Ką reiškia „būti savimi“ yra vienas iš dažniausiai keliamų klausimų psichologijoje ir saviugdos pasaulyje. Žmonės dažnai svarsto, kaip būti tikrais savimi, neišduodant savo prigimties, tuo pačiu metu laikantis visuotinai priimtų moralinių ir etikos normų. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp savo vidinių troškimų ir išorės reikalavimų?
Žmogaus Prigimties Daugiapusis Pobūdis
Žmogaus prigimtis yra daugiapusė, susidedanti iš trijų pagrindinių dalių:
- Gyvuliška prigimtis: Tai instinktyvioji mūsų dalis, kuri padeda mums išgyventi. Ši prigimtis apima bazinius poreikius, tokius kaip maistas, miegas, saugumas. Gyvuliškos prigimties supratimas gali padėti mums geriau suprasti savo kūno signalus ir poreikius.
- Žmogiškoji prigimtis: Tai mūsų socialinė prigimtis, kuri leidžia mums bendrauti, kurti bendruomenes, išreikšti emocijas ir suprasti kitus žmones. Ši prigimtis skatina mus siekti pilnaverčio gyvenimo, bendradarbiauti ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Dieviškoji prigimtis: Tai aukštesnioji mūsų dalis, kuri siekia egzistencinių tikslų, tokių kaip dvasingumas, moralė ir savęs tobulinimas. Ši prigimtis pasireiškia tada, kai siekiame tapti geresniais žmonėmis ir prisidėti prie pasaulio gerovės.
Gyventi pagal savo prigimtį nereiškia, kad turime nepaisyti visuomenės taisyklių ir vertybių. Priešingai, tikras savęs išreiškimas turi būti suderintas su pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Būti savimi reiškia suderinti savo prigimtį su visuomenės taisyklėmis ir vertybėmis. Tai reikalauja savirefleksijos, empatijos ir atsakomybės už savo veiksmus.
Kaip Tai Pasiekti?
- Savirefleksija: Nuolat analizuokite savo veiksmus ir jausmus, siekdami suprasti, ar jie atitinka Jūsų vertybes ir moralinius principus. Tai padeda išvengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti kitiems ar prieštarauti Jūsų pačių įsitikinimams.
- Empatija: Gebėjimas įsijausti į kitų žmonių jausmus ir poreikius. Empatija padeda mums suprasti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus ir leidžia pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie yra naudingi ne tik mums, bet ir aplinkiniams.
- Atsakomybė: Prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir stengtis jas taisyti, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes.
Tikras savęs išreiškimas yra ne tik gyvenimas pagal savo prigimtį, bet ir pagarbi sąveika su kitais žmonėmis. Galiausiai, norėdami gyventi pilnavertį gyvenimą, turime nuolat siekti pusiausvyros tarp savo prigimties ir visuomenės reikalavimų.
Atjauta Sau: Priešnuodis Vidinio Kritiko Balsui
Kai artimiesiems nesiseka, puolame juos palaikyti ir guosti. O kaip elgiatės su savimi? Įsivaizduokite, kad jūsų galvoje sėdi mažas piktas homunkulas ir nuolat, net visiškai nekaltose kasdienėse situacijose, tyliai šnabžda pačius negatyviausius, pačius pikčiausius komentarus: „tu galėjai geriau“, „esi nevykęs“, „pamatysi, kaip tave už šitą „niekį“ atleis iš darbo“, „tu nevertas meilės“, „tu blogas žmogus“… Ar atpažįstate tą smerkiantį ir kritikuojantį balsą? Bene kiekvienas mūsų turime tyliau ar garsiau galvoje šnekantį vidinį kritiką, vertinantį, smerkiantį ir smukdantį.
Mokslininkė dr. Kristin Neff kaip atsvarą vidiniam kritikui siūlo atjautos sau metodą. Tai gebėjimas mylėti save ir su savimi palaikyti šiltą santykį, net kai užklumpa įvairios gyvenimo negandos, jaučiamasi nevykusiu ir klystančiu. Tai buvimas nesmerkiant, neplakant ir nebaudžiant savęs, gebėjimas paguosti ir jausti empatiją sau, įsisąmoninimas ir priėmimas visų savo asmenybės dalių, net ir tų, kurios atrodo kaip trūkumai.
Atjauta sau susideda iš trijų komponentų: geranoriškumo sau, bendražmogiškumo ir sąmoningumo (angl. mindfulness). Geranoriškumas sau apibūdina gebėjimą švelniai, šiltai reaguoti į save kenčiant bei palaikant santykį su savo paties trūkumais ir ribotumais, užuot neigus negatyvius gyvenimo aspektus ar skriaudus savikritika. Bendražmogiškumas reiškia gebėjimą suprasti, kad kančia ir asmeninės nesėkmės yra dalis bendrų žmones jungiančių patirčių.
Zessin su kolegomis išnagrinėjo 79 tyrimus, kuriuose dalyvavo per 16 tūkst. žmonių, ir atrado tvirtas atjautos sau sąsajas su psichologine gerove. Ir, atvirkščiai, P. Muris atlikta tyrimų analizė atskleidė, kad mažesnė atjauta sau susijusi su depresija, nerimu, mitybos sutrikimais, stresu. Akivaizdu, kad atjautą sau neprošal „pasistiprinti“ - kiek gi iš mūsų gali drąsiai teigti, kad gebame savęs nesmerkti, priimti savo ir kitų netobulumus bei nesėkmes, išlikti sau geri, net kai norisi save barti ir peikti?
Praktiniai Pratimai Atjautai Sau Ugdyti
K. Neff siūlo keletą pratimų, kurie gali padėti ugdyti atjautą sau:
- 1 pratimas: Elgesio su draugu analizė.
- Prisiminkite situaciją, kai artimas draugas jautėsi labai prastai. Kaip elgėtės, kaip mėginote jam padėti?
- Prisiminkite, kada pats kentėjote ar išgyvenote kažką nemalonaus. Kaip tipiškai elgiatės su savimi tokiose situacijose?
- Pastebėkite elgesio su savimi ir draugais skirtumą. Kodėl jis toks?
- Užrašykite, kaip situacija pasikeistų, jei sunkiu metu elgtumėtės su savimi taip, kaip su savo draugais?
- 2 pratimas: Sąmoningumo frazės.
- Pagalvokite apie situaciją, kuri jums kelia stresą.
- Pasakykite sau: „aš kenčiu“, „man skaudu“, „tai stresas“.
- Pasakykite sau: „kentėjimas yra gyvenimo dalis“, „kiti žmonės irgi tai jaučia“, „aš ne vienas“ ar „visi mes kenčiame“.
- Užsidėkite ant krūtinės rankas ir leiskite sau pajusti jų skleidžiamą šilumą.
- Pasakykite sau: „aš galiu būti sau geras“, „aš galiu save atjausti“, „aš galiu save priimti tokį, koks esu“, „aš galiu sau atleisti“, „aš galiu būti stiprus“.
- 3 pratimas: Laiško sau rašymas.
- Aprašykite savo netobulumą, kuris jums neduoda ramybės.
- Parašykite laišką sau besąlygiškai mylinčio ir gerbiančio „nematomo draugo“ akimis.
- Perskaitykite laišką ir leiskite sau pajusti visus jausmus, kurie iškils.
- 4 pratimas: Kėdžių technika.
- Atsisėskite ant pirmos kėdės, skirto vidiniam kritikui, ir garsiai iškritikuokite kažkokį jums ramybės neduodantį aspektą.
- Atsisėskite ant antros kėdės kaip kritikuojamasis. Kaip jaučiatės, kai jus bara?
- Atsisėskite ant trečios kėdės, skirto stebėtojui, ir pamėginkite išmintingai pažvelgti į situaciją ir įsisąmoninkite visas kylančias įžvalgas.
- 5 pratimas: Vidinio kritiko atpažinimas.
- Pajuskite, kada vidinis kritikas įsijungia ir ką jis sako.
- Atsikirskite vidiniam kritikui: „žinau, kad rūpiniesi, bet tu keli man skausmą, gal dabar galėtų kalbėti atjaučiantis aš?“.
- Performuluokite vidinio kritiko balsą į švelnų ir rūpestingą, atspindintį jūsų savijautą ir poreikius.
- 6 pratimas: Atjautos sau dienoraštis.
- Kiekvieną dieną vakarop permąstykite tos dienos įvykius.
- Aprašykite patirtis, kai jums buvo sunku, save smerkėte arba kentėjote.
- Kiekvieną jų aprašykite per tris prizmes: sąmoningumo, bendražmogiškumo ir geranoriškumo sau.
- 7 pratimas: Alternatyvus motyvavimas.
- Įsisąmoninkite, kiek savęs nuvertinimo motyvavimo būdas sukelia nemalonių emocijų.
- Pasvarstykite, ar nėra kito, geranoriškesnio, rūpestingesnio, būdo save paskatinti.
- Pamėginkite pastūmėti save pirmyn per atjautą ir savęs palaikymą švelniu bei draugišku būdu.
- 8 pratimas: Rūpinimasis savimi.
- Leiskite sau pasirūpinti ir savo poreikiais, pripažinkite, kad tai pagerins jūsų gyvenimo kokybę, suteiks daugiau jėgų rūpintis kitais.
- Tuo metu bent mintyse padarykite mažą pertraukėlę ir sau priminkite: „šiuo metu man sunku, natūralu, kad jaučiu stresą, bet aš galiu save palaikyti“.
Laura Narkevičienė, gydytoja ir psichoterapeutė, teigia, kad "būti savimi" - tai neturintis pabaigos procesas. Mes nuolat keičiamės, augame, tobulėjame. Kartais atrodo, kad gyvename ne savo, o kažkieno kito gyvenimą pagal jų primestus standartus ir vertybes. Dažnai mes daug žinome ir kalbame apie kitus gerai nepažinodami savęs.
Konsultuodama klientus pastebėjau, kad vis girdžiu: “norėčiau iš tiesų būti savimi“, “norėčiau jaustis laisvai ir daryti tai, ką noriu“, “norėčiau, kad manęs nevaržytų kitų nuomonė“, “norėčiau priimti save tokį, koks esu“.
„Terapija yra saugi vieta, kurioje galite būti pažeidžiami, netobuli ir jaustis saugiai. Nusiimti visas „kaukes“ ir užmegzti tikrą ryšį su savo terapeutu.
Pasiekti sėkmės ir vadovauti kitiems žmonėms tampa įmanoma tik tada, kai žmogus lieka ištikimas sau.
- Gebėjimas reflektuoti.
- Sveikas egoizmas.
- Sutelktas dėmesys į galimybes.
- Charakterio stiprybė.
- Įžvalgumas.
- Gebėjimas klausytis.
- Sąžiningumas ir tiesmukiškumas.
- Dvasinė pusiausvyra ir šaltakraujiškumas.
- Lankstumas ir gebėjimas dirbti komandoje.
- Atkaklumas ir ištvermė.