia reikia sužinoti jo tikslų adresą. Tam į pagalbą ateina regionų geoinformacinės aplinkos portalas Regia.lt. Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos.
Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį.
Regia.lt - regionų geoinformacinės aplinkos portalas.
2. Informacijos Paieška Registrų Centre
Žinodami tikslų nekilnojamojo turto adresą, galite pasinaudoti jau minėtų Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru. Tam tikslui turėsite prisijungti prie Registrų centro portalo savitarnos sistemos vienu iš leistinų ir jums priimtinų būdų. Prisijungę rasite Nekilnojamo turto ir registrą ir kadastrą. Galiausiai jums reikės pasirinkti norimo dokumento tipą (išrašą). Šiuo atveju tai - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
Išrašo išdavimo prašymą taip pat galite pateikti paštu, elektroniniu paštu ar atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį. Kiekvienu atveju reikalavimai tinkamam prašymo pateikimui skiriasi, todėl būtina atsižvelgti į tam keliamus reikalavimus.
3. Savininko Duomenų Gavimas
Tačiau reikia turėti omenyje, kad gautame išraše nerasite savininko kontaktinių duomenų: Registrų centras fizinių asmenų kontaktinių duomenų (telefono numerio ar elektrinio pašto adreso) nekaupia ir neteikia. Be to, tokiu būdu užsakytas išrašas bus nuasmenintas, kuriame nebus ir savininko duomenų. Kad gauti savininko duomenis, būtina įrodyti (pvz. pateikti atitinkamus dokumentus), kad duomenų gavėjo interesas yra viršesnis už turto savininko (duomenų subjekto) interesą. Tai reiškia, kad norint sužinoti, kam priklauso miškas ar žemės sklypas, neužteks viso labo pateikti dokumentais nepagrįstą interesą miško ar sklypo pirkimui.
Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamo turto savininką. Tikrai ne visus buvo galima iškart lengvai surasti. Mums teko parašyti vieno sklypo savininko draugui ir paprašyti kontakto. Be abejo, ieškant kontaktų nereikia peržengti ribų.
Išrašo gavimas yra mokama paslauga, kurios kaina priklauso nuo skubos, kuria išrašą norite gauti.
Kadastriniai Matavimai: Svarbus Žingsnis Turtui Apsaugoti
Žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.
Paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas - atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis.
„Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos - jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones. Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, - pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Kada Atliekami Kadastriniai Matavimai?
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
- prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
- planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
- siekiant įteisinti statinius;
- kilus ginčams su kaimynais;
- kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos - pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Dokumentai, Reikalingi Kadastriniams Matavimams
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
- sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
- gretimų sklypų planai ir kt.
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis.
Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Kiti Svarbūs Aspektai
Sandorių Teisinė Registracija
Sandorių teisinės registracijos nuostatos ir neįregistravimo pasekmės įtvirtintos Civilinio kodekso 1.75 straipsnyje. Asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą dėl sudarytos nekilnojamojo turto panaudos sutarties, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (Registrų centrui) turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu reikia pateikti juridinio fakto atsiradimą patvirtinančius dokumentus.
Prašymas įregistruoti juridinį faktą dėl sudarytos nekilnojamojo daikto panaudos sutarties gali būti pateikiamas asmeniškai bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje arba paštu.
Turto Vertinimas
Būsto vertinimo paslaugų įkainiai priklauso nuo objekto ypatumų. Buto įvertinimo įkainiai dažniausiai Vilniaus mieste vyrauja nuo 87 Eur iki 115 Eur. Namo vertinimas Vilniuje gali kainuoti 145-200 Eur. Žemės sklypų, skirtų namo statybai, Vilniaus mieste ir jo apylinkėse vertinimas dažniausiai kainuoja 100-145 Eur. Kituose Lietuvos miestuose vertinimo įkainiai gali būti 30 proc. mažesni.
Atskirais atvejais už turto vertinimą moka pardavėjai, pavyzdžiui, statybų bendrovės, todėl žmogui gali pasirodyti, kad jam vertinimo paslaugos yra nemokamos. Tačiau vienokiais ar kitokiais keliais vertinimas banką vis tiek pasiekia.
Bendroji Dalinė Nuosavybė
Civilinio kodekso 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.81 straipsniu namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto dalį bendrosios nuosavybės teisėmis.
Varžytynės
Pagal įstatymus apie varžytynes viešai paskelbiama likus 30 dienų iki jų pradžios, tačiau turto savininkas sau naudingesniu pardavimu gali pradėti rūpintis gerokai anksčiau - jau tada, kai gauna antstolio raginimą geruoju įvykdyti sprendimą arba turto arešto aktą. Tai yra signalai, kad turtas vėliau gali būti realizuojamas priverstiniu būdu.
Sužinojus apie pradėtą skolos išieškojimą, skolininkui vertėtų nedelsiant nuvykti pas antstolį, pasikalbėti apie tolimesnius vykdymo veiksmus, pasidomėti galimų varžytynių data ir pasiūlyti antstoliui savo pagalbą.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto mokestį gyventojai moka už nuosavybės teise priklausančius ar jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 289,62 tūkst. Eur (1 mln. litų).
Nuo 2015 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai vertei, viršijus 220 000 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.
Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nariams priklausančio nekilnojamojo turto vertei neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.
Tokiu atveju neapmokestinamoji nekilnojamojo turto, priklausančio šeimos nariams, vertė didinama 30 procentų ir yra taikoma individualiai kiekvienam iš sutuoktinių jų pasirinktu santykiu.