Kėdainių senamiestis, unikalus savo istorija ir architektūra, susiduria su iššūkiais, kuriuos kelia modernūs statiniai. Naujas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį tapo diskusijų objektu, suskaldžiusiu nuomones tarp istorikų, architektų ir visuomenės.
Kėdainių senamiesčio panorama. Šaltinis: Wikipedia
Kritika naujam tiltui
Žymus Lietuvos istorikas, profesorius Aivas Ragauskas, kritikuoja naująjį pėsčiųjų tiltą per Nevėžį. Profesorius sako tiesiai šviesiai: „Tai - niekam nereikalingas geležinkelio tilto tipo „monstras“, nematyto barbarizmo išraiška, kuris suniokojo Nevėžio ir senamiesčio dalies abipus upės panoramą bei siluetus“.
Jam antrina ir architektas Algimantas Gražulis bei ilgametis Kėdainių krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius.
Pasak A. Gražulio:
Naujasis tiltas yra agresyvus, pati architektūra taip pat ganėtinai ekspresyvi ir agresyvi. Šis statinys-svetimkūnis vizualiai ne jungia, bet atskiria dvi istoriškai ir komponavimo požiūriu vientisas senamiesčio dalis. Be to, turi geležinkelio tiltui būdingų raiškos bei konstrukcijos bruožų.
A. Juknevičiaus teigimu:
Reikia pripažinti, kad jame geros medžiagos, neblogai padarytas technine prasme. Jis, manau, labai tiktų Surviliškio pėsčiųjų tilto, vadinamojo beždžionių tiltu, vietoje. Jis labai gerai „sužaistų“ su gamta - tokia „rėkianti“, depresuota šio tilto nuotaika tiktų gamtoje (juokiasi), bet ne senamiestyje.
Anot architekto, tilto konstrukcija užstoja ir keičia istoriškai susiformavusius siluetus, vertingas panoramas.
Senamiesčio unikalumas
Kėdainių senamiestis yra unikalus ir savitas tuo, kad jame yra dviejų krikščioniškų konfesijų palikimas, paveldas. Čia yra dvi labai svarbios dominantės architektūroje - Šv. Jurgio bažnyčia kairėje pusėje ir reformatų bažnyčia dešinėje pusėje - jos tarpusavyje konkuruoja ir tai yra labai svarbus, nepaprastai vertingas mūsų senamiesčio akcentas.
Pažiūrėkime, koks puošnus yra Šv. Jurgio, ir koks kuklus evangelikų reformatų interjeras. Tai - nepaprastai didelė mūsų senamiesčio vertybė ir staiga architektai padaro trečią vertikalę - tiltą.
Naujasis tiltas Kėdainiuose. Šaltinis: kedainietis.lt
Tilto istorija
Tiltas šioje vietoje turi būti. Jis čia buvo nuo „senų senovės“. Rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti XVII a. pradžioje pastatytas medinis tiltas, o kunigaikščio Dominyko Jeronimo Radvilos valdymo metu XIX a. Žinome, kad plytoms pirkti buvo išleisti keli tūkstančiai auksinų.
Ilgą laiką jis buvo reikšminga labai svarbaus istorinio trakto dalis. Juo buvo važiuojama arklių transportu, gabenamos prekės, kiti kroviniai, keleiviai. Tiltas matė daug svarbių miesto ir krašto istorinių įvykių. Per jį vykdavo Dievo kūno procesijos iš Šv. Jurgio bažnyčios į miesto centrą.
Žemėlapio tekste apibūdinama itin išplėtota prekyba su Karaliaučiaus ir Rygos uostais, išvardyta gausi laivais į šiuos uostus (ir iš jų) iš turtingų LDK žemių gabenamų prekių įvairovė.
Profesorius A. Ragauskas teigia:
Tuometinei miesto valdžiai ir visuomenei pradėjus tvarkyti tiltą, tereikėjo elgtis europietiškai, išmoningai ir atsakingai. Buvo būtina atlikti archeologinius, istorinius ir architektūrinius tyrimus, išanalizuoti išlikusią gana tikslią ikonografinę medžiagą ir atstatyti XIX-XX a. pr. Sovietmečiu jos buvo betonu užlietos… Būtų galima netgi apsauginius ledlaužius atkurti. Toks tiltas džiugintų kėdainiečius, Lietuvos ir užsienio turistus.
Būtent taip europietiškai buvo pasielgta su vadinamuoju Žvėryno tiltu per Nerį, prie LR Seimo Vilniuje. Jo atramos buvo sutvirtintos, atkurti XX a. pradžios tilto turėklai ir t.
Archeologiniai tyrimai ir derinimas
Kėdainių archeologo A. Juknevičiaus teigimu, kalbant apie paminklosauginius dalykus, situacijos, kaip buvo derinama naujojo tilto statyba, jis nežinantis. Bent jau anksčiau buvo taip, kad, jeigu kas nors senamiestyje griaunama, siekiant ateičiai palikti vertingą informaciją, turėjo būti apmatuojama.
KPD Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė A. Naureckaitė patvirtino, kad į vertingųjų savybių sąrašą patenka tik vieta, kurioje yra tiltas, bet ne pats tiltas, o pats tiltas nėra vertingoji savybė ir nėra įtrauktas į saugomų objektų registrą.
„Atlikus archeologinius tyrimus, restauruotos tilto prieigos, - sakė KPD atstovė. - Parengti projektiniai sprendiniai, kuriuose suprojektuota tilto peržvelgiama (neuždara) konstrukcija, nepažeidžia Kėdainių senamiesčio vertingųjų savybių. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte nurodyta Kėdainių senamiesčio vertingoji savybė - senamiesčio panorama nuo kairiojo Nevėžio kranto, Šv. Jurgio bažnyčios iškyšulio - pastačius pėsčiųjų tiltą taip pat nepažeidžiama.
A. Juknevičius teigia:
Visi architektai, paminklotvarkininkai žinojo, kad po tomis betoninėmis sovietinėmis tilto atramomis yra carinių laikų atramos. Bet to nebuvo padaryta ir tos atramos negailestingai buvo sudaužytos ir padarytos naujos.
Kitos problemos Kėdainiuose
Baigiant pokalbį apie tiltą ir paklausus, kokių dar problemų Kėdainiuose mato istorikas, profesorius dr. A. Ragauskas, jis paminėjo ir kitus dalykus.
Pavyzdžiui, kam kažkada reikėjo Česlovo Milošo gatvės pavadinimo Kėdainių senamiestyje, panaikinant vienos iš Kranto gatvių pavadinimą? Kam reikėjo darkyti senamiestį, juokinti Lietuvą ir pasaulį Džiazo gatvės pavadinimu? Ar negalėjo tokios idėjos iniciatorius taip pavadinti savo daržo ar savęs paties? Juk vietovardžiai, gatvėvardžiai yra vertingas nematerialus kultūros paveldas.
Profesorius pabrėžia:
Mėgstu pabrėžti, kad senojoje epochoje Kėdainiai buvo vienu iš Lietuvos miestų, kuriame nebuvo gėda būti lietuviu.
Būtina kuo greičiau imtis darbų šioms ir kitoms Kėdainių senamiesčio niokojimo veiksmų pasekmėms sumažinti - koreguoti tilto konstrukciją, grąžinti istorinius gatvių pavadinimus ir t. t. Galiausiai vėl pradėti vykdyti kompleksinius senamiesčio tyrimus.