Klimato krizė, kelianti egzistencinę grėsmę natūralioms ekosistemoms ir žmonijai, didinanti rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui ir visuomenės stabilumui, tebėra svarbiausias mūsų laikų iššūkis. Siekiant išsaugoti aplinką, žmonių gerovę, klestėjimą ir sveikatą, reikia skubiai imtis ryžtingų ilgalaikių veiksmų, nes po to gali būti per vėlu.
Lietuvos klimato kaitos valdymo politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis šiais tarptautiniais susitarimais:
- 1992 m. Niujorke priimta Jungtinių Tautų Bendrąja klimato kaitos konvencija (toliau - JT BKKK), kuri įgyvendinama konkrečiais valstybių įsipareigojimais ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimo mechanizmais.
- 1997 m. pasirašytu Kioto protokolu su nustatytais dviem įsipareigojimų laikotarpiais: pirmuoju 2008-2012 m. ir antruoju 2013-2020 m.
- 2015 m. pasirašytu Paryžiaus susitarimu su nustatytu įsipareigojimų laikotarpiu 2021-2030 m.
- 2015 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu patvirtinta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., kurioje kovai su klimato kaita nustatytas 13 tikslas „Imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu“ ir uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti.
- ES klimato kaitos ir energetikos 2030 m. tikslų įgyvendinimo teisės aktais, ES žaliojo kurso iniciatyvomis, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir ilgalaikės klimato kaitos politikos planavimo dokumentais, apibrėžiančiais ES klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje (toliau - Darbotvarkė) nustatyti Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos iki 2030 m., iki 2040 m. ir ilgalaikiai iki 2050 m. tikslai ir uždaviniai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Klimato kaitos švelninimo politika siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį ir didinti jų absorbavimą. Klimato kaitos švelninimas ypač svarbus energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, miškininkystės sektoriuose.
Siekdama įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir išsaugoti ES lyderystę tarptautiniu lygiu kovos su klimato kaita srityje, Lietuva su kitomis ES valstybėmis narėmis siekia didinti artimiausio dešimtmečio užmojus, ilgalaikius klimato ir energetikos politikos tikslus. Jais vadovaudamasi Europos Vadovų Taryba 2019 m. gruodžio 12 d. patvirtino ES išmetamų ŠESD poveikio neutralizavimo iki 2050 m. tikslą. Europos Komisija (toliau - EK) 2019 m. gruodžio 11 d. pristatė komunikatą „Europos žaliasis kursas“, kuriame siūloma nauja augimo strategija, skirta ES ekonomikai transformuoti į modernią, konkurencingą, neutralią klimatui ekonomiką, atskiriant ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo.
EK 2020 m. kovo 4 d. pateikė Europos klimato reglamento projektą, skirtą ES poveikio klimatui neutralumo 2050 m. tikslui įtvirtinti ir 2030 m. nustatytą 40 proc. ŠESD sumažinimo tikslą padidinti iki ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su 1990 m. Konstatuota, kad iki 2030 m. ES išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 55 proc. įmanoma ir naudinga, bet pastangų mažinti išmetamų ŠESD kiekį reikės visuose sektoriuose, turės būti didinamas absorbuojamas išmetamų ŠESD kiekis.
2021 m. priimta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kurioje nustatytas tikslas - įgyvendinti 2050 m. klimato kaitos poveikiui atsparios Sąjungos viziją, užtikrinant pažangesnį, sistemingą ir greitesnį prisitaikymą, aktyviau remiant tarptautinius veiksmus. Tai reiškia, kad visas politikos ciklas turi būti grindžiamas išsamesnėmis žiniomis ir geresniais duomenimis; visais lygmenimis turi būti remiamas politikos formavimas ir su klimatu susijusios rizikos valdymas, sparčiau įgyvendinami prisitaikymo visose srityse veiksmai.
Šalis, sėkmingai taikydama numatytas priemones, didesniu mastu perėjo prie atsinaujinančių energijos išteklių (toliau - AEI) naudojimo ir tai sumažino išmetamų ŠESD kiekį energetikos sektoriuje (išskyrus transporto sektorių). Šiuos rezultatus daugiausia lėmė AEI dalis šilumos sektoriuje, kuri sudarė 47,38 proc. AEI dalis elektros gamyboje sudarė 18,79 proc. Išvystyta saulės energetikos technologijų ir biomasės pramonė, įgytos kompetencijos technologijų panaudojimui energijos gamybai. Perėjimas prie AEI priimtinas ekonominiu, socialiniu, politiniu požiūriais, todėl vystomos naujausios technologijos, kurios vis labiau įperkamos.
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymu kuriamos prielaidos skatinti vartoti degalus iš AEI, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš AEI tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo kiekį. Alternatyviųjų degalų įstatymu siekiama skatinti elektros energijos vartojimą kelių transporte, biodujų gamybos, valymo ir tiekimo transportui infrastruktūros plėtrą, remti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą, jiems skirtos infrastruktūros plėtrą.
Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektorius išmeta daugiausia ŠESD (2019 m. apie 44 proc. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (toliau - ES ATLPS) nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio), beveik 96 proc. transporto išmetamų ŠESD kiekio arba 30 proc. bendro šalies ŠESD išmetamo kiekio susidaro kelių transporto subsektoriuje ir jis didėja pastaruosius 7 metus. Daugiausia ŠESD išmeta lengvieji automobiliai - jų šalyje daugėja, amžiaus vidurkis - 15 metų.
Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, žemės ūkis yra trečias pagal Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekį (2019 m. apie 30 proc. ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio). Valstybės ir ES fondų finansinė parama iki šiol daugiausia nukreipta į intensyvaus ūkininkavimo metodų taikymą. Ūkininkams dažnai trūksta kompetencijos, žinių, motyvacijos ir paskatų pereiti prie naujų technologijų ir įgyvendinti aplinkai nekenksmingą gamybos praktiką, kuri sumažintų išmetamų ŠESD kiekį.
EK komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija“ numatyta, kaip ES transporto sistemoje galima įgyvendinti ekologišką skaitmeninę transformaciją ir įgyti atsparumo būsimoms krizėms. Šiame komunikate įtvirtintas tikslas - iki 2050 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 90 proc. plėtojant pažangią, konkurencingą, saugią, prieinamą ir pasiekiamą transporto sistemą. Įtvirtinti tarpiniai rezultatai 2030 m., 2035 m. ir 2050 m. sudarys sąlygas plėsti tvaraus transporto, darnaus judumo skatinimo ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros priemones transporto sektoriuje.
EK atliktame poveikio vertinime, teikiamame kartu su EK komunikatu „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“, numatyta 2030 m. AEI panaudojimą transporte padidinti iki 24 proc. ir 50 proc. sumažinti lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekį kilometrui, palyginti su 2021 m. Atnaujinami lengvųjų ir komercinių, sunkiasvorių transporto priemonių standartai, griežtinant išmetamo CO2 normas. Siekiant sustiprinti vandenilio vaidmenį pramonės ir transporto sektoriuose (sunkiasvoriame, jūrų transporte, aviacijoje), patvirtinta ES vandenilio strategija.
Daugiametės finansinės programos 2021-2027 m. ir Next Generation EU iniciatyvos prioritetuose numatytas tikslas - ne mažiau kaip 30 proc. ES struktūrinių ir investavimo fondų lėšų (apie 547 mlrd. Eur), skirtų klimato kaitos tikslų įgyvendinimui, padės tikslingai nukreipti ES ir valstybės biudžeto lėšas darnioms investicijoms, pritraukiant privataus sektoriaus lėšų į visus ekonomikos sektorius. Siekiant skatinti privačias investicijas - ir verslo, ir gyventoj.
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir 4 straipsnio 1 punktu, įgyvendindamas 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, 15 ir 19 straipsnius ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021-2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 1.
„Bright Renewables“ biodujų atnaujinimas į biometaną | Kaip tai veikia?
tags: #zemes #ukio #zaliavu #naudojimo #bioduju #energetikoje