Vilniaus savivaldybė kviečia aktyvius vilniečius daugiabučių valdymą perimti į savo rankas - tapti savo būsto šeimininkais, patiems spręsti namo priežiūros ir atnaujinimo klausimus.
Jei gyventojai tiki, kad patys tvarkytis gali efektyviau, labai skatiname jų iniciatyvą.
Taip gyventojai iš tiesų taps savo namų šeimininkais ir galės patys valdyti savo turtą taip, kaip jie nori.
Per šį laikotarpį 104 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai gavo konsultacijas ir pagalbą įsteigiant 76 bendrijas.
Dėl šios priežasties steigiantiems ir valdantiems bendrijas, klausimai, susiję su bendrijų įstatų projektų rengimu, steigiamojo susirinkimo sušaukimu, bendrijos registravimu, bendrijos narių sąrašų sudarymu, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų interpretavimu bei kitais organizaciniais reikalais, tampa sunkiai išsprendžiamu uždaviniu.
Taigi, steigti ar ne juridinį asmenį, sprendimas priimamas vadovaujantis įvairiais kriterijais, tarp jų - veiklos pobūdžio, apimties, tęstinumo, mokestiniais klausimais, prestižo ir daugelio kitų.
Jei priimamas sprendimas įsteigti juridinį asmenį, kitas neišvengiamai spręstinas klausimas yra formos parinkimas.
Juridinis asmuo - tai vienas asmuo ar įmonėms ar įstaigoms tenkinti savo turtinius ar kitokius interesus.
Tai toks būdas, kai yra sukuriamas atskiras civilinis teisinis santykis subjektas, kurio paskirtis - tenkinti tuos siekius, dėl kurių jis buvo sukurtas.
Interesai gali būti tiek turtiniai, tiek neturtiniai, tiek susiję, tiek ir nesusiję su naudos steigėjams siekimu.
Šis interesas, galimybės, informuotumas, galimos laiko sąnaudos ir kita.
Daugeliu atveju juridinio asmens steigimo procedūra (jos sąlygos, kaštai bei trukmė) yra svarbus faktorius asmenims apsisprendžiant, sukurtinas ar ne ir, jei sukurtinas, - kokios formos sukurtinas juridinis asmuo jų interesams tenkinti.
Atsižvelgiant į tai, šiame darbe bus nagrinėjamos juridinio asmens steigimo procedūros ir registravimas, jų reikalavimai kuriant juridinius asmenis.
Šiandien dažniausiai paplitusi juridinio asmens steigimo procedūra Lietuvoje trunka ne ilgiau nei dvi savaites.
Šis juridinis asmens formos reglamentavimas.
Būtent todėl nagrinėjamos temos aktualumas yra neabejotinas.
Lietuvoje juridinio asmens steigimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Iš šių teisės aktų apžvalgos matyti, kad kiekviena juridinio asmens forma turi savų steigimo procedūros ypatumų.
Darbo tikslai - išnagrinėjus juridinio asmens steigimo bei registravimo procedūras, nusakyti reglamentavimo probleminius aspektus, paneigti arba patvirtinti hipotezę, esant reikalui - pateikti pasikėslinimus juridinio asmens steigimo ir registravimo sistemai ar atskirų formų juridinių asmenų steigimo procedūroms tobulinti.
Dabartinės steigimo procedūros bus lyginamos su užsienio šalių patirtimi, siekiant nustatyti galimus trūkumus bei pateikti pasikėslinimus dėl tobulinimo.
Pagrindinis juridinio asmens bruožas - iš kurio iš tikrųjų išplaukia visi kiti - yra tai, jog juridinis asmuo yra darinys, atskiras nuo savo dalyvių (narių).
Tai įgalina jį veikti atskirai nuo savo narių ir įgyti pareigas, kurių negalėtų įgyti ar susikurti nariai.
Lietuvoje 1964 m. LR CK juridinio asmens steigimo procedūras apskritai reglamentavo minimaliai, tik nustatydamas, jog „Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.
Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens steigimo pagrindas yra juridinio asmens steigėjų valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, peršasi išvada, jog steigimo procedūros pradžia ir yra minimo akto (sutarties, vienašalio sandorio, įstatymo ar kito teisės akto) sudarymas ir/ar priėmimas.
Todėl šiame darbe atskirų juridinių asmenų steigimo procedūros bus nagrinėjamos nuo akto, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, sudarymo ar priėmimo momento.
Visų pirma, prieš sudarydami ar priimdami minėtus aktus, steigėjai turi apsispręsti tiek dėl to, ar apskritai steigtinas juridinis asmuo tiek dėl steigiamo juridinio asmens formos, tiek dėl kitų esminių dalykų - kapitalo, buveinės, o tam tikrais atvejais - ir vienų ar kitų asmenų buvimo ar nebuvimo juridinio asmens steigėjais.
Daugiabučio namo bendrijos pirmininko atleidimas iš pareigų | Teisinėkonsultacija.lt
Bendrijos paramos gavėjo statusas
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose.
Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.
Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Bendrijos pirmininko atsakomybė
Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.
Bendrijos nario teisės
Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis.
Bendrojo naudojimo objektų priežiūra
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objektą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Iš pateikto trumpo apibūdinimo galima suprasti, kad jūsų atveju remontuoti nieko nereikėjo, o reikėjo tik išvalyti (atkimšti) vamzdžius ir jeigu priežastis - užkimšimas.
Triukšmas daugiabutyje
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių.
Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą.
Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
Užliejimas daugiabutyje
Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?
Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus.
O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal.
Elektros įvadas bendrabučio tipo name
Šioje konsiltacijų e. erdvėje konsultuojame bendrijų veiklos klausimais, bet manytume, kad ir paskirtasis administratorius dėl sprendimų, susijusių su bendrais visų savininkų interesais naudojantis bendrojo naudojmo objektu, pavyzdžiui, kai reikia priimti sprendimą dėl bendros elektros apskaitos būdo ir dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, turėtų gauti daugumos savininkų tam pritarimą.
Tam, kad sprendimas būtų priimtas, administratorius turėtų sušaukti savininkų.
Šildymo sistemos stovas bute
Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra.
Tvoros aukštis daugiabutyje
Svarbu apsispręsti, ko siekiate, ką norite padaryti.
Galima skųsti bendrijos pirmininką savivaldybei dėl to, kad jis nesilaiko teisės aktų (nevykdo susirinkimo sprendimo) ir dar pasitikslinti, ar nebuvo reikalingas tvoros statybą leidžiantis dokumentas, galima netinkamą bendrijos pirmininką atšaukti iš pareigų, galima inicijuoti.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar bendrija gali būti paramos gavėja? | Taip, jei tai įrašyta įstatuose ir įregistruota VĮ Registrų centre. |
| Kas atsakingas už bendrijos narių sąrašą? | Bendrijos pirmininkas. |
| Ar bendrijos narys turi teisę gauti sąskaitų kopijas? | Taip, laikantis BDAR reikalavimų. |
| Kas moka už bendro naudojimo objektų remontą? | Visi savininkai proporcingai. |
| Ką daryti dėl triukšmo daugiabutyje? | Kreiptis į policiją arba savivaldybės viešosios tvarkos skyrių. |