Mokslo metų pradžia siejama su būstų nuomos rinkos bumu - nuomotojai, dėl gaunamų užklausų kiekio, turi galimybę rinktis būsimus gyventojus net iš kelių variantų, sako Dokt. Eimantas Kadys. Įprastai nuomotojo (asmens, siūlančio būstą) ir nuomininko (asmens, ieškančio būsto) interesai sudarant nuomos sutartį skiriasi.
Nuomotojas siekia išnuomoti jam priklausantį būstą kuo brangiau ir kuo geresnėmis sąlygomis, tuo tarpu nuomininko interesas yra išsinuomoti būstą kuo mažesne kaina ir kuo palankesnėmis jam sąlygomis. Būsto nuomos sutartis nėra būtinybė, t.y. esant tam tikroms įstatyme nurodytoms sąlygoms, gyvenamasis būstas gali būti išnuomojamas ir žodžiu. Visgi, rašytinės būsto nuomos sutarties sudarymas leidžia išvengti galimų ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko, arba, jiems kilus - juos išspręsti žymiai paprasčiau.
Šiame straipsnyje aptarsime, ar nuomotojas privalo pateikti nuosavybės dokumentus nuomininkui, ir kokie yra pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia žinoti nuomojantis būstą Lietuvoje.
Pagrindiniai Nuomos Sutarties Elementai
Sudarant nuomos sutartį, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius elementus:
- Sutarties šalių identifikavimas - nuomos sutartyje būtina nurodyti nuomotojo ir nuomininko vardus, pavardes, asmens kodus ir kontaktinius duomenis.
- Nuomos objektas - tikslus nuomojamo būsto adresas, plotas ir kita svarbi informacija.
- Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka - ši sutarties sąlyga nuomotojui ir nuomininkui iš esmės yra pati svarbiausia, todėl nuomos sutartyje būtina aiškiai nurodyti:
- nuomos mokesčio dydį (pinigų sumą);
- mokėjimo formą - (mokama grynais pinigais, ar banko pavedimu (tokiu atveju būtina nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas nuomos mokestis));
- mokėjimo periodiškumą, t.y. kas kiek laiko ir iki kada turi būti sumokėtas nuomos mokestis, pavyzdžiui, kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
- Komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka - nuomos sutartyje būtina nurodyti kas bus atsakingas už komunalinių mokesčių sumokėjimą, t.y. pats nuomininkas, ar nuomotojas.
- Užstato (depozito) sumokėjimas - sudarant nuomos sutartį nuomotojas gali pareikalauti, kad nuomininkas sumokėtų užstatą (depozitą), kuris yra kaip garantija nuomotojui, kad nuomininkui padarius žalą nuomojamame būste, ar laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomotojas galėtų visiškai ar iš dalies padengti savo patirtus nuostolius.
- Nuomos sutarties terminas - nuomos sutartis gali būti terminuota, kuomet būstas nuomojamas tam tikrą sutartyje apibrėžtą laiko tarpą, pavyzdžiui, 1 metus, ir neterminuota, kuomet būstas yra nuomojamas neterminuotą laiko tarpą.
- Būsto perdavimo-priėmimo sąlygos - sudarant būsto nuomos sutartį būtina sudaryti būsto perdavimo-priėmimo aktą, kuris gali būti surašomas kaip atskiras dokumentas, arba įtraukiamas į sudaromą nuomos sutartį.
Ar Nuomotojas Privalo Pateikti Nuosavybės Dokumentus?
Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant nuomos sutartį nuomininkui yra svarbu įsitikinti, kad nuomotojas yra tikrasis nuomojamo būsto savininkas, kadangi įstatymas numato, kad sudaryti būsto nuomos sutartį gali tik nekilnojamojo turto savininkas. Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai.
Taigi, nuomininkas turi teisę prašyti nuomotojo pateikti nuosavybės dokumentus, kad įsitikintų, jog jis sudaro sutartį su teisėtu savininku. Tai padeda išvengti galimų nesklandumų ateityje.
Elektros Energijos Tiekimo Sutartys ir Nuomininko Teisės
Vilniuje būstą nuomotis nusprendęs Rokas (vardas pakeistas) žiemą prisimena mokėjęs išskirtinai dideles sąskaitas, pavyzdžiui, gruodžio sąskaita buvo 560 eurų, net ir valstybei iš dalies kompensuojant elektros kainą. Jauno vyro suvartojimas nuomojame būste siekia daugiau kaip 1000 kilovatvalandžių per mėnesį, nes šildymas irgi elektrinis.
„Visur skambant raginimams kuo greičiau pasikeisti elektros planą į pigesnį, tą pabandžiau padaryti ir aš. Tačiau netrukus sužinojau, kad jokia laisva elektros rinka man neegzistuoja, kadangi būstą aš nuomojuosi, todėl parinkti planą man turi nuomotojas. Tokia sistema yra iš esmės kvaila ir neteisinga, kadangi nuomotojui tai tiesiog papildomas galvos skausmas ir jis niekaip nesuinteresuotas, kad mano sąskaitos už elektrą būtų mažesnės“, - sako Rokas.
Anot jo, galiausiai nuomotojas „parinko pirmą pasitaikiusį planą“ ir vargu, ar jis yra geriausias ar pigiausias. Dabar skaitytojas sako, kad kaina užfiksuota ties 26 centais už kilovatvalandę ir dar mokamas 3 eurų ESO mokestis.
Teisininkas Edvinas Meškys teigia, kad galima suteikti įgaliojimus sudaryti sutartį su tiekėju pačiam nuomininkui, tačiau dėl to reiktų tartis. „Taip, iš principo taip susitarti galima, nors bendroji taisyklė, kad būtent nekilnojamojo turto savininkas tai daro, bet jeigu nuomotojas įgaliotų, manau, kad jo vardu tai daryti tikrai nebūtų problema“, - sako advokatų kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ partneris, advokatas.
Pasak jo, jeigu susitarti dėl įgaliojimo nepavyksta, būtina bent jau įsivertinti nuomos sąlygas. „Sudarant nuomos sutartį labai svarbu, kad nuomininkas numatytų, kaip yra atsiskaitoma už elektrą ar visas kitas paslaugas“, - teigia pašnekovas.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) antradienį skelbė, kad nors birželį elektra brango, liepos mėnesį per pirmąsias 10 dienų užfiksuotas elektros kainų mažėjimas: liepos 1-11 dienų vidutinė elektros kaina Nord Pool biržoje sudarė 7,3 cento už kWh (be PVM) ir buvo 26 proc. mažesnė už vidutinę birželio mėnesio kainą. Šiuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planųtarifai yra 24-33 centai už kWh (vienos laiko zonos) ir 18-34 cento už kWh (dviejų laiko zonų). 12 mėn. fiksuotų planų tarifai yra, atitinkamai, 23-25 cento ir 17-29 cento už kWh.
Elektros Kainų Pokyčiai
| Laikotarpis | Vidutinė Elektros Kaina (kWh be PVM) |
|---|---|
| Liepos 1-11 d. | 7,3 cento |
| Birželis | 9,9 cento (apytiksliai) |
Nuomos Sutarties Išviešinimas
Sutarties šalims siekiant didesnės teisių garantijos, yra rekomenduotina sudarytą nuomos sutartį išviešinti, ją įregistruojant viešame registre. Nuomos sutarties išviešinimas yra naudingas abejoms sutarties šalims dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, nuomos sutarties išviešinimas garantuoja nuomininkui, kad keičiantis išnuomoto būsto savininkui nuomos sutartis liks galioti, t.y., kad naujasis būsto savininkas neturės teisės nutraukti nuomos sutarties, teigdamas, kad jo ir nuomininko nesieja jokia sutartis. Tuo tarpu nuomotojui nuomos sutarties įregistravimas gali būti naudingas išvengiant atsakomybės dėl žalos atlyginimo, kurią sukėlė nuomininkas.
Jeigu nuomos sutartis yra įregistruota ir nuomininkas aplieja žemiau esantį būstą, padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai turės atlyginti pats nuomininkas, o ne nuomotojas, kadangi išviešinus nuomos sutartį nuomininkas yra laikomas oficialiu būsto valdytoju, t.y.
tags: #ar #nuomotojas #turi #pateikti #nuosavybes #dokumenta