Valstybės turtas ir žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje

Valstybės turtas - tai valstybei nuosavybės teise priklausantis ir jos interesais naudojamas visų rūšių materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas.

Valstybės turto sudėtis Lietuvoje

Lietuvoje ilgalaikį materialųjį valstybės turtą sudaro:

• Valstybinis žemės fondas (žemės ūkio paskirties žemė, miškai, parkai ir kita).
• Žemės gelmės.
• Valstybinės reikšmės vidaus vandenys.
• Keliai, tiltai.
• Valstybei priklausantys pastatai ir jų dalys, statiniai, įrenginiai.
• Kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūrinės vertybės, paminklai ir kita.

Nematerialusis valstybės turtas apima:

• Valstybės vardą.
• Lietuvos Respublikos heraldikos objektus.
• Teisę į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą ir ekonominę zoną Baltijos jūroje.
• Radijo dažnių išteklius.
• Patentus, licencijas, valstybinius sertifikavimo ženklus.
• Techninius projektinius dokumentus.
• Valstybės valdomą informaciją ir jos apdorojimo programas.
• Intelektinės veiklos rezultatus.
• Kitas valstybei priklausančias nematerialias vertybes.

Finansinio valstybės turto svarbiausios rūšys:

• Iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų piniginiai ištekliai.
• Lietuvos banko kapitalas.
• Valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir iš jų atsirandančios turtinės teisės.
• Reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas.

Valstybės turto valdymas

Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Faktiškai jį patikėjimo teise naudoja, valdo ir juo disponuoja valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos bankas, savivaldybės, kiti juridiniai asmenys, kurie pagal įstatymus vykdo valstybines funkcijas, o numatytą privatizuoti valstybės turtą - Turto fondas.

Valstybės įmonės už patikėjimo teise naudojamą valstybės turtą, išskyrus žemę, moka metinį mokestį - 2 % (valstybės įmonės prie pataisos įstaigų - 0,1 %) nuo šio turto vertės.

Valstybės turtas taip pat gali būti perduotas valdyti kitiems subjektams nuomos ar panaudos pagrindais.

Valstybės turto vertė

2011 m. pabaigoje Lietuvos valstybės turto vertė sudarė 169 990,8 mln. Lt, iš jos išžvalgyti žemės gelmių turtai - 63 638,4 mln. Lt (37,5 % viso valstybės turto vertės, iš jų požeminis gėlas ir mineralinis vanduo - 30 828,5 mln. Lt, arba 18,1 %), valstybinis žemės fondas - 49 967,9 mln. Lt.

Žemės ūkio paskirties žemės klausimai

Seimas pradėjo svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, tačiau nesvarsto ūkininkų pasiūlymų dėl likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės likimo. Viena iš priežasčių - pastaraisiais metais iš skandalų neišsivaduojanti Nacionalinė žemės tarnyba nesugeba surinkti informacijos apie likusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Nors jos pardavimo procesai seniai sustabdyti, iki šiol neatliktas tyrimas, kokie asmenys yra ją išsinuomoję, nežinoma, kada baigsis 25 metų nuomos terminas, neprašoma iš savivaldybių informacijos apie pajamas, kurias valstybė gauna nuomodama visiems šalies piliečiams priklausantį turtą.

Nacionalinės žemės tarnybos problemos

NŽT nežino, kiek liko laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Susidarė įspūdis, kad „Valstiečių laikraščio“ žurnalistų klausimai NŽT atstovams buvo netikėti. Taigi minėta tarnyba tegalėjo pateikti itin skurdžius duomenis: „Lietuvos Respublikos bendrasis laisvas žemės fondas, neišskiriant žemės ūkio paskirties žemės, yra 282 913 hektarų.“

Pavyzdžiui, metai iš metų NŽT skelbia, kiek žemės ūkio subjektų pageidauja lengvatinėmis ar nelengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Deja, NŽT nesugebėjo surinkti ar dėl aplaidumo nerenka duomenų ir apie valstybinę žemę išsinuomojusius asmenis.

2016 m. šios tarnybos ataskaitoje juodu ant balto parašyta, kad viena iš NŽT veiklos sričių - valstybinės žemės pardavimas. Deja, dokumente tepateiktas faktas, kad 2016-aisiais asmenų įmokos į valstybės biudžetą už jiems parduotą visų paskirčių valstybinę žemę sudarė 32,87 mln. eurų.

Iš viso iki 2017 m. sausio 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės įsigijo 345,56 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės.

Ataskaitoje teigiama: „Iki 2017 m. sausio 1 d. buvo likęs nagrinėti 241 asmens prašymas parduoti 561,7 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti kaip parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai 297,13 ha plote jau buvo suprojektuoti 238 piliečiams.“

Laikino naudojimo tvarka

Šiuo metu galioja 2012 m. kovo 16 d. nustatyta supaprastinta valstybinės žemės laikino naudojimo tvarka. Leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai, metams pasibaigus pratęsiamas iš karto, jeigu tokia žemė nėra numatoma grąžinti nuosavybėn, parduoti ar naudoti viešoms reikmėms, o apie negalėjimą pratęsti leidimą asmenys informuojami asmeniškai.

NŽT ataskaitoje teigiama, kad 2016 m. laikinai žemės ūkio paskirties žemę naudojo 28,3 proc. daugiau asmenų nei 2012-aisiais.

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė, iki šiol iš viso sudaryta 27 710 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių 64 340 ha (preliminariais duomenimis) nuomoti, iš viso 34 390 sklypų.

NŽT nesivargino surinkti informacijos apie nuomotojų amžių, kokio dydžio jų ūkiai ir t. t. NŽT atsakymas apstulbino: „Nuo 1991-1992 m., kai jau buvo galima nuomotis žemę, sudaryta įvairios trukmės nuomos sutarčių. Dalies jų galiojimas gali būti pasibaigę, dalies gali netrukus baigtis.“

Efektas pinigais

NŽT ataskaitoje teigiama, kad 2017- aisiais tarp prioritetų numatyta „siekti, kad NŽT patikėjimo teise valdoma žemė būtų apskaityta tiksliai ir informatyviai, taip pat užtikrinti efektyvų informacijos apie visą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią laisvos žemės fondo žemės valdymą“.

Vienas iš efektyvumo kriterijų - kiek per metus valstybė gauna lėšų už išnuomotą žemę. Tokių duomenų NŽT irgi nerenka. Todėl apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomojimo efektyvumą kol kas kalbėti neverta.

Remiantis Lietuvos banko pateikta žemės ūkio paskirties žemės svertine kaina (apie 2 500 eurų už ha), galima suskaičiuoti, kad pardavusi 200 tūkst. ha valstybė gautų daugiau nei 500 mln. eurų.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Arūnas Svitojus tikino, kad teliko apie 50 tūkst. ha žemės. „Nereikėtų skubėti parduoti. O jeigu jau būtų nutarta parduoti, pirmiausia reikėtų ją pasiūlyti pradedantiesiems ūkininkams ir nedidelių ūkių savininkams“, - sakė jis.

Smulkiojo ūkio savininkas kretingiškis Rimantas Skiparius ragino nedelsti. „Parduokime, bet tik perspektyviems, apie plėtrą galvojantiems nedidelių ūkių svininkams. Ir neplėškime - suteikime galimybę žemę įsigyti išsimokėtinai“, - siūlė jis.

Anykščių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis padarė taiklią išvadą: „Žemę vadiname žemės ūkio paskirties žeme, taigi vien jos pavadinimas sako, kad ji turėtų priklausyti tiems, kas ją dirba. Valstybė tik laimėtų.“

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pritarė kolegai anykštėnui, tačiau pridūrė, kad nevertėtų puoselėti iliuzijų, jog už parduotą valstybinę žemę gauti pinigai būtų tikslingai investuoti: „Tai būtų tik vienkartinė injekcija. Todėl nesitikėkime, kad šios lėšos galėtų išspręsti melioracijos problemas.“

Pasak Seimo KRK nario Juozo Rimkaus, vis dar yra piliečių, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės. Vis dar „keliauja“ vadinamosios išvados žemės nuosavybei atgauti.

Laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę reikia ūkininkams parduoti ir kuo greičiau. Nutraukime vadinamųjų išvadų „vaikščiojimą“, nes šiai netvarkai nebus pabaigos.

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas teigia, kad suteikdami galimybę parduoti likusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turime pirmiausia nustatyti prioritetus kandidatams. Manau, kad vertėtų jauniems ir perspektyviems ūkininkams suteikti pirmenybę.

Administruojamų įmokų kodai

Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojami mokesčiai ir rinkliavos:

tags: #zemes #ukio #ir #valstybes #turtu