Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje nuolat kinta, o Vilniaus Žirmūnų rajonas, kaip ir kiti populiarūs sostinės mikrorajonai, patiria nuosavų pokyčių. Bendrovės analitikai skaičiuoja, kad Vilniuje pernai populiariausi rajonai tarp naujo būsto ieškančių pirkėjų buvo Pilaitė, Šnipiškės, Pašilaičiai, Naujamiestis, Žirmūnai ir Lazdynėliai.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius būsto valdymo principus, NT rinkos tendencijas ir naujus projektus, turinčius įtakos Žirmūnų mikrorajonui.
NT Rinkos Pokyčiai ir Tendencijos
Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą.
Ekonomikos klasika teigia, kad kainos laisvoje rinkoje, iš esmės, priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio: jei paklausa auga labiau nei pasiūla, kainos didėja, jei atvirkščiai - mažėja. „Šiemet būsto kainos turėtų stabilizuotis ir gali augti iki 4%.
Nors gyventojų pajamos auga, tačiau gegužę butų vėl parduota mažiau. Pažiūrėkime: praėjusiais metais ženkliai augo paklausa, tačiau mažėjo išduodamų statybų leidimų skaičius, todėl, tikėtina, kad šiais metais naujos statybos būsto pasiūla smuks.
COVID-19 tempo nestabdo: Europoje prasideda pakartotini ribojimai, o su jais - ir naujos aktualios ekonomikos prognozės. Šiaurės Europos rinkos, kurioms priskiriama ir Lietuva, patyrė „V“ formos ekonomikos atsigavimą. Ekonomistai išlieka budrūs, pavojaus varpais dar neskambina, tačiau sutinka, jog ankstesnės optimistinės prognozės gali šiek tiek koreguotis.
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ - tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėtina, veikiant pesimistinėms prognozėms rinka mėnesiui smarkiai stabtelėjo.
Ko šiuo metu tikėtis nekilnojamojo turto (NT) rinkoje: perkaitusi ji ar auganti, prognozuoti nedrįsta ir NT specialistai. Dangų raižantys kranai rodo - statybų išties daug.
Nauji Projektai ir Investicijos
Sparčiausiai besivystančiame sostinės Šnipiškių mikrorajone nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato naują žaidėją - būsto projektą „Link Ten“. Dviejuose A+ energinio efektyvumo klasės 5 ir 6 aukštų namuose vilniečiai galės rinktis iš 114 skirtingo ploto ir kambarių skaičiaus butų.
Investicijos į projektą sieks apie 9 mln. Eur. Nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo įmonės „Citus“ projekte „Link Ten“ prasideda statybos darbai. Projekto 80 proc. statybos baigtumą pasiekti planuojama per metus - 2022 m. I ketv.
Sostinės Justiniškių mikrorajone, buvusio Buivydiškių dvaro pašonėje, „Citus“ pradeda projektą „PaJustis“, kurį sudarys penki triaukščiai daugiabučiai su 100 butų ir 80 dviejų aukštų kotedžų. Projekto pardavimai startuoja lapkričio 27 d., o namus planuojama pradėti statyti dar šiais metais: pirmiausia iškils pirmasis kotedžų etapas, o daugiabučiai - antruoju ir trečiuoju etapais.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“ Vilniuje pradeda daugiabučių projekto „Miško ardai“ antrąjį etapą. Į 119 butų Burbiškėse, Burbiškių g. 6, įmonė pranešė investuosianti 9,6 mln. Eur. Šį etapą planuojama baigti 2021 m.
„Citus“ Vilniuje, Lazdynėliuose, pradeda statyti projektą „Būk čia“, į kurį investuos apie 7 mln. Eur. Statybos darbus projekte planuojama pradėti birželio 8 d., o 80 proc. statybos baigtumą pasiekti maždaug per 10 mėn. - 2021 m. balandžio mėn. Projekte siūlomi 96 butai ir 5 kotedžai, o 44 proc.
Prestižinėje Žaliakalnio vietoje įsikūrusi legendinė radijo gamykla „Banga“ stovėjo apleista daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Prie pat Prisikėlimo bažnyčios esantis pastatas iš kažkada virusio kultūrinio gyvenimo centro tapo giliu miesto skauduliu. Prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato unikalų daugiafunkcinį konversijos projektą „Radio city“.
„Citus“ Kaune, Dainavos ir Žaliakalnio rajonų sankirtoje pradėjo statyti projektą „Klevų namai“, į kurį investuos apie 8,8 mln. eurų. Statybos darbai pradėti birželio mėnesį, o 80 proc. statybos baigtumą planuojama pasiekti per 10 mėn. - 2021 m. Kaune 2019 m. daugiausiai butų buvo rezervuota „Klevų namų“ projekte.
Prie Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo neseniai užbaigtas statyti kelių butų eksperimentinis namas, bendrovės „Citus“ projektas „Aeronamai“ pretenduoja į aukščiausių energinio efektyvumo klasių A++ ir „Passivhaus“ (tarptautinį pasyvaus namo) sertifikatus.
Energinis Efektyvumas ir Inovacijos
Augant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams vis labiau artėja laikas, kai vien keliasdešimties centimetrų sienų neužteks - reikės naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, kurių panaudojimu, beje, jau šiandien atsiliekame nuo Europos Sąjungos iškeltų užduočių.
Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Specialiai projektui gaminti mediniai langai yra neįprastai dideli tokios aukštos energinio efektyvumo klasės namams. Juos „Langų gama“ projektavo ilgiau nei gamino.
„Aeronamai“ apšiltinimui panaudota „PAROC“ akmens vata - vienas iš ypač svarbių faktorių, leidusių pasiekti ypač aukštą A++ energinio efektyvumo klasę. Ši vata pasižymi ne tik ilgaamžiškumu, kurį nulemia medžiaga iš kurios ji gaminama - akmuo, - bet ir tuo, kad yra nedegi bei gerai izoliuoja garsą.
Statant A++ energinio sertifikato siekiantį „Aeronamų“ projektą Kaune, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo įdiegta „Danfoss Link“ šildymo sistema, leidžianti visiems keturiems butams individualiai reguliuoti šildymą ir efektyviai panaudoti iš žemės gelmių išgaunamą geoterminę energiją.
A. Karazino vadovaujama bendrovė įrengė net 4 skirtingas jėgaines ant bendrovės „Citus“ Kaune vystomo projekto „Aeronamai“ stogo. „Velux“ stogo langai - lyg dar vienas šeimos narys. Jie reaguoja į šviesą, vėją, lietų, patys užsidengia ar užsidaro.
Šiandien tuo rūpintis naujus langus įsidėję gyventojai neturėtų - naujausių technologijų sensoriai pajutę pirmuosius lašus patys užveria stoglangius ir langus.
Inovatyvūs stogo langai šiandien pateisina gyventojų poreikius su kaupu, tačiau galioja stereotipas, kad projektuojant namą investicija į juos gali kirsti per piniginę.
Išmaniųjų namų sąvoką šiandien yra girdėjęs kone kiekvienas. Tačiau toli gražu ne visi supranta, kokia tikroji šių technologijų paskirtis. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad tai yra prabangos dalykas, skirtas tik labiausiai išlepusiems.
Vis dėlto, išmanūs namai ne tik daugeliu atžvilgių palengvina buitį, bet ir padeda taupyti.