Šiame straipsnyje nagrinėjamos juridinio asmens steigimo procedūros ir registravimas, atsižvelgiant į reikalavimus kuriant juridinius asmenis. Aptarsime, kaip tinkamai įsteigti gyvenamųjų namų bendriją, atsižvelgdami į teisinius aspektus ir praktinius patarimus. Daugeliu atveju juridinio asmens steigimo procedūra (jos sąlygos, kaštai bei trukmė) yra svarbus faktorius asmenims apsisprendžiant, ar steigti juridinį asmenį.
Juridinio Asmens Steigimo Procedūros Lietuvoje
Lietuvoje juridinio asmens steigimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas (LR CK) bei atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Iš šių teisės aktų apžvalgos matyti, kad kiekviena juridinio asmens forma turi savų steigimo procedūros ypatumų.
Per penkiolika Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metų juridinio asmens steigimo ir registravimo sistema iš esmės pakito. Dažniausiai paplitusi juridinio asmens steigimo procedūra šiandien Lietuvoje trunka ne ilgiau nei dvi savaites.
Juridinio Asmens Samprata
Plačiausia prasme, juridinis asmuo - tai vienas ar daugiau žmonių, susivienijusių savo turtiniams ar kitokiems interesams tenkinti. Tai toks darinys, kai yra sukuriamas atskiras civilinis teisinis santykis, kurio paskirtis - tenkinti tuos siekius, dėl kurių jis buvo sukurtas. Interesai gali būti tiek turtiniai, tiek neturtiniai, tiek susiję, tiek ir nesusiję su naudos steigėjams siekimu.
LR CK 2.33 str. 1 d. nustato, jog juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri savo vardu gali įgyti bei turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Tam tikrais atžvilgiais LR CK 2.33 str. formuluotę galima kritikuoti, ypatingai ją nagrinėjant sistemiškai su kitomis LR CK normomis. Taigi net jeigu ir neteigtina, kad juridinio asmens apibrėžimas, formuluojamas LR CK 2.33 str., yra ydingas, kalbant apie užsienio valstybių patirtį, nebus apsiribojama LR CK vartojama juridinio asmens sąvoka - ją stengiamasi šiek tiek išplėsti, apimant organizacinius darinius, artimus juridiniam asmeniui pagal dabartinę Lietuvoje įtvirtintą sampratą.
Kita vertus, darbu neketinama nagrinėti tokių steigimosi ir/ar veiklos formų, kai nėra sukuriamas atskiras nuo steigėjo subjektas. Lietuvoje tai atitiktų fizinio asmens vertimąsi individualia veikla (tiek su, tiek be verslo liudijimo) ar kelių asmenų vystomą jungtinę veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį neįsteigus tikrosios ūkinės bendrijos. Kadangi tokios veiklos pradėjimas bei registravimas svarbus ne tiek civilinės, kiek mokestinės teisės prasme, darbe tokios veiklos formos bus aptariamos tik kiek tai yra būtina siekiant išryškinti vienos ar kitos formos juridinio asmens steigimo privalumus bei trūkumus.
Dėl ribotos magistro baigiamojo darbo apimties neįmanoma išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti visų juridinių asmenų formų steigimo procedūras. Todėl autorius apsiribos tomis, kurios daro didžiausią įtaką Lietuvos ūkiui bei visuomenei (pvz., akcinės bendrovės, individualios įmonės, asociacijos ir kt.) ir nenagrinės tokių, kurios šiuo metu labiau nagrinėtinos tik teoriniu aspektu (pvz., Europos bendrovė ar Europos ekonominių interesų grupė).
Gyvenamųjų Namų Bendrijos Steigimas
Prieš steigiant juridinį asmenį, būtina apsispręsti dėl steigiamo juridinio asmens formos, kapitalo, buveinės, o tam tikrais atvejais - ir dėl vienų ar kitų asmenų buvimo ar nebuvimo juridinio asmens steigėjais.
Analizuojant atskiras teisines formas, trumpai bus nusakoma tokios ar artimos nagrinėjamajai teisinės formos juridinio asmens steigimas užsienio valstybėse, taip pat bus stengiamasi pateikti reglamentavimo Lietuvoje raidą. Nagrinėjant šiuo metu nustatytas procedūras, stengiamasi išryškinti galimus tokių procedūrų trūkumus ir jų įtaką tos juridinio asmens teisinės formos gyvybingumui ar apskritai ūkio raidai Lietuvoje.
Registravimu šiame darbe laikoma procedūra, kurios rezultatas - juridinio asmens įregistravimas (juridiniam asmeniui suteikiamas kodas ir išduodamas registravimo pažymėjimas) arba juridinio asmens, jo duomenų bei steigimo dokumentų įtraukimas į registrą (kai kurių formų juridinių asmenų atveju); įregistravimu laikomas juridinis faktas, kai asmuo įtraukiamas į registrą. Tai yra ir juridinio asmens įsteigimo momentas, ir jo teisnumo bei veiksnumo pradžia.
Kaip ir suponuoja darbo pavadinimas, registravimas kaip procedūra bus nagrinėjamas atskirai nuo steigimo. Nagrinėjant Juridinių asmenų registro vystymąsi ir dabartinį reglamentavimą, remiantis kitų valstybių patirtimi bei Lietuvos realijomis, bus stengiamasi išryškinti tokio reglamentavimo trūkumus.
Kriterijai Renkantis Juridinio Asmens Formą
Tiek vienas, tiek keli asmenys ūkinę ar kitokią veiklą gali vykdyti arba įsteigę, arba neįsteigę juridinio asmens. Dėl to, steigti ar ne juridinį asmenį, sprendimas priimamas vadovaujantis įvairiais kriterijais, tarp jų - veiklos pobūdžio, apimties, tęstinumo, mokestinių klausimų, prestižo ir daugelio kitų. Jei priimamas sprendimas įsteigti juridinį asmenį, kitas neišvengiamai spręstinas klausimas yra formos parinkimas.
Renkantis juridinio asmens teisinę formą, svarbu atsižvelgti į:
- organizacijos tikslus ir uždavinius;
- dalyvių skaičių;
- kapitalo poreikį;
- atsakomybės ribojimą;
- valdymo struktūrą;
- mokestinius aspektus.
Šie klausimai pasirenkant juridinio asmens teisinę formą yra bendri ir esminiai daugelyje valstybių; ir bet kokiu atveju tik radus atsakymus į juos.
Europos Sąjungos valstybėse daugelį įmonių steigimui taikytinų klausimų reglamentuoja EB įmonių teisės direktyvų normos.
Didžiojoje Britanijoje asmenims, siekiantiems susivienyti siekiant gauti tam tikros naudos, suteikia dvi pagrindines rūšis organizacines formas: bendrijas (partnerships) ir kompanijas (companies). Bendrijos veikla kodifikuota dar 1890 priimtu Bendrijos įstatymu; ši organizacinė struktūra pasižymi tuo, kad kiekvienas partneris tam tikra prasme tampa kitų partnerių agentu, įgaliotiniu. Bendrijos veikla nėra atsieta nuo partnerių veiklos; ši forma turi tam tikrų tikrosios ūkinės bendrijos bruožų.
Tuo tarpu kompanijos - sudėtingesnė teisinė struktūra, itin pabrėžiamas jos, kaip juridinio asmens, atskirumas nuo dalyvių. Bendra kompanijų steigimo procedūra Didžiojoje Britanijoje yra paprastesnė nei kitose valstybėse. Tiesa, prisimintina tai, kad įprasta tvarka šioje šalyje steigiama ir registruojama yra tik dalis juridinių asmenų, taip pat tai, jog steigimosi tvarka ir procedūros nėra vienodos visoje šalies teritorijoje.
Didžiosios Britanijos sistemos bruožus yra perėmusios daugelis valstybių; tarp jų paminėtinos netgi tokios kaip Japonija arba Estija. Japonijoje verslo organizavimui naudojami tik 6 formų juridiniai asmenys - akcinės bendrovės (Kabushiki Kaisha; angl. Joint stock corporation); ribotos atsakomybės bendrovės (Yugen Kaisha, angl. Limited corporation), tikrosios ūkinės bendrijos (Gomei Gaisha, angl. Unlimited commercial partnership corporation), komanditinės ūkinės bendrijos (Goshi Kaisha, angl. Limited commercial partnership corporation), asociacijos (Kumiai, an...
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Įmonės kodas | 271042320 |
| Nuomojamo ploto paskirtis | Administracinė veikla |
| Bendras patalpų plotas | 113,48 kv. m |
| Pradinis nuompinigių dydis | 5,00 Eur/kv. m |
Nekilnojamojo turto plėtra – 11 sklypų kvartalo statyba
tags: #113 #gyvenamuju #namu #bendrija