Šaltuoju metų laiku ypač svarbu, kad patalpų temperatūra nebūtų kardinaliai aukštesnė nei oro temperatūra lauke.
Vis dėlto, ekspertai atkreipia dėmesį, jog tai, ar susirgsime, ar ne, nulemia ir mūsų elgesys. Peršalimo piktas įsisiūbuoja: serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, o dažna susirgimų priežastimi tampa ilgas buvimas bendrose uždarose patalpose.
Lengvas gerklės perštėjimas, užgulusi nosis, sloga, ašarojančios akys, čiaudulys, bendras silpnumas, galvos skausmas, vėliau atsirandantis kosulys ir nežymiai pakilusi kūno temperatūra - tai simptomai, kurie išduoda peršalimą. „Peršalimas lengviau ar sunkiau per sezoną sugriebia visus.
Anot N. Vaicekauskienės, viskas, kas sudirgina imunitetą, turi įtakos peršalimams ir didesniam sergamumui. Visgi kiti veiksniai taip pat provokuoja imunitetą ir skatina peršalimus.
Temperatūros Palaikymo Svarba
Prasidėjus šildymo sezonui, dauguma mėgsta prisišildyti namus tiek, kad juose būtų komfortiška vaikščioti net basomis, aukštesnę temperatūrą palaiko ir biuruose, nes nemėgsta prisirengti. „Galimybė patiems reguliuoti temperatūrą kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Ji teigia pastebinti ir priešingą tendenciją - prasidėjus šildymo sezonui dalis gyventojų taupumo sumetimais pradeda šildytis labai vėlai ir tokiu atveju gyvena ne tik šaltose, bet ir pernelyg drėgnose patalpose. Tai sveikatai taip pat nepalanku.
Juose kūnus įkaitina ne tik nustatyta aukšta temperatūra, bet ir šilta apranga, todėl išėjimas į lauką tampa pavojingas. „Dažna klaida žiemą prisikaitinti ir automobiliuose.
„Ypač mėgstama lengviau apsirengti, galvojant, kad „čia greitai, tik iki automobilio, o iš jo iškart į patalpą”, tačiau ir tokiu atveju, pasitaikius žvarbesnei ir vėjuotai dienai, galima lengvai peršalti. Taip pat svarbu įsivertinti aprangą būnant lauke ilgiau. Anot jos, verta priminti ir apie tinkamą aprangą.
Pasireiškus pirmiesiems simptomams, peršalimas įprastai praeina per 2-3 dienas. Dažnai jaučiantiems lengvesnius simptomus kyla klausimai, ar peršalus galima eiti į darbą, ar ligą reikėtų ignoruoti ir ji praeis savaime, ar reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei sergantysis turi galimybę dirbti iš namų, ja pasinaudoja, o su gydytoju nuotoliniu būdu tik pasitaria dėl simptomų gydymo. Anot šeimos gydytojos, susirgus reikėtų vengti ir darbo, tačiau daugumai visai nedirbti dar neišeina - pastaruoju metu dažniau „ilsimasi šiuolaikiškai”.
„Peršalus jaučiamas bendras silpnumas, tad tai ženklas, kad organizmas reikalauja poilsio. Negalima jo varinėti taip, kaip reikalauja darbas ar kiti įsipareigojimai. Keletas dienų tausojančio režimo, visų pirma, leis ligai praeiti lengviau ir padės išvengti komplikacijų.
Oro Kokybė ir Vėdinimas
„Siekdami sutaupyti žmonės kartais ne tik nešildo patalpų, bet ir jų nevėdina, kitaip tariant, nenori išleisti esamos šilumos iš namų. Tačiau tokiu būdu sukuriama palanki aplinka dalintis virusais ir labai dažnai susirgus vienam asmeniui, „iškrenta” visa šeima.
Tinkamas patalpų vėdinimas padeda pašalinti drėgmės perteklių ir palaikyti patalpų oro kokybę, neleidžiant susidaryti pelėsiui augti palankioms sąlygoms. „Svarbiausia užtikrinti nuolatinį oro srautą, kad drėgmė ir kondensatas neužsilaikytų vienoje vietoje bei neįsiskverbtų į paviršius.
„Tačiau tai nebus tvarus sprendimas, kadangi iš pastato bus išleidžiama brangiai kainuojanti sukaupta šiluma“, - teigia A. Dėl netinkamų sprendinių nepakankamas vėdinimas užkoduojamas naujam pastatui dar net nepradėjus kilti. Vis dėlto, pelėsio prevencija turi prasidėti labai anksti - pastato projektavimo stadijoje.
Kaip sukurti oro srautą kambaryje
„Galvojantys, kad gali apgauti fiziką, nenumatantys tinkamų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sprendimų, paskui turės problemą su pelėsiu. Tai pasekmė formalaus darbo „dėl varnelės“. Pastatai turi būti projektuojami su kokybiška ventiliacija, skatinančia nuolatinę oro cirkuliaciją ir mažinančia drėgmę“, - sako A.
Pelėsio Pavojus
Šio pelėsio skleidžiamų mikotoksinų poveikis gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų ir kitas sveikatos problemas. Dažniausiai pastatuose sutinkamas juodasis pelėsis, kurio skirtingų rūšių skaičiuojama daugiau nei pusšimtis.
Juodasis pelėsis taip pat gali sukelti astmą arba pabloginti jos simptomus. Pelėsis geriausiai dauginasi drėgnoje, vėsioje ir prastai vėdinamoje aplinkoje.
Drėgmei apgadinus sienas, pelėsio sporos pradeda vystytis vos per 24-48 valandas. Norint išvengti pelėsio plitimo, labai svarbu teisingai identifikuoti drėgmės kaupimosi patalpose priežastis bei jas kuo greičiau pašalinti.
„Patalpose, kuriose yra daug pelėsio, rekomenduojama negyventi. Cheminėmis priemonėmis pelėsį galima tik „užmigdyti“, tačiau esant palankioms sąlygoms jis ir toliau dauginsis, o išskiriami toksinai turės neigiamos įtakos žmonių sveikatai“, - perspėja A.
Net jei matomas pelėsis pašalinamas nuo paviršiaus, jis greičiausiai bus įsiskverbęs į medžiagą, todėl visiškai pašalinti jo gali būti neįmanoma. „Pelėsis gerai įsiskverbia į porėtus paviršius, pavyzdžiui, medieną, gipskartonio plokštes ar audinius.
Suomijoje išanalizavus drėgmę 291 namuose, nustatyta, kad apie du trečdalius drėgmės problemų galima nustatyti po vizualinės apžiūros.
Komfortas Akims Darbo Vietoje
Sukurtas net specialus terminas - „nesveiko pastato sindromas“, kuris pirmą kartą buvo pavartotas dar 1970-aisiais. Kad akis gali skaudėti, perštėti, kad jos gali ašaroti ir viso to priežastis gali būti nesveikas patalpų oras, kalbama jau seniai.
Tiesa, šis terminas apima platesnį negalavimų spektrą - ne tik akių gleivinės dirginimą. Kartu „nesveikas pastatas“ gali tapti ir odos niežėjimo, galvos skausmo, padidėjusio nuovargio priežastimi.
O žinant, kad apie 80-90 proc. Mokslininkai pažymi, kad ne tik biurų patalpos, bet ir namų aplinka gali būti nepalanki mūsų akims.
Labiausiai sausų akių ligai vystytis įtakos turi sausas patalpų oras, drėgmės trūkumas, kuris atsiranda dėl centrinio šildymo, kondicionierių, kitų elektros prietaisų, pvz., papildomų šildytuvų naudojimo ir kt. Taigi koks pastatas, tiksliau, kokios patalpos nesveikos akims?
Todėl, kad dirbdamas kompiuteriu žmogus mažiau mirksi. Kodėl kenkia darbas kompiuteriu?
Natūraliai žmogus mirksi 18-20 kartų per minutę, skaitydamas - 2 kartus rečiau, žiūrėdamas į kompiuterį -3 kartus rečiau. Mirksėti svarbu, nes mirksint drėkinamas akies paviršius. Kai mirksime 3 kartus rečiau, akies paviršius atviras būna tris kartus ilgiau.
Paminėsime svarbiausius dalykus, kurie gali padėti nepatirti akių diskomforto. Darbo vieta - labai svarbus aspektas viso žmogaus organizmo sveikatai, ne tik akių.
Visų pirma, darbo stalą rekomenduoja statyti prie lango, kad dienos (lempos) šviesa kristų iš kairės. Akims sveikiau natūrali dienos šviesa negu dirbtinė, todėl patariama kuo ilgiau naudoti dienos apšvietimą.
Monitorius turi būti pasuktas 90 laipsnių kampu į langą, stovėti maždaug 50-60 cm atstumu nuo akių, būti šiek tiek žemiau akių lygio, kad mes į jį žiūrėtume nuleistais vokais. Labai svarbus ir atstumas nuo monitoriaus iki akių.
Monitoriaus ekrane neturi atsispindėti šviesa, nes atspindžiai priverčia akis įsitempti. Papildomai akina glotnūs paviršiai, todėl darbo vietos baldai turėtų būti matiniai.
Kėdžių aukštis turėtų būti reguliuojamas. Labai svarbi ir sėdėjimo poza. Kiekvienas žmogus turėtų taip sureguliuoti kėdės aukštį, kad sėdėdamas kulnais siektų grindis, o šlaunys lengvai remtųsi į kėdės sėdynę.
Jei oras per sausas, jį reikėtų drėkinti. Akims labai svarbus patalpų oras, jis neturėtų būti sausas. Taip pat svarbu nuolat vėdinti patalpas, žiemą taip pat.
Jeigu jūsų darbo vieta tinkama, patalpų oras nuolat vėdinamas, drėgmės pakanka, o jūs vis tiek jaučiate akių sausumą, niežėjimą, perštėjimą, rekomenduojama vartoti akių lašų, pvz., „Cationorm“. Tai drėkinamieji akių lašai, kurie efektyviai atkuria visus tris ašarų plėvelės sluoksnius: lašų sudėtyje esantis vanduo patenka į vandeninį sluoksnį, riebalai - į riebalinį, o teigiamas jų krūvis užtikrina tolygų gleivinį sluoksnį.