Kas yra Žemės Turtas: Išsamus Vadovas

Tur̃tas - tai nuosavybės teisėmis turimos materialinės gėrybės. Iš esmės tai bet koks resursas, turintis vertę, įskaitant nekilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius, įrangą ir bet kokį kitą turtą, turintį tam tikrą vertę rinkoje.

Turto Klasifikacija

Bendrosiose gyvenimo srityse turtas gali būti labai įvairus ir turėti įvairių klasifikacijų. Visas įmonės turtas yra atspindimas balanse (viena iš pagrindinių įmonių finansinių ataskaitų), balanso sudarymo dienai.

Pagal Apčiuopiamumą:

• Materialusis turtas: Turi fizinę formą, pvz., pastatai, įrengimai, žemė, transporto priemonės.
• Nematerialusis turtas: Neturi fizinės formos, bet turi vertę, pvz., patentai, prekės ženklai, programinė įranga.

Pagal Trukmę:

• Ilgalaikis turtas: Naudojamas ilgiau nei vienerius metus, pvz., pastatai, įrengimai.
• Trumpalaikis turtas: Suvartojamas per vienerius metus, pvz., atsargos, pinigai.

Pagal Pobūdį:

• Nekilnojamasis turtas: Žemė ir bet kas, kas prie jos pritvirtinta, pvz., pastatai.
• Kilnojamasis turtas: Bet koks kitas turtas, kuris nėra nekilnojamasis, pvz., automobiliai, įranga.

Kilnojamasis ir Nekilnojamasis Turtas

Turtas skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį. Svarbu atskirti šias dvi kategorijas, nes joms taikomi skirtingi teisiniai reguliavimai ir apmokestinimo tvarka.

Nekilnojamasis Turtas

Nekilnojamasis turtas yra turtas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Nekilnojamuoju turtu laikomi:

• Žemės sklypai
• Įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.)
• Visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme
• Gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos ir kitą funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos
• Įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.

Kilnojamasis Turtas

Kilnojamasis turtas tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami automobiliai, žemės ūkio technika, šaunamieji ginklai ir kt.

Nekilnojamojo ir Kilnojamojo Turto Palyginimas

Paprastai tariant, jei daiktą galima perkelti iš vienos vietos į kitą nesunaikinant jo konstrukcijos - jis kilnojamasis. Teisiniu požiūriu nekilnojamas turtas yra svarbus todėl, kad jo nuosavybės teisės privalo būti registruojamos.

Turto Rūšys Įmonės Balanse

Balanse esanti turto vertė nebūtinai bus lygi realiai turto rinkos vertei.

• Ilgalaikis materialusis turtas: Ši turto grupė gamybos įmonėse paprastai būna pagrindinė ir yra reikalinga efektyviam gamybos procesui. Taip pat reikšmingą ilgalaikį materialų turtą gali turėti ir kitos įmonės: mažmeninės prekybos, statybos ir pan. Paslaugų įmonėse čia dažniausiai pateks automobiliai, biuro technika ir pan.
• Trumpalaikis finansinis turtas: Tai likvidžiausias įmonės turtas, kas daugeliu atveju yra piniginiai aktyvai (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius.
• Trumpalaikis nefinansinis turtas: Tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse.
• Ilgalaikis nematerialusis turtas: Paprastai daugiau šio tipo turto turi tik didesnės ar nestandartinės įmonės, kurių verslas remiasi "know-how" ar patentais. Mažesnės bei vidutinės įmonės paprastai šioje grupėje išskiria tik programinės įrangos licencijas.

Nekilnojamojo Turto Sąvoka ir Apibrėžimas

Nekilnojamasis turtas apima visus objektus, kurie yra fiziškai ar teisiškai susiję su žeme. Pagrindinis nekilnojamojo turto objektas yra žemės sklypas. Jis gali būti tiek gyvenamosios, tiek komercinės ar žemės ūkio paskirties. Žemė laikoma nekilnojamu turtu, nes ji neatsiejama nuo teritorijos - jos neįmanoma perkelti iš vienos vietos į kitą.

Pagrindiniai Nekilnojamojo Turto Elementai:

• Žemė ir jos gelmės: Prie žemės priskiriamos ir jos gelmės, t. y.
• Pastatai ir statiniai: Tai neatsiejama žemės dalis, todėl jie visada priskiriami nekilnojamajam turtui. Net ir atskiros pastato dalys, tokios kaip butai ar patalpos, laikomos savarankiškais nekilnojamojo turto objektais.
• Infrastruktūra: Nekilnojamojo turto dalimi gali būti ir infrastruktūros elementai: elektros, vandentiekio, nuotekų, dujų tinklai, kurie yra integruoti į pastato ar žemės struktūrą.
• Teisinės teisės: Į nekilnojamąjį turtą įeina ne tik fiziniai objektai, bet ir tam tikros teisinės teisės, susijusios su žemės ar pastatų naudojimu.

Nekilnojamojo Turto Rūšys

Nekilnojamasis turtas skirstomas į kelias pagrindines rūšis pagal jo paskirtį ir naudojimo pobūdį.

• Gyvenamasis turtas: Tai viena labiausiai paplitusių NT kategorijų. Jai priskiriami namai, butai, kotedžai, sodybos ir kiti objektai, skirti žmogaus gyvenimui. Turtas gali būti tiek individualios, tiek daugiabučio formos.
• Komercinis turtas: Šiai kategorijai priklauso biurai, parduotuvės, restoranai, sandėliai, viešbučiai ir kiti objektai, skirti verslo veiklai vykdyti.
• Pramoninis turtas: Tai gamyklos, cechai, sandėliai, techniniai pastatai, kurie naudojami gamybai, logistikai ar kitoms ūkinėms funkcijoms.
• Žemės ūkio paskirties turtas: Tai žemės plotai, skirti žemės ūkio veiklai - pasėliams, ganykloms, miškams ar sodams.
• Specialios paskirties turtas: Tai turtas, kuris netelpa į tradicines kategorijas: mokyklos, ligoninės, kultūros centrai, maldos namai, sporto kompleksai.

Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) teisinis reglamentavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir keliais specialiais įstatymais, kurie nustato, kas laikoma NT, kaip jis registruojamas, perleidžiamas ar paveldimas. Be šio įrašo savininkas negali pilnai disponuoti turtu - pavyzdžiui, jo parduoti ar įkeisti bankui.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Kas tiksliai laikoma nekilnojamuoju turtu? Nekilnojamuoju turtu laikoma žemė, jos dalys, pastatai, statiniai bei kiti objektai, kurie yra neatsiejamai susiję su žeme. Taip pat į šią sąvoką įeina ir su turtu susijusios teisės - servitutai, nuomos ar įkeitimo sutartys.
• Kuo skiriasi kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas? Kilnojamasis turtas - tai daiktai, kuriuos galima perkelti nepažeidžiant jų esmės (pvz., automobilis, baldai, įranga). Nekilnojamasis turtas - tai objektai, kurių perkelti neįmanoma be jų sunaikinimo ar esminių pakeitimų (pvz., pastatas, žemės sklypas).
• Ar butas daugiabutyje laikomas atskiru nekilnojamojo turto objektu? Taip. Nors butas yra pastato dalis, jis registruojamas kaip savarankiškas NT objektas su savo unikaliu numeriu. Buto savininkas taip pat turi dalį bendrosios nuosavybės - laiptinę, stogą, kiemo teritoriją.
• Ar infrastruktūra (pvz., vamzdynai, elektros tinklai) laikoma nekilnojamuoju turtu? Taip, jei šie tinklai yra integruoti į pastatą ar žemės struktūrą. Tokie elementai laikomi priklausiniais - jie yra pagrindinio turto dalis ir negali būti atskirti be funkcinės žalos.
• Kas lemia nekilnojamojo turto paskirtį? Paskirtis nustatoma pagal objekto naudojimo tikslą - gyvenamajam, komerciniam, pramoniniam ar žemės ūkio naudojimui. Ši paskirtis įrašoma į Registrų centrą ir gali būti keičiama tik gavus savivaldybės leidimą.
• Ar nekilnojamasis turtas gali būti įkeistas bankui? Taip. NT dažnai naudojamas kaip užstatas paskoloms. Įkeitimas (hipoteka) registruojamas Nekilnojamojo turto registre, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir apsauga tiek savininkui, tiek kreditoriui.
• Kodėl būtina registruoti turtą Registrų centre? Registracija suteikia teisinį saugumą - įrodo nuosavybės teisę, apsaugo nuo sukčiavimo ir leidžia teisėtai atlikti sandorius. Be registracijos turtas laikomas neapibrėžtu ir negali būti parduotas ar paveldėtas.
• Ar servitutas laikomas nekilnojamojo turto dalimi? Taip, servitutas - tai teisė naudotis svetimu žemės sklypu tam tikram tikslui, pavyzdžiui, keliui ar inžineriniams tinklams. Ši teisė registruojama kartu su turtu ir gali turėti įtakos jo vertei.

Naudingosios Iškasenos ir Žemės Gelmės

Nors Lietuva negali ypatingai pasigirti žemės gelmių turtais, tačiau ir tokios žaliavos, kaip mmolis, smėlis, žvyras, klintis ar dolomitas, nekalbant jau apie požeminį vandenį, yra didelis valstybės turtas. Juo labiau, kad žemės gelmėse yra daug ir kitų išteklių, kurie dar neeksploatuojami arba net nepakankamai ištirti.

Naudingosios iškasenos, mineralinės žaliavos, neorganinės arba organinės kilmės, mmedžiagų sankaupos Žemės plutoje, naudojamos visuomenės reikmėms. Lietuvoje daugiausia naudojama statybinėms medžiagoms gaminti.Todėl ir šalies kasybos pramonė yra vietinės reikšmės. Šios pramonės pagaminta produkcija sudaro 2 % visos pramonės gaminamos produkcijos vertės.

Pakankamai ištirti ir galėtų būti naudojami beveik 600 naudingųjų iškasenų telkinių (tarp jų 10 - naftos). Dėl ekonominių sąlygų 2003 m. buvo naudojami tik 59% reikiamai ištirtų telkinių. Prognozuojami Lietuvos naftos ištekliai - 64 mln. tonų naftos sausumoje ir 23 mln. tonų naftos Baltijos jūroje - dar yra labai menkai ištirti. Naudojami tik smulkūs telkiniai, dėl to ir naftos gavybos mastai Lietuvoje tesiekia 0,3-0,5 mln. Be to, mūsų šalies gelmėse dar mažai tirtų arba spėjamų, remiantis geologinėmis prielaidomis, naudingųjų iškasenų.

Pietų Lietuvoje aptikti milžiniški labai geros kkokybės geležies rūdos klodai. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje esama didelių marmuro, akmens druskos, fosforitų, rusvosios anglies telkinių, randama vario, polimetalinių rūdų telkinių, sunkiųjų mineralų (Rytų Lietuvoje - ir aukso) sąnašynų požymių. Ypač svarbūs yra gausūs geros kokybės gėlo ir mineralinio požeminio vandens ištekliai. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gyventojų poreikius ir didesniąją pramonės įmonių poreikio dalį patenkina požeminis vanduo.

Vertinant Lietuvos gelmių išteklių ištirtumą reikia pažymėti, kad jis yra nevienodas atskiroms naudingosioms iškasenoms. Vienų naudingųjų iškasenų ištirti ištekliai siekia 110-60% prognozinių išteklių (gėlas požeminis vanduo, klintis, dolomitas, molis, žvyras, durpės, opoka), o kai kurios perspektyvios naudingosios iškasenos (geležies rūda, glaukonitas, gintaras, akmens druska ir t.

Naudingųjų iškasenų gavyba pastaraisiais metais, pradedant 1991 m., kasmet mažėjo ir dabartiniu metu yra sumažėjusi nuo dešimčių procentų (gėlas požeminis vanduo) iki kelių kartų (dolomitas, klintis, opoka, molis ir kt.). Kai kurios žaliavos (sapropelis) apskritai nebekasamos. Sumažėjo ne tik gavyba, bet ir panaudojimas. 1992-1993 m. labiausiai sumažėjo požeminio vandens ir mineralinių žaliavų naudojimas.

Pagrindinės Naudingosios Iškasenos Lietuvoje

Ši lentelė apibendrina pagrindines naudingąsias iškasenas Lietuvoje, jų naudojimą ir ištekliai:

Svarbu paminėti, kad naudingosios iškasenos buvo, yra ir bus viena iš pagrindinių visuomenės ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų. Nors Lietuva ir neturi didelių naudingųjų iškasenų klodų, tačiau esami ištekliai yra svarbūs šalies ekonomikai ir turėtų būti naudojami tvariai ir atsakingai.

tags: #zemes #turtai #ppt