Žvirbliniai (Passeriformes) - tai vienas didžiausių paukščių būrių, pasižymintis didele rūšių įvairove ir paplitimu visuose žemynuose. Būryje yra apie 5100 rūšių. Daugeliui rūšių būdingos sudėtingos giesmės, kurias išgauna gerklomis.
Šiandien pristatome smulkiausius žvirblinius. Su vienais žvirblinių šeimos atstovais, zylėmis, kikiliniais ir varniniais jau supažindinome.
Iki 2024 m. sausio mėn. 29 d., Lietuvoje aptiktos 388 rūšys, priskiriamos 21 paukščių būriui. 2015 m. gegužės 28 d. aptikta mažoji švygžda (Porzana pusilla) - tai pati paskutinė nauja ir perinti Lietuvoje paukščių rūšis. Palyginimui, Lietuvos ornitofaunistinės komisijos 2014 m. gruodžio 10 d. parengtame Lietuvoje aptiktų paukščių rūšių sąraše buvo užregistruotos 384 paukščių rūšys.
Sąraše paukščių rūšys surašytos pagal būrius ir šeimas, kurioms jos priklauso. Nurodant, kokiai sistematinei grupei priklauso rūšis remtasi P. Kurlavičiaus „Vadovu Lietuvos paukščiams pažinti“[3] ir M. Žalakevičiaus ir I.
Dauguma gyvena medžiuose ir krūmuose, o kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi ant žemės, kregždės daugiausia laiko praleidžia ore.
Išvaizda labai įvairi. Snapas nevienodos formos, dažniausiai tiesus, vidutinio ilgio. Kojų visi pirštai santykiškai ilgi, nagai aštrūs. Trys pirštai atkreipti į priekį, o pirmas - atgal. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų 9-11, pirmoji dažnai būna maža arba visai redukuota. Mažųjų plasnojamųjų plunksnų 9. Vairuojamųjų plunksnų dažniausiai 10-12, kartais 6-16. Plunksnų apdaras tankus ir prigludęs arba purus. Spalva įvairi: nuo neryškios slepiamos iki labai ryškios, kartais metalo blizgesio.
Gerai juda žeme, vikriai laipioja medžiais, dauguma jų gerai ar labai gerai skraido. Monogamai. Abu porelės nariai peri kiaušinius arba augina jauniklius. Poligamija retesnė. Veisimosi laikotarpiu patinai užima tam tikrą teritoriją ir saugo ją. Dauguma rūšių gražiai gieda.
Lizdus suka ant žemės, tarp šakų, uoksuose, kartais urvuose. Dažniausiai deda 4-6 kiaušinius, kartais nuo 1 iki 16. Inkubacija trunka 11-14 dienų. Jaunikliai paukščiukiniai: išsirita iš kiaušinių akli, pliki ar kiek pūkuoti. Auga gana greitai ir lizdą palieka po 9-12 dienų, kartais jame išbūna ir ilgiau. Jauniklius maitina abu porelės nariai.
Žvirblinių Paukščių Sistematika
Žvirblinių paukščių sistematika yra sudėtinga ir nuolat kinta, tačiau dažniausiai išskiriamos šios šeimos:
- Plačiažiočiai (Eurylaimidae)
- Kotingai (Cotingidae)
- Lyrauodegiai (Menuridae)
- Drongai (Dicruridae)
- Rojaus paukščiai (Paradisaeidae)
- Pipros arba manakinai (Pipridae)
- Lipučiai (Certhiidae)
- Žvirblis
Su vienais žvirblinių šeimos atstovais, zylėmis, kikiliniais ir varniniais jau supažindinome.
Lietuvoje Gyvenantys Žvirblinio Būrio Atstovai
Lietuvoje galima aptikti įvairių žvirblinių paukščių rūšių. Štai keletas iš jų:
Zylių (Paridae) Šeima
Zylės - vieni iš dažniausiai sutinkamų žvirblinių paukščių Lietuvoje.
Didžioji Zylė
Labai gerai.
Mėlynoji Zylė
Volungių Šeima (Oriolidae)
Volungė
Volungė
Varninių (Corvidae) Šeima
Kuosa
Varniniai Paukščiai: kairėje dvi kuosos, dešinėje - du kovai
Vieversių (Alaulidae) Šeima
Kuoduotasis Vieversys
Paprastasis kuoduotasis vieversys (Galerida cristata). Užklysta.
Paukščiai Giesmininkai
Medšarkinių Šeima (Laniidae)
Paprastoji Medšarkė
Lanius ludovicianus
Miško upės garsai ir paukščių čiulbėjimas, juodųjų paukščių ir lakštingalų giesmės
Lietuvos Raudonosios Knygos Rūšys
Kai kurios žvirblinių paukščių rūšys yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą dėl jų retumo ar nykimo grėsmės.
- Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris)
- Geltongalvė kielė (Motacilla citreola)
- Mėlyngurklė (Luscinia svecica)
- Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola)
- Sodinė starta (Emberiza hortulana)
- Pilkoji starta (Miliaria calandra)
Kitos Lietuvoje Aptinkamos Rūšys
- Paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra); Stebėtas žiemos metu netoli Panevėžio - 2015 m.
- Daūrinė šelmeninė kregždė (Cecropis daurica); tik vieną kartą stebėta 2017 m.
- Rytinė langinė kregždė (Delichon dasypus)[8] Aptikta tik vieną kartą 2016 m.
- Rudagurklis kalviukas (Anthus cervinus).
- Tundrinis kalviukas (Anthus gustavi).
- Uolinis kalviukas (Anthus petrosus).
- Pievinis kalviukas (Anthus pratensis).
- Rišaro kalviukas (Anthus richardi). Lietuvoje neperi, retai užklysta. Pirmą kartą stebėtas per rudeninę paukščių migraciją, 2013 m.
- Vandeninis kalviukas (Anthus spinoletta). Lietuvoje neperi.
- Miškinis kalviukas (Anthus trivialis).
- Palšasis kūltupis (Oenanthe isabellina). Lietuvoje neperi, atsitiktinai užklysta. Pirmą kartą pastebėtas 2013 m.
- Margasis kūltupis (Oenanthe pleschanka). Lietuvoje neperi, negausiai užklysta migracijų metu. Pirmą kartą pastebėtas 2014 m.
- Ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus).
- Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor).
- Juodoji varna (Corvus corone).
- Sibirinis kėkštas (Perisoreus infaustus).
Paukščių Stebėjimai ir Atradimai
Lietuvos ornitologai nuolat stebi ir fiksuoja naujas paukščių rūšis, papildydami šalies paukščių sąrašą. Tokie atradimai rodo gamtos įvairovę ir poreikį ją saugoti.