Skyrybos - viena iš aktualiausių temų ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Remiantis Valstybės duomenų agentūros informacija, Lietuvoje per metus porų vis dar išsiskiria kone pusė tiek, kiek sudaroma santuokų. Šią informaciją išreiškus skaičiais, 2021 m. buvo užregistruota 16,8 tūkst. santuokų ir 8,3 tūkst. skyrybų.
Iš pirmo žvilgsnio statistika tėra tik sausi skaičiai, tačiau liūdnoji jos dalis ta, kad daugiau nei pusė oficialiai besiskiriančiųjų turi bendrų nepilnamečių vaikų, kurie neretai lieka gyventi nepilnoje šeimoje. Vien 2020 m. Lietuvoje beveik 6000 vaikų po skyrybų liko nuolat gyventi tik su vienu iš tėvų.
Skyrybų metu vaikai nukenčia labiausiai. Vaikui ypatingai skaudu, kai vienas iš tėvų draudžia matytis su kitu.
Kaip nurodo tėvus konsultuojanti AISTĖ DĖDELĖ, viena iš svarbiausių rekomendacijų besiskiriantiems tėvams yra tai, kad vaikai tų pasikeitimų patirtų kuo mažiau, įskaitant tėvų bendravimą ir santykį su vaiku, gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ir kt., o tai tėvams tampa nemenku iššūkiu.
Psichologiniai vaiko išgyvenimai po skyrybų gali būti įvairūs. Mažamečiams dažnai sunku suprasti dėl ko jie turi dvejus namus (pas tėtį ir pas mamą). Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės, pavyzdžiui, netinkamo jų elgesio. Paaugliams būdinga jausti pastovų pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų.
Nepaisant amžiaus, lyties ar kultūros, išsiskyrusių tėvų vaikai patiria daugiau psichologinių problemų, t. y. depresiją, nerimo sutrikimus.
Taigi, ką daryti, jei esate 17 metų paauglys, kurio gyvenimas keičiasi dėl tėvų skyrybų ir gyvenamosios vietos pasikeitimo? Štai keletas patarimų:
Bendravimas su tėvais
Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau kartais nutinka taip, kad mamų ir tėvų nesutarimai, tarpusavio santykių konfliktai, komplikuoja tėvų bendravimą su vaikais.
Efektyvus bendravimas yra labai svarbus. Kai tėvai geba atrasti bendravimo būdą, kuris tiktų abiem, bendrų problemų sprendimas pasidaro lengvesnis.
- Išlaikykite bendravimą: Jei yra galimybė, susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu, teksto žinutėmis.
- Būkite lankstūs: Atsižvelkite į paauglio norus dėl bendravimo tvarkos.
Dėl bendravimo laiko tėvams reiktų nuspręsti individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Konfliktų vengimas
Konfliktinių situacijų metu vienas iš tėvų gali pabandyti palenkti vaikus į savo pusę, apkalbėdamas kartu negyvenantį. Į tėvų nesutarimus įtraukti vaikų nereikėtų, nes tai gali padidinti ir taip jaučiamą įtampą bei nerimą šeimoje.
- Neįtraukite į konfliktus: Konflikto su buvusiu partneriu metu, nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą.
- Atskirkite santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų: Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu.
Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai.
TĖVAI PAPRASTAI. Kaip išgyventi tėvų skyrybas? Šešių vaikų mamos patirtis
Emocinė parama
Svarbu stiprinti paauglio savivertę, pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą. Nenuvertinkite vaiko jausmų, net ir tada, kai jie yra priešiški jums. Stenkitės vaiką išklausyti ir suprasti, sukurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio santykį.
Padėkite savo vaikams pasijausti saugiems.
Vaikai skyrybų atveju neretai vengia tėvams atskleisti savo jausmus, nes mato, kad jie ir taip kenčia. Prašymas vaiko pasirinkti vieną iš tėvų, sukuria vidinį konfliktą, kuris vaikui kelia neigiamus jausmus.
Jei vis dėlto tėvams to padaryti nepavyksta, reikėtų pagalbos kreiptis į tam tikrus specialistus - vaiko teisių specialistus, psichologus.
Gyvenamosios vietos pakeitimas
Paaugliams būdinga jausti pastovų pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų.
Idealiu atveju išsiskyrę tėvai lieka gyventi netoli vienas kito, kad vaikams nereikėtų keisti mokyklos ar darželio, užklasinių veiklų vietos, o prireikus jie lengvai galėtų pasiekti abejus namus.
Vis dėlto, jei besiskiriantiems tėvams nė viena iš aukščiau paminėtų koncepcijų dėl tam tikrų aplinkybių nepriimtina ar neprieinama, o vaikas lieka gyventi tik su vienu iš tėvų, konsultantė A. Todėl labai svarbu užtikrinti, kiek tai yra įmanoma pagal aplinkybes, kad vaikas ir toliau jaustųsi taip pat mylimas, kad nekiltų (arba kiltų kuo mažiau) trukdžių po skyrybų matytis su išeinančiu tėčiu ar mama, kad būtų laikomasi tų pačių taisyklių būnant tiek su tėčiu, tiek su mama, kad naujieji partneriai nekliudytų susitikti su vaiku.
Taip pat jokiu būdu vaikui girdint nebūtų žeminamas ir menkinamas buvęs partneris, t. y. vaiko tėtis ar mama.
Kartais būna, jog tėvai negeba kalbėtis gyvame kontakte. Tokiu atveju reikėtų apsvarstyti galimybę bendrauti tik telefonu ar į susitikimus pasikviesti trečią, pašalinį asmenį, kuris padėtų suvaldyti konfliktinę situaciją.
Svarbu: Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti. Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai.
Gyvenimo pakaitomis principas
Verta paminėti dar vieną vaikams palankią alternatyvą, labai populiarėjančią Lietuvoje, o daugelyje Vakarų šalių jau tapusia norma - gyvenimas pakaitomis pas abu tėvus, arba vadinamasis 50/50 gyvenamosios vaiko vietos principas.
Idealiu atveju išsiskyrę tėvai lieka gyventi netoli vienas kito, kad vaikams nereikėtų keisti mokyklos ar darželio, užklasinių veiklų vietos, o prireikus jie lengvai galėtų pasiekti abejus namus.
Paukščio lizdo metodas
Kalbant apie psichologinius vaiko išgyvenimus, kaip vieną iš naudingiausių gyvenimo po skyrybų būdų galima įvardyti paukščio lizdo metodą (angl. birdnesting), kuris Lietuvoje dar gan neįprastas, tačiau, BBC duomenimis, sparčiai populiarėjantis ne tik JAV bei Australijoje, tačiau ir tokiose Europos šalyse kaip Nyderlandai, Jungtinė Karalystė.
Taigi, „paukščio lizdo“ visa esmė ta, kad vaikai lieka ir toliau nuolatos gyventi savo vaikystės namuose, o pamainomis keičiasi tik tėvai, t. y. išsikrausto ir atsikrausto į senuosius savo namus pagal skyrybų metu susitartą buvimo su vaikais grafiką. Vis dėlto toks sprendimas reikalauja didesnių finansinių resursų ir ne visoms šeimoms yra prieinamas.
Tėvų vaidmuo
Mamos neretai pastebi, kad išsiskyrus tėčiai mažiau rūpinasi vaikais, atitolsta, kad nebėra to ryšio, koks buvo iki tol.
Nereikėtų teigti, kad tėvo atitolimas nuo vaiko po skyrybų yra natūralus procesas. Tikėtina, kad pats skyrybų procesas turi įtakos vaikų ir tėvų santykiams, tačiau svarbu ir tai, kokie tie santykiai buvo prieš išsiskyrimą. Po skyrybų vaikas dažniau pasilieka gyventi su mama. Tokiu atveju tėvams, kurie nebeturi galimybės dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime, sunkiau išlaikyti artimą ryšį su juo.
Vis dėlto T. Haukso ir L. Plato (2020 m.) atliktas tyrimas rodo, jog tėvai, kurie buvo sukūrę artimą ryšį su vaiku iki skyrybų, dažniau išlaiko šį ryšį ir po skyrybų, nepaisant visų pasikeitimų.
Būna atvejų, kai tarpusavyje konfliktuodami tėvai pamiršta, kad pagrindinis jų bendravimo po skyrybų tikslas - užtikrinti geriausius vaiko interesus bei patenkinti jo poreikius.
Jei kartojasi situacija, kai vienas iš tėvų neatvyksta į susitikimą su vaiku sutartu laiku, tai turėtų aptarta abiejų tėvų, neįtraukiant vaiko.
Dažnumas ir bendravimo modeliai pagal amžių
Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis:
- Iki 1 metų: 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę.
- 1-2 metai: Neretesnis kaip kas 3 dienos.
- 2-3 metai: Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį.
- 3-5 metai: Svarbu skatinti pozityvius jausmus ir vengti pykčių šalia vaiko.
- 6-12 metų: Kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje.
- 13-17 metų: Lankstus bendravimas, atsižvelgiant į vaiko norus.
tags: #17 #metu #gyvenamosios #vietos #keitimas