Vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, esą matavimų metu galima keisti sklypo ribas, tačiau tikroji šios procedūros paskirtis - atkurti teisėtai nustatytas ribas, jas aiškiai paženklinti riboženkliais, apskaičiuoti tikslų sklypo plotą ir atnaujinti kadastro duomenis. Tai tarsi žemės sklypo „techninė patikra“, užtikrinanti tikslumą ir teisinį aiškumą, tad aptarsime svarbiausius klausimus ir atsakymus, padedančius geriau suprasti kadastrinių matavimų procesą.
Kodėl verta atlikti kadastrinius matavimus?
Kadastriniai matavimai - tai tarsi tvirtas pamatas, ant kurio laikosi visos sklypo valdymo, statybų ir turto sandorių procedūros. Juos atlikus, savininkas išvengia daugybės galimų nesusipratimų ir rizikų. Tiksliai nustatytos sklypo ribos nepalieka vietos ginčams su kaimynais - nebelieka abejonių dėl tvoros vietos ar galimai užimtos svetimos teritorijos. Tvarkingi dokumentai taip pat gerokai palengvina turto pardavimą ar dovanojimą, nes aiškūs duomenys leidžia greičiau ir saugiau įgyvendinti sandorius.
Tikslūs matavimai tampa ir patikimu pagrindu projektavimo bei statybos darbams - rangovai dirba remdamiesi realiais sklypo parametrais, todėl mažėja klaidų tikimybė. Galiausiai tai ir ilgalaikė teisinė apsauga: aiškiai nustatytos ribos padeda išvengti brangių teisminių procesų ir apsaugo nuo finansinių nuostolių ateityje.
Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus?
Kadastriniai matavimai tampa būtini tuomet, kai sklypo duomenys turi būti aiškiai įtvirtinti ir teisiškai tikslūs. Jie privalomi parduodant ar dovanojant žemės sklypą - tikslūs dokumentai užtikrina sklandų sandorį. Matavimai reikalingi ir planuojant naują statybą ar rekonstrukciją, taip pat formuojant valstybinės žemės sklypus. Be jų nepavyks ir dalyti ar jungti sklypų, o pasikeitus žemės naudmenoms - pastačius ar nugriovus statinius, nutiesus naujus kelius - būtina atnaujinti duomenis, kad jie atspindėtų realią situaciją.
Kadastriniai matavimai atliekami ir įteisinant esamus statinius, taip pat kilus nesutarimams dėl ribų ar dingus riboženkliams. Tai procedūra, padedanti atkurti aiškumą ir užtikrinti teisinį tikrumą. Šie matavimai svarbūs valstybinės žemės nuomos siekiantiems asmenims.
Per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo privaloma pateikti kadastro duomenų bylą žemės ūkio paskirties sklypui, suplanuotam nuomai (išskyrus asmeninio ūkio sklypus). Nepateikus bylos per nustatytą terminą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę priimti naują sprendimą atsisakyti nuomoti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti pareiškėją iš patvirtinto sąrašo.
Į ką kreiptis dėl šios paslaugos?
Kadastrinių matavimų paslaugas gali užsakyti sklypo savininkai, nuomininkai, naudotojai, jų įgalioti atstovai ar statytojai - svarbu tik kreiptis į kvalifikuotą matininką, atliekantį šiuos darbus. Specialistai gali dirbti visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo biuro vietos ar matuojamo sklypo lokacijos. Šalyje šiuo metu registruota daugiau kaip du tūkstančiai matininkų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus.
Paslaugų kainos nėra reglamentuotos, todėl jos nustatomos abipusiu susitarimu. Siekiant aiškumo, rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų tiksliai apibrėžti darbų terminai, įkainiai, sąlygos ir atsiskaitymo tvarka.
Kokius dokumentus reikia pateikti matininkui?
Paslaugos užsakovas matininkui turėtų pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su žemės sklypu: sklypo planus, teritorijų planavimo dokumentų ištraukas, ribų paženklinimo aktus, Nekilnojamojo turto registro išrašą (jei sklypas jau registruotas) ir kitą turimą informaciją. Jei dalies dokumentų nėra, matininkas, sudarius sutartį, pats kreipiasi į Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą ar savivaldybę dėl reikiamų archyvinių duomenų gavimo.
Ar kaimynui būtina dalyvauti žymint sklypo ribas?
Kaimyno dalyvavimas žymint sklypo ribas nėra formaliai privalomas, tačiau jis itin svarbus siekiant aiškaus ir abiem pusėms priimtino ribų nustatymo. Dalyvaudamas ženklinime besiribojančio sklypo savininkas gali patvirtinti siūlomas ribas arba pateikti pastabas, kurias matininkas gali iškart įvertinti ir suderinti. Tai padeda išvengti nesusipratimų, galimų teisinių ginčų ir užtikrina tikslią žemės sklypų padėtį.
Jeigu sklypas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ribų paženklinimo ar parodymo akte bei plane turi pasirašyti abu sutuoktiniai. Ta pati taisyklė taikoma ir gretimų sklypų savininkams. Išimtis daroma tik tada, jei pateikiamas dokumentas, suteikiantis teisę veikti kito sutuoktinio vardu, pavyzdžiui, įgaliojimas.
Po ženklinimo parengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri elektroniniu būdu, naudojantis Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“, pateikiama Registrų centrui. Jei tikrinant bylą reikia priimti sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo ar keitimo, ji perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Ši institucija priima galutinį sprendimą. Nustačius neatitikimų ar klaidų, byla grąžinama matininkui - teisės aktai numato aiškų tokių klaidų taisymo mechanizmą.
Kaip vyksta procesas ir kiek laiko trunka?
Kadastrinių matavimų procesas prasideda tuomet, kai matininkas, surinkęs visą reikalingą informaciją, atvyksta į vietovę atlikti pirminio matavimo. Jo metu sukartografuojama esama situacija ir organizuojamas sklypo ribų paženklinimas bei ribų parodymas vietoje.
Pagal nustatytą tvarką matininkas privalo ne vėliau kaip prieš dešimt dienų informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie planuojamus ženklinimo darbus - pranešimus išsiunčiant registruotu paštu arba įteikiant asmeniškai. Tai suteikia galimybę išsakyti pastabas dėl ribų nustatymo ir padeda išvengti netikslumų, galimų pažeidimų ar būsimų ginčų. Matavimo prietaisais tiksliai nustatomos sklypo ribos, o posūkio taškuose įrengiami riboženkliai.
Jei procesas vyksta sklandžiai, kadastrinių matavimų trukmė - nuo pirminio matavimo iki duomenų įregistravimo Registrų centre - paprastai siekia apie keturis mėnesius. Vis dėlto terminai gali pailgėti, jei besiribojančių sklypų savininkai ar institucijų atstovai nedalyvauja ribų ženklinime. Tokiais atvejais jiems išsiunčiami registruoti pranešimai, o pastaboms pateikti suteikiama 30 dienų nuo pranešimo atsiėmimo. Dėl šios privalomos procedūros bendras procesas gali užtrukti dar iki dviejų papildomų mėnesių.
Atsižvelgiant į proceso trukmę, verta kuo anksčiau pasirūpinti reikalingais matavimais - ypač jei planuojate sandorius, statybas ar norite tiksliai žinoti savo sklypo ribas. Kuo anksčiau kreipsitės į kvalifikuotą matininką, tuo greičiau galėsite priimti sprendimus ir sutaupyti laiko bei išlaidų. Dėl kadastrinių matavimų galima kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą Specialistai dirba visoje Lietuvoje, turi geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimus, naudoja tikslią GNSS įrangą ir elektroninį tacheometrą. Šie darbai atliekami atstatant sunaikintus riboženklius arba sutikslinant esamų riboženklių vietą.
Svarbu! Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius).
Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau kyla neaiškumų, kas turėtų atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento patikslinimą, kai atliekami privataus žemės sklypo kadastriniai matavimai, manytina, kad tais atvejais, kai kadastro vietovėje šiuo metu darbus vykdo asmuo, rengęs tikslintiną žemės reformos žemėtvarkos projektą, t. y.
Kitaip tariant - žemės sklypų kadastriniai matavimai - tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas (LKS94 valstybinėje koordinačių sistemoje).
- nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; be to nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės.
Nuo įmonės gyvavimo pradžios esame parengę daugiau nei 5000 žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų, o tai sudaro beveik 10.000 hektarų žemės plotą. Nepriekaištingai atliekamą kvalifikuotų matininkų ir geodezininkų komandos darbą užtikrina mūsų specialistų patirtis, naudojami pažangiausi prietaisai.
Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į mus, mes mielai pasirūpinsime geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu. Žemės sklypų kadastro rodiklių atnaujinimas. Inžinerinių statinių - kelių, tiltų, inžinerinių tinklų ir pan.
Kreipkitės į mūsų specialistus jau dabar ir mes mielai pasirūpinsime kadastrinių duomenų surinkimu bei visais sklypo, pastato ar jo dalies įregistravimo dokumentais. Darbus vykdome aukšto tikslumo matavimo prietaisais ir specializuota programine įranga, kuri nuolat tobulinama ir atnaujinama.
Kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai?
Galite pastebėti, kad vienur yra vartojama sąvoka kadastriniai matavimai, o kitur - kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas. Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė. Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai.
Žemės sklypų kadastriniai, dar kitaip geodeziniai, matavimai yra apibrėžiami kaip veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas, jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos, kiti techniniai nekilnojamo turto matmenys, geometriniai duomenys.
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo informacijos surinkimo. Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui. Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.
Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus. Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.