Tikriausiai daugelis bent kartą gyvenime yra patyręs mėšlungį - staigų raumenų spazmą. Mėšlungis - tai tam tikros grupės raumenų spazmas arba stipriai padidėjęs jautrumas. Jis dažniausiai pasitaiko blauzdų, šlaunų ar pėdų raumenyse, bet gali pasireikšti ir rankose ar kitur. Mėšlungis dažniau ištinka vyresnio amžiaus žmones, o jo priežastys gali būti įvairios - neretai, tai mikroelementų trūkumas.
Šiame straipsnyje aptarsime rankų ir kojų pirštų mėšlungio priežastis, simptomus ir gydymo būdus. Taip pat sužinosime, kaip atpažinti rizikos veiksnius ir kada kreiptis į gydytoją.
Kas yra mėšlungis?
Mėšlungis yra staigus, nevalingas raumens arba raumenų grupės susitraukimas, kuris dažniausiai sukelia stiprų skausmą ir gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Raumenų mėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti. Dauguma (95 proc.) žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu kentėjo mėšlungį. Jis dažnėja senstant, tačiau jį patiria ir vaikai.
Mėšlungio priežastys ir rizikos veiksniai
Mėšlungio atsiradimo priežastys yra įvairios. Mėšlungis atsiranda dėl įvairių veiksnių, susijusių su raumenų pertekliumi, elektrolitų disbalansu, dehidratacija ar neurologiniais sutrikimais.
Pagrindinės priežastys
- Elektrolitų disbalansas: Magnio, kalio, kalcio ar natrio trūkumas gali paveikti raumenų susitraukimus ir atsipalaidavimą.
- Dehidratacija: Mėšlungis gali sutraukti raumenis ir netekus daug skysčių. Nepakankamas skysčių kiekis organizme sumažina elektrolitų koncentraciją kraujyje, todėl raumenys tampa jautresni mėšlungiui. Vandens organizme gali pritrūkti dėl ilgalaikio vėmimo, viduriavimo, gausaus prakaitavimo aktyviai sportuojant ar sunkiai dirbant, be saiko vartojant alkoholį, geriant daug kavos.
- Raumenų pervargimas: Atliekant psichologiškai ir fiziologiškai nepriimtiną judesį, raumenį gali sutraukti mėšlungis. Po sunkaus fizinio darbo ar sportinės treniruotės, ypač šiltuoju metų laiku, būtina gerti daug skysčių.
- Prasta kraujotaka: Dėl kraujagyslių patologijos (venų išsiplėtimo ar uždegimo) sutrinka raumenų kraujotaka, raumenyse užsilaiko veninis kraujas, susidaro pieno rūgštis ir išsivysto acidozė. Nepakankamas kraujo tiekimas raumenims, kuris gali atsirasti dėl periferinių arterijų ligos ar venų problemų, sumažina deguonies ir maistinių medžiagų kiekį raumenyse. Raumuo į tai gali reaguoti skausmingu, gana ilgai besitęsiančiu mėšlungiu, kuris paprastai labai vargina.
- Sveikatos būklės: Mėšlungis gali būti kai kurių ligų simptomas ar komplikacija. Dažniausi su tuo susiję sutrikimai - inkstų, skydliaukės ligos, hipokalemija, hipomagenizja, hipokalcemija, neramių kojų sindromas, venų išsiplėtimas, išsėtinė sklerozė.
- Vaistų poveikis: Vitaminų B kompleksas, lidokainas, kalcio kanalų blokatoriai gali būti veiksmingi gydant raumenų mėšlungį. Mėšlungio atsiradimo tikimybę gali sumažinti ir vitaminas E.
- Rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimas: Šiuolaikinėje mityboje dažnai vyrauja rūgštiniai produktai, tokie kaip mėsa, perdirbtas maistas ir cukrus, kurie skatina organizmo rūgščių perteklių (acidozę).
- Nervinė įtampa.
- Nėštumas. Nėštumo periodu besiformuojantys vaisiaus kaulai iš mamos organizmo “grobia” kalcį. Moterys paskutiniais nėštumo mėnesiais su šlapimu praranda daug kalio.
- Nepatogi avalynė. Kartais dėl mėšlungio gali būti kalti aukštakulniai bateliai. Visą dieną jais avinčių moterų blauzdų raumenys dėl nuolatinės įtampos pervargsta, trumpėja ir juos gali sutraukti mėšlungis.
- Dideli temperatūros pokyčiai. Kojų raumenų mėšlungis dažnai vargina sportininkus.
- Nejudrumas. Žmonės, kurie dėl negalios ar ligos priversti ilgą laiką gulėti lovoje, ir sveikieji, kurie ištisas valandas viena poza praleidžia prie televizorių ir kompiuterių, dažnai kenčia nuo kojų raumenų mėšlungio.
- Amžius.
Rizikos veiksniai
- Mažas druskų kiekis kraujyje: Organizmo elektrolitų apykaitos sutrikimas, dažniausiai - magnio ir kalio trūkumas maiste. Šiuo atveju labai svarbi mityba.
- Vitaminų trūkumas: Kai kurių vitaminų trūkumas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sukelti mėšlungį.
Mėšlungio simptomai
Mėšlungio simptomai apima staigų aštrų ar stiprų skausmą, raumens kietumą, kartais net matomą raumenų spazmą po oda. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdų ir kojų pirštų raumenis, nes blauzdos laiko didžiausią krūvį - visą mūsų kūną. Naktinis kojų mėšlungis yra nevalingi raumenų susitraukimai, atsirandantys naktį ar ilsintis. Naktinių kojų mėšlungio trukmė kintanti, nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Po mėšlungio gali išlikti raumenų skausmas. Toks mėšlungis gali sukelti paniką.
Apie 40 proc. žmonių, patiriančių skeleto raumenų mėšlungį, kenčia ekstremalų skausmą ir negali judėti ar vaikščioti jo paveiktomis galūnėmis. Kartais galūnės į normalią, beskausmę būklę grįžta tik po savaitės. Skeleto raumenų spazmai dažnai atsiranda aktyviai judant, nors galimi ir atsipalaidavus.
Kaip diagnozuojamas mėšlungis?
Mėšlungio diagnostika dažniausiai yra klinikinio pobūdžio, tačiau pasikartojantys ar sunkūs epizodai reikalauja detalesnės priežasčių paieškos. Fizinis tyrimas: Vertinamas raumenų tonusas, refleksai, kraujotaka ir nervų funkcija.
Gydymas: kaip valdyti mėšlungį?
Mėšlungio gydymas priklauso nuo priežasties, dažnumo ir sunkumo. Ūminis mėšlungis gydomas simptomiškai, o pasikartojantys epizodai reikalauja priežasties pašalinimo.
Ūminio mėšlungio valdymas
- Ištempimas: Reikėtų pasistengti ištempti “sutrauktą” raumenų grupę. Sutraukus blauzdos raumenis, galima atsigulus ant nugaros mėšlungio sutrauktą koją paimti už pirštų ir atsargiai, vengiant trūkčiojimų, traukti aukštyn.
- Masažas: Jei mėšlungis sutraukė kojos pirštus, galima atsistoti remiantis visa pėda (prieš tai galima pamasažuoti ir patrinti pirštus) ir įtempti pirštus ar pavaikščioti.
- Šiluma arba šaltis: Prieš tempiant prie pakinklio kelias sekundes galima palaikyti gabalėlį ledo.
Priežasties gydymas
- Elektrolitų disbalanso korekcija: Esant reikalui, vartokite daugiau atitinkamų mineralinių medžiagų turinčius augalus ar preparatus. Daug natūralaus magnio yra žemės riešutuose, migdoluose, šviežiuose vaisiuose (bananuose), šokolade ir kituose kakavos produktuose. Razinose ir džiovintuose abrikosuose yra daug kalio.
- Dehidratacijos gydymas: Po sunkaus fizinio darbo ar sportinės treniruotės, ypač šiltuoju metų laiku, būtina gerti daug skysčių.
- Mitybos korekcija: Į valgiaraštį įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Rekomenduojama magnio paros dozė suaugusiesiems - nuo 300 iki 350 mg per dieną. Daugiau magnio (iki 50 mg per dieną) turėtų vartoti paaugliai brendimo laikotarpiu ir krūtimi maitinančios motinos.
Medikamentinis gydymas
Vitaminų B kompleksas, lidokainas, kalcio kanalų blokatoriai gali būti veiksmingi gydant raumenų mėšlungį.
Fizioterapija ir reabilitacija
Judėti. Saikingas, protingas, reguliarus kasdienis darbas. Stovite - linguokite nuo kulnų ant pirštų galiukų. Sėdite - judinkite pėdas ir blauzdas. Kojų tinimas, užspausti nervukai, prasiplėtusios venos, vakar perdozuotas krūvis - viskam tinka mankšta. Tempti. Masažuoti.
Mėšlungio prevencija
Reikėtų avėti patogią avalynę, nešioti laisvesnius rūbus. Mėšlungio atsiradimo tikimybę gali sumažinti ir vitaminas E. Norint valdyti mėšlungį, būtina reguliariai tempti raumenis, užtikrinti hidrataciją ir subalansuotą mitybą. Konsultacijos su gydytoju ar dietologu padeda nustatyti elektrolitų trūkumus ar kitas priežastis. Informuotumas apie rizikos veiksnius, tokius kaip netinkamas fizinis krūvis ar vaistų poveikis, skatina prevenciją.
Svarbu reguliariai mankštinsi, kasdien atlikti tempimo pratimus. Pasak J. Vitkauskaitės, gausiau prakaituojantiems ir dažniau nuo mėšlungio kenčiantiems žmonėms vertėtų nelaukti, kol apie magnio stoką nemaloniais pojūčiais praneš organizmas. Ypač vasarą vertėtų profilaktiškai pavartoti daugiau magnio turinčių produktų arba maisto papildų. Renkantis magnio maisto papildus, specialistė pataria vasarą juos vartoti ne mažiau kaip dvi savaites, geriausia - vieną mėnesį. Siekiant geriausių rezultatų, magnio preparatus rekomenduojama vartoti kursais kelis kartus per metus.
Pagrindiniai prevencijos būdai:
- Gerti pakankamai vandens.
- Vartoti magnį.
- Reguliariai mankštintis.
- Valgyti sveiką maistą.
Produkų sąrašas, kuris padės kamuojantiems mėšlungio
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei patiriate dažną ar intensyvų mėšlungį, ypač lydimą tirpimo, silpnumo, patinimo ar kitų neįprastų simptomų, kreipkitės į šeimos gydytoją, neurologą ar ortopedą, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Skubiai kreipkitės, jei mėšlungis trunka ilgai, yra labai skausmingas ar susijęs su kraujotakos sutrikimų požymiais, nes tai gali rodyti rimtesnę būklę.
Taip pat, jeigu pakinta odos spalva (parausta, pamėlsta), pradeda tinti koja / kojos, nepadeda rekomenduojamų vitaminų ir mikroelementų vartojimas bei jeigu asmuo serga lėtinėmis ligomis ir vartoja daug vaistinių preparatų.
Mėšlungio poveikis kasdieniam gyvenimui
Mėšlungis dažniausiai sukelia trumpalaikį diskomfortą, tačiau pasikartojantys epizodai gali paveikti gyvenimo kokybę. Naktinis mėšlungis trikdo miegą, sukeldamas nuovargį, dirglumą ar sumažėjusį darbingumą. Sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms mėšlungis gali riboti treniruotes ar varžybas, o vyresniems asmenims - kasdienę veiklą, pvz., vaikščiojimą ar namų ruošą. Psichologinis poveikis taip pat reikšmingas - nuolatinė baimė dėl staigaus skausmo ar nerimas dėl galimų sveikatos problemų gali sukelti stresą.
Apibendrinimas
Mėšlungis yra dažna ir paprastai nekenksminga būklė, tačiau pasikartojantys ar intensyvūs epizodai gali signalizuoti apie sveikatos problemas. Supratimas apie priežastis, tokias kaip elektrolitų trūkumas, dehidratacija ar raumenų perteklius, leidžia efektyviai valdyti simptomus. Ūminis mėšlungis lengvinamas tempimu, masažu ar šiluma, o pasikartojantys atvejai reikalauja priežasties pašalinimo - elektrolitų korekcijos, mitybos gerinimo ar lėtinių ligų gydymo. Prevencinės priemonės, tokios kaip reguliarus tempimas, hidratacija ir tinkama avalynė, yra esminės mažinant mėšlungio riziką.