Renkantis verslo formą Lietuvoje, svarbu suprasti, kokios nuosavybės formos yra prieinamos ir kuo jos skiriasi. Tinkamas pasirinkimas gali turėti didelės įtakos įmonės veiklos sėkmei, mokesčių mokėjimui ir atsakomybės lygiui.
Pagrindinės Nuosavybės Formos
Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti įmones, o tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas. Lietuvoje veikia kelios pagrindinės nuosavybės formos, kiekviena iš jų turi savų privalumų ir trūkumų:
- Individuali įmonė (IĮ)
- Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
- Mažoji bendrija (MB)
- Asociacija
- Viešoji įstaiga (VšĮ)
- Kooperatinė bendrovė (KB)
Individuali Įmonė (IĮ)
Individuali įmonė (IĮ) - tai įmonė ((firma), sukurta vieno ar kelių fizinių asmenų (šeimos narių) bendrosios jungties nuosavybės teise su visiška turtine atsakomybe. Individuali (personalinė) įmonė apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu. IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį.
Individuali įmonė yra paprasčiausia verslo forma, kurioje savininkas atsako už įmonės įsipareigojimus visu savo turtu. Tai reiškia, kad verslo nesėkmės atveju gali būti prarastas ne tik įmonės turtas, bet ir asmeninis turtas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai keliami nedideli reikalavimai - taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė.
IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos. Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus.
Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą. Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko paskolą veiklos plėtrai.
IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“. Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai. IĮ, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė forma, nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis.
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)
Uždaroji akcinė bendrovė yra populiari verslo forma, kurioje akcininkai atsako tik už savo turimas akcijas. UAB gali turėti nuo 1 iki 249 akcininkų. Minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 eurų.
Bendrovė - tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta ssuma, kurią jie privalo įmokėti už akcijas. Akcinės bendrovės akcijos, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės akcijos, gali būti platinamos viešai per vertybinių popierių biržas. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų.
Svariausias argumentas pasirenkant verslui šią įmonės rūšį - bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jis įnešė už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalaus įstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą, nerizikuodamas savo ir savo šeimos gerove (kaip yra personalinės įmonės atveju), gali pradėti verslą, įsteigdamas uždarąją akcinę bendrovę.
Nusprendus pradėti verslą su keliais partneriais, ši verslo organizavimo forma taip pat laikoma palankiausia dėl civilinės atsakomybės atribojimo bei dėl sprendimų bendrovės esminiais klausimais priėmimo mechanizmo. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimų galią visuotiniame akcininkų susirinkime turės daugiausiai akcijų įsigijęs asmuo. Žinoma, atvirosiose akcinėse bendrovėse gali būti sunku sutelkti sprendimų priėmimo galią dėl neribojamos akcijų prekybos vertybinių popierių rinkoje.
Svarbu ir tai, kad tokia verslo organizavimo forma (ypač atvirojo tipo akcinės bendrovės) ypač palanki siekiant pritraukti papildomas lėšas verslui vystyti.
Mažoji Bendrija (MB)
Mažoji bendrija yra palyginti nauja verslo forma, kuri yra panaši į UAB, tačiau turi mažesnius reikalavimus įstatiniam kapitalui ir buhalterinei apskaitai. MB gali turėti nuo 1 iki 10 narių. Minimalus įstatinis kapitalas nėra privalomas.
Mažoji bendrija - naujausia pagal LR įstatymus įsteigta, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens forma. Čia verslininkai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį į įmonės pavadinimą, kadangi jis turi būti unikalus ir su niekuo nesutapti. Šiam įmonės tipui taip pat reikalingas nemažas kiekis dokumentacijos, todėl geriau susitvarkyti viską kuo anksčiau.
Kuriant MB, privalumų yra išties nemažai. Visų pirma čia daug lankstumo ją steigiant. Taip pat verta pabrėžti ir lankstumą finansiniu aspektu. Kuriant Mažąją Bendriją nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, todėl įmonė savo veiklą gali pradėti remdamasi kapitalu surinktu iš steigėjų įnašu. Kaip ir kitose ribotos atsakomybės juridinėse formose, čia steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles yra atsakoma įmonės turtu, taigi šis aspektas taip pat yra pliusas.
Kalbant apie trūkumus, vienas pagrindinių yra tai, jog steigėjų skaičius yra pakankamai ribotas, t.y tik 10 fizinių arba juridinių asmenų.
Asociacija
Asociacija yra ne pelno organizacija, kuri vienija narius bendriems tikslams siekti. Asociacijos tikslas nėra pelno siekimas, o veikla, skirta narių interesams tenkinti.
Viešoji Įstaiga (VšĮ)
Viešoji įstaiga yra ne pelno organizacija, kuri teikia viešąsias paslaugas. VšĮ gali būti steigiamas valstybės, savivaldybės ar privačių asmenų. Steigėjų skaičius neribojamas. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais. Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.
Kooperatinė Bendrovė (KB)
Kooperatinė bendrovė yra įmonė, kurią steigia keli asmenys, norėdami bendrai vykdyti ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą. Kooperatinės bendrovės nariai yra atsakingi už įmonės įsipareigojimus savo turtu.
Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. KB turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą. KB steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis. KB įstatai yra dokumentas, kuriuo KB vadovaujasi savo veikloje. KB steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas KB steigėjas privalo tapti jos nariu. KB steigėjai sudaro KB steigimo sutartį, parengia KB įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas. KB teisinis veiklos pagrindas yra bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime.
Nuosavybės Formų Palyginimas
Šioje lentelėje pateikiamas nuosavybės formų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:
| Nuosavybės Forma | Atsakomybė | Minimalus Kapitalas | Narių Skaičius | Pelno Paskirstymas |
|---|---|---|---|---|
| Individuali Įmonė (IĮ) | Visu turtu | Nėra | 1 | Savininkui |
| Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB) | Akcijų verte | 2500 EUR | 1-249 | Akcininkams |
| Mažoji Bendrija (MB) | Pagal įnašą | Nėra | 1-10 | Nariams |
| Asociacija | Nėra | Nėra | Nėra ribojimų | Nėra |
| Viešoji Įstaiga (VšĮ) | Nėra | Nėra | Nėra ribojimų | Nėra |
| Kooperatinė Bendrovė | Visu turtu | Nėra | Nėra ribojimų | Nariams |
Pasirinkimas priklauso nuo verslo pobūdžio, planuojamos veiklos apimties, rizikos lygio ir kitų faktorių.
Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais ir finansų specialistais, kurie gali padėti įvertinti visus aspektus ir pasirinkti tinkamiausią nuosavybės formą konkrečiu atveju.
tags: #1 #imoniu #nuosavybes #formos