1940-1953 m. laikotarpis Lietuvoje pasėjo mirtį ir netektis. Okupantų nuimtas „derlius“ - didieji trėmimai į Sibirą ir kitus atokius SSRS regionus, nekaltų žmonių žudynės, represijos, pokario rezistentų naikinimas.
Tremties vietos Lietuvoje
Tremties ir rezistencijos ekspozicija Klaipėdos rajone
Ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją Klaipėdos rajone yra muziejaus trijų pastatų komplekse. Tai buvusi vokiečių žandarmerija, pastatyta 1909 m. Pokariu ten įsikūrė Priekulės rajono saugumas, vėliau apylinkė, o 2006 m. - muziejus.
Ekspozicijos salės
Yra trys parodų salės pirmame muziejaus aukšte. Stacionari stendinė ekspozicija išdėstyta trijose pagrindinio pastato patalpose. Pirmose dviejose patalpose pavaizduota pokario rezistentų kova, vykusi Klaipėdos rajone. Mūsų rajono šiaurinėje dalyje veikė Kardo rinktinės Žemaičių apygardos partizanų junginiai - Žygimanto, Kaributo ir Briedžio būriai. Rajono pietvakariuose veikė Butigeidžio rinktinės, Kęstučio apygardos partizanų junginiai - Rambyno (Pilies) būrys. Geležinio Vilko būrys veikė gretimame Šilutės rajone, bet jame kovojo ir iš mūsų rajono kilę partizanai. Stacionarioje stendinėje ekspozicijoje nuosekliai rodomi rezistencinės kovos etapai, kovinės struktūros, vietos, kuriose vyko kovos, nuotraukų kopijose galima pamatyti įsiamžinusius laisvės kovotojus, ryšininkus.
Trečiojoje patalpoje - ekspozicija apie tremtį. Iš Klaipėdos rajono vienuolikos seniūnijų 1941-1953 m. buvo ištremti 2402 gyventojai (šie skaičiai apytiksliai). Jų laukė prievartinis ilgalaikis gyvenimas tam nepritaikytuose barakuose ir sunkus vergiškas darbas atkampiausiuose SSRS regionuose. Dėl išsekimo ir ligų Šiaurės sniegynuose ar druskingose pietinių rajonų dykrose per šį laikotarpį tremtyje mirė nemažai žmonių. Į GULAG’o lagerius 1940-1951 m. buvo ištremti 443 Klaipėdos rajono gyventojai. Šie skaičiai apytiksliai. Tai pasakytina apie 1949-1953 m. laikotarpį, kurio duomenys - tai pavieniai dokumentai, esantys Muziejaus archyve. Tikslesnė informacija, surinkta iš penkių Lietuvos gyventojų genocido vardyno tomų, - tai 1940-1948 m. Stenduose parodomi tremties mastai Lietuvoje ir Klaipėdos rajone; taip pat rodoma, kaip tremtiniai gyveno, dirbo, kūrė, saugojo lietuvybę ten, toli nuo Tėvynės. Gausu daiktų - tai įvairūs rankdarbiai, namų apyvokos ir buities daiktai, taip pat įvairūs dokumentai. Pasakojama ne tik apie paprastus tremtinius, bet ir apie politinius kalinius.
Ekspozicijoms medžiaga buvo renkama nuo 1997 m. Muziejaus rūsyje pokariu buvo įkurtas laikinas Priekulės rajono NKVD-NKGB skyriaus kalėjimas. Dabar tai ekspozicijos dalis. Skliautuotos lubos, betoninės grindys, arkiniai langai, raudonas mūras ir įdomi drenažo sistema - vokiškasis laikotarpis. Pats pastatas, tiksliau, trijų statinių kompleksas - tipiškas XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Rytprūsių valdiško pastato - žandarmerijos pavyzdys, kokių Mažojoje Lietuvoje beveik neišliko.
Lauko ekspoziciją sudaro sodo namelis, kuriame pokariu buvo padaryta lavoninė - joje pernakt užrakindavo dienos metu niekintus nužudytus partizanus. Šiuo metu tai koplytėlė - atminimo vieta. Už koplytėlės stovi tremties vagonas. Jis pagamintas 1944 m. Vokietijoje, vėliau jį naudojo trėmimams. Gautas iš Kultūros ministerijos, medinės dalys restauruotos, geležinės originalios. Lankytojai į vagoną gali įlipti, pasėdėti ant gultų; didesnės grupės išbando, kiek žmonių talpina vagonas. Remiantis tremtinių atsiminimais, pasakojama, kaip vyko kelionė į tremtį. Muziejaus sklype yra masinė rezistentų kapavietė. Joje pastatytas memorialas. Vėlgi pasakojame pokario partizanų palaikų niekinimo, užkasimo, paieškų istoriją.
Lankytojai muziejuje gali sužinoti ne tik apie tremtį ir rezistenciją, bet ir apie Mažosios Lietuvos praeitį. Iš kitų savo epochos ir regiono pastatų sodyba išsiskiria geru išsilaikymu - išliko daugmaž autentiška pastatų išorė, medžiagos, konstrukcijos ir pan.
Tremtiniai Sibire
Janušių šeimos likimas
Janušių gyvenimas, sovietams okupavus kraštą, susiklostė tragiškai, jie buvo ištremti 1948 m. gegužės 22 d. Tremtyje gimė trys vaikaičiai. Į Krasnojarsko kraštą buvo išvežta visa Janušių šeima:
- Motina Uršulė Janušienė (1888-1954), gyv. Juodalaukio k., Ignalinos r. Ji mirė tremtyje, ten ir palaidota.
- Tėvas Justinas Janušis, kai šeima buvo tremiama, jau ilsėjosi gimtojoje žemėje ir išvengė tremties.
- Kartu ištremtas sūnus Adomas Janušis (1925-1980), tremtis - Koliučis, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Adomas 1948 m. spalio 19 d. pabėgo iš tremties ir grįžo į Lietuvą, bet 1949 m. sausio 12 d. suimtas ir kalintas Utenoje, 1949 m. kovo 11 d. Vilniuje. 1949 m. balandžio 9 d. nuteistas trejiems metams lagerio. Išvežtas į lagerį. Paleistas 1957 m. birželio 24 d., grįžo į Lietuvą.
- Neišvengė tremties ir sūnus Boleslovas Janušis Janušauskas (gim. 1921 m.). Tremtis - Koliučis, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Paleistas 1957 m. rugpjūčio 18 d., grįžo į Lietuvą.
- Duktė Monika Janušytė Stančikienė (1933-2016). Tremtis - Koliučis, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Paleista 1957 m. liepos 18 d., grįžo į Lietuvą 1960 m.
- Vaikaitė Aldona Stančikaitė, Romano (gim. 1957 m. tremtyje - Nižnij Ingašas, Krasnojarsko kr.), grįžo į Lietuvą 1960 m.
- Marti Abariūnaitė Janušauskienė Albina (1924-apie 2014). Tremtis - Koliučis, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Paleista 1957 m. rugpjūčio 18 d., grįžo į Lietuvą.
- Vaikaitis Janušauskas Leonas, Boleslovo (gim. 1954 tremtyje - Tasejevas, Krasnojarsko kr.), grįžo į Lietuvą.
- Vaikaitė Janušauskaitė Laimutė, Boleslovo (gim. 1952 tremtyje - Tasejevas, Krasnojarsko kr.), grįžo į Lietuvą.
- Sūnus Antanas Janušis, partizanas, žuvo 1946 m. sausio 15 d.
Šeima negalėjo nieko daugiau apie jį sužinoti. Giminėje prisimenama, kad buvo nagingas stalius.
Kad reikia ištremti Janušius iš savo krašto, sovietams buvo savaime suprantama, juk vienas sūnus partizanas. Dar prisidėjo pavydaus kaimyno skundas. Naujakuriai Janušiai buvo gavę 15 ha žemės, tėvas buvo nagingas žmogus, tai netoli senosios vietos pastatė gražius namus, į kuriuos dukra Monika pasiėmusi kačiuką ir išėjusi. Matyt, kaimynui nepatiko, kad Janušiams sekasi gyventi, ir paskundė liaudies valdžiai.
Duktė Aldona prisimena tai, ką jai pasakojo mama Monika, kuri tremtyje atsidūrė būdama 15 m. Išvežant kareiviai nedaug ką teleido pasiimti. Mama norėjusi pasiimti siuvimo mašiną, kareiviai draudė, bet paskui vienam, matyt, pagailo ir šis leido pasiimti. Moteris per skubėjimą pasičiupo tik mašinos viršutinę dalį, o vadinamos „ kojos“ liko. Vėliau ta mašina vis dėlto sugebėjo siūti.
Savanorio Povilo Stančiko istorija
Monika Janušytė, jauna mergina, tremtyje susipažįsta su kitu tremtiniu Romanu Stančiku (1930-1990) ir 1955 m. už jo išteka. Jauna šeima susilaukia dukters Aldonos. Aldonos tėvelio R. Stančiko biografija įspūdinga. Jis kilęs iš inteligentų šeimos. Jo tėvas Povilas Stančikas, Aldonos senelis, buvęs savanoris, apdovanotas.
Senelis P. Stančikas, Juozo, gimė 1894-01-03 Lenkijoje, Augustavo mst. Puskarininkis. Tarnavo 1919-01-18 - 1920-05-01. Mobilizuotas 1920-11-05 - 1921-01-31. 1929 m. gyv. Mažeikiuose, dirbo valdininku Mažeikių muitinėje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5917, išduotas 1930-11-11. Kai jį suėmė, neprisipažino, jog yra buvęs muitininkas, sakėsi esąs batsiuvys, nes mokėjęs batus pataisyti.
1957 m. Lietuvos TSR VRM (MVD) bendradarbio Osipovo rašte sakoma, kad „1948 m. spalio 30 iš Gudelių kaimo, Vilkaviškio apskrities, Lietuvos TSR banditų - nacionalistų šeima buvo išsiųsta į spec. gyvenvietę Krasnojarsko kr.: Stančikas Povilas, Juozo, gim.1894 m., ir duktė Stančikaitė Beatričė, Povilo, gim.1927 m. Stančikas P. su dukra buvo išsiųstas todėl, kad jo sūnus Stančikas Romas, Povilo, 1946-1947 m. buvo antisovietinės nacionalistinės organizacijos banditinės brigados „Kęstutis“ dalyvis, už tai 1948 m. pagal str. 58-I ir 58-II nuteisiami 10 metų.
Dabar jau nepaklausime, kaip savanoris P. Stančikas auklėjo savo vaikus, bet jo sūnus R. Stančikas buvo tikras patriotas, o tai liudija, kokias vertybes puoselėjo šeima. Sūnus mokėsi Kaune technikume. Buvo suorganizavęs jaunuolių grupę, kuri priklausė „Kęstučio“ partizanų būriui. Suimtas Kaune ir kaip politinis kalinys ištremtas į Krasnojarsko kr.
1954 m. rugsėjo 13 d. iš lagerio kaip nepilnametis (anksčiau laiko) paleidžiamas“, bet išsiunčiamas į Krasnojarsko spec. gyvenvietę pas tėvą. Jaunuolis 1957 m. birželio 24 d. rašo pareiškimą Lietuvos TSR ministrų tarybai prašydamas „nuimti nuo manęs ir mano tėvo trėmimą ir leisti apsigyventi Lietuvos TSR ribose“. Taigi sūnus prisiima kaltę ir rūpinasi, kad kartu su tėvu būtų išleisti į laisvę.
Romanas tremtyje lankė kino mechanikų kursus, kai juos baigė, dirbo kino mechaniku, o tai reiškia, kad žmonėms rodydavo kino filmus. Grįžęs į Lietuvą, irgi dirbo kino mechaniku, važinėdavo po kaimus ir rodydavo kino filmus. Anuo metu tai buvo populiaru, nes toks atvežamas kinas buvo ir viena iš nedaugelio pramogų kaime, ir propagandos šaltinis.
Visa ištremta Janušių šeima, kai tik gali, grįžta į Lietuvą. Tremti, bėgę iš tremties, sugauti ir vėl įkalinti Janušiai grįžta į savo tėvynę Lietuvą ir čia vėl įsikuria. Svetimoje žemėje liko ilsėtis tik U. Janušienė.
Tremtyje susikūrusi M. ir R. Stančikų šeima į Lietuvą grįžo 1960 m. ir parsivežė mažametę dukrelę Aldoną. Tiesa, Moniką paleido anksčiau, 1957 m. liepos 18 d., bet moteris trejus metus laukė vyro, kurio tremtis baigėsi vėliau, kad galėtų abu grįžti. Grįžti į gimtąsias vietas buvo draudžiama.
Monika Stančikienė talentinga, darbšti moteris. Ji buvo aktyvi visuomenininkė. Monika Stančikienė visada dalyvaudavo Lietuvos buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, kuris kasmet organizuojamas pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Ariogaloje, Dubysos slėnyje. Taigi M. Stančikienė buvo aktyvi minėto sąskrydžio dalyvė. Atvykę į Ariogalą, buvę tremtiniai būriuojasi grupelėmis pagal tremties vietas. Monika visada jungdavosi prie tų, kurie kalėjo Koliučyje.
Monika stengėsi išsaugoti atminimą apie savo giminę. Kad giminė nedingtų iš atminties, savo buvusios gimtinės Gedžiūnėlių (Ignalinos savivaldybė) kaimo kapinaitėse pastatė giminės antkapinį paminklą.
Buvusi tremtinė M. Stančikienė, pati negalėjusi baigti mokslų, stengėsi, kad jos vaikai įgytų išsilavinimą.
tags: #zmoniu #istremimas #is #pastovios #gyvenamosios #vietos