Žemės ūkio veiklos apmokestinimas Lietuvoje: tarifai ir lengvatos ūkininkams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja progresinė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, įtvirtinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimuose. Ši reforma palies ir žemės ūkio sektorių, todėl svarbu išnagrinėti, kokie pokyčiai laukia ūkininkų.

LR Seimas patvirtino mokesčių reformą, kuri įsigalios nuo 2026 m., keičiasi pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, nekilnojamojo turto mokesčio, akcizų, mokesčių administravimo ir kiti įstatymai.

Pelno mokesčio tarifai žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams

Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos vienetams ir užsienio vienetams, vykdantiems veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, sieks 17 proc. apmokestinant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Iki 2025 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

Lengvatiniai pelno mokesčio tarifai:

• 6 proc. - apmokestinant 2025 m. mokestinio laikotarpio, (5 proc.- iki 2025 m. mokestinio laikotarpio)
• 0 proc. (iki 2026 m. mokestinio laikotarpio) Smulkiesiems ir / ar naujiems vienetams ir / ar pelno nesiekiantiems vienetams ir / ar žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams

Jeigu tenkinamos visos 3 sąlygos:

• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
• ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur;
• ir neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Lengvatinio 6 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo tikslu sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 6 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur.

Naujai įregistruotiems vienetams, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu tenkinamos visos 5 sąlygos:

• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
• ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur;
• ir neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų;
• vieneto dalyvis (dalyviai) tik fizinis (fiziniai) asmenys;
• ir per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant ir pirmąjį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo tikslu sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija300 tūkst. Eur.

Nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio:

• 7 proc.
• 0 proc.

7 proc. pelno mokesčio tarifu mokestiniu laikotarpiu uždirbtą apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti vienetai (taip pat ir pelno nesiekiantys vienetai), kuriuose:

• pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių (vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai) pajamos neviršija 300 tūkst. Eur (skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas - į apmokestinamas pelno mokesčiu ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms);
• ir nėra tenkinamos PMĮ 5 str. 3 dalies sąlygos.

PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų rodikliai sumuojami ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 7 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur. Atsisakyta darbuotojų skaičių ribojančio reikalavimo.

0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmuoju ir antruoju mokestiniais laikotarpiais uždirbtą apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti naujai įregistruoti vienetai (taip pat ir pelno nesiekiantys vienetai), kuriuose:

• pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių (vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai) pajamos neviršija 300 tūkst. Eur (skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas - į apmokestinamas pelno mokesčiu ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms);
• ir nėra tenkinamos PMĮ 5 str. 3 dalies sąlygos;
• ir vieneto dalyvis (dalyviai) yra tik fizinis (fiziniai) asmenys;
• ir per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį ir antrąjį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų rodikliai sumuojami ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina (pirmuoju ar/ir antruoju mokestiniu laikotarpiu) bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur. Nuo vienerių iki dvejų metų pailgintas laikotarpis, kuriuo naujai įregistruotų smulkių vienetų uždirbtam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, bei atsisakyta darbuotojų skaičių ribojančio reikalavimo.

Jeigu vienetas buvo įregistruotas 2025 metais ir atitinka visas PMĮ 5 str. 2 dalyje 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymui nustatytas sąlygas, tai 2026 metais (antruoju mokestiniu laikotarpiu) toks vienetas taip pat gali taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą.

Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) apmokestinami:

• 6 proc. mokesčio tarifas (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio)
• 7 proc. mokesčio tarifas (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio)

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamajam pelnui taikomas 7 proc. mokesčio tarifas (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio).

Užsienio vienetų ne per nuolatines buveines Lietuvoje gaunamos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, gali būti apmokestinamos kitais pelno mokesčio tarifais. Laivybos vienetų pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos fiksuotu pelno mokesčiu, jeigu vienetas atitinka nustatytus kriterijus.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ūkininkams

Seimas palaikė Kaimo reikalų komitetui priklausantys parlamentarų siūlymą taikyti lengvatinį apmokestinimo režimą žemdirbiams. Pritarta taikyti 15 arba 20 proc. GPM tarifą, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Nuo 2026-ųjų įsigalioja trys - 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifai, nepriklausomai nuo pajamų rūšies - vienodai bus apmokestinamos tiek darbo santykių, tiek individualios veiklos pajamos. Tačiau ūkininkams, gaunantiems pajamų iš žemės ūkio veiklos, galios du GPM tarifai: 15 proc. ir 20 proc.

Tuo tarpu ūkininkams galios du GPM tarifai: 15 proc. - pajamoms iki 60 VDU.

Pagrindiniai GPM tarifai nuo 2026 m.:

• 20 % - pajamų daliai, kuri neviršija 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), tai yra apie 82 962 eurus per metus (2026 m.);
• 25 % - pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU, tai yra nuo 82 962 iki 138 270 eurų;
• 32 % - pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU, t. y. daugiau nei 138 270 eurų per metus.

Į bendrą metinę apmokestinamų pajamų sumą įskaičiuojamos pajamos iš darbo santykių, iš individualios veiklos pagal pažymą, tantjemos ir atlygis už veiklą valdyboje, stebėtojų taryboje ar paskolų komitete, autoriniai atlyginimai, jei juos moka darbdavys, mažosios bendrijos vadovo, kuris nėra bendrijos narys, pajamos už vadovavimą, atliekų pardavimo pajamos, jei jos viršija 12 VDU per metus, pajamos iš veiklos su verslo liudijimu, jei jos viršija 50 000 eurų per metus, kitos ne iš darbo santykių gautos pajamos, jei jos viršija 12 VDU per metus.

Kitaip tariant, bus taikomas bendras „pajamų krepšelis“, iš kurio suskaičiuojama bendra suma ir jai taikomas vienas iš trijų tarifų, priklausomai nuo pajamų dydžio.

Individualią veiklą vykdantys asmenys nuo 2026 m. turės suskaičiuoti visas pajamas ir jas deklaruoti bendra tvarka. Nors liks galimybė atimti išlaidas (kaip ir anksčiau), GPM tarifas nebus vienodas - jis priklausys nuo metinės sumos. Pavyzdžiui, uždirbant 100 000 €, bus taikomas ir 20 %, ir 25 % tarifas.

Veiklos su verslo liudijimu turėtojai susidurs su nauja taisykle: metinės pajamos iki 50 000 € - kaip ir anksčiau, fiksuotas mokestis, bet viršijus šią sumą, likusi dalis bus apmokestinta GPM kaip įprastos pajamos - pagal progresinę skalę.

GPM tarifai dirbantiems pagal individualią veiklą:

• kai pajamos neviršija 20 000 Eur - 15 proc. GPM kreditas → efektyvus tarifas 5 proc.;
• pajamoms nuo 20 000 Eur iki 42 500 Eur - 20 proc., GPM kreditas palaipsniui mažėja iki 0 proc.;
• pajamos, neviršijančios 42 500 Eur per metus, apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu;
• pajamoms virš 42 500 Eur, taikomi pagrindiniai GPM tarifai (20 proc., 25 proc., 32 proc.).

Trys pagrindinės VMI rekomendacijos individualią veiklą vykdantiems po 2025 m.:

• Sekti savo pajamų sumą per metus.
• Gyventojams svarbu nesumaišyti, kada pripažinti pajamas - ar kuomet gavo piniginį atsiskaitymą, pavyzdžiui, pavedimą į saskaitą, ar kuomet išrašė PVM sąskaitą faktūrą.
• Kaupimo apskaitos principą turi taikyti tas individualią veiklą vykdantis gyventojas, kuris: i) verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba, ii) kuris savo veiklai priskiria (nustatyta tvarka mokesčių administratoriui pateikdamas užpildytą FR0457 formą) ir joje naudoja ilgalaikį turtą.

Nekilnojamojo turto mokestis

Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas - išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.

Savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatys mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į minėtus kriterijus.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, bus taikomas 0 proc. mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, bus taikomas 0,2 proc. mokesčio tarifas;
3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokesčio tarifas;
4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, bus taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas;
5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas;
6. viršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Mokesčio tarifai:

• Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale: nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, mokestinę vertę, technines savybes, įskaitant energinį naudingumą, mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens teisinę formą, dydį, darbuotojų skaičių ar apyvartą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį, nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) arba pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą prioritetą.
• Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui - nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės.
• Pagrindiniam gyvenamajam būstui - nuo 0,1 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.

Kiti mokesčių pakeitimai

Standartinis pelno mokesčio tarifas didėja 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinis - iki 7 procentų. Nuo sausio nebelieka PVM lengvatos centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms - jų tarifas didėja nuo 9 iki 21 proc. Knygoms, neperiodiniams leidiniams tarifas mažinamas nuo 9 iki 5 proc., o apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinamas nuo 9 iki 12 procentų.

Ne gyvybės draudimo sutartys bus apmokestintos vadinamuoju saugumo įnašu - 10 proc. tarifu. Išimtys taikomos asmeninių automobilių civilinės atsakomybės bei pasėlių, augalų, ūkinių gyvūnų sveikatos draudimui.

Akcizais apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų (jų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g) arba saldiklių, taip pat gėrimams naudojami koncentratai.

Kaip pasiruošti pokyčiams?

• Peržiūrėkite savo pajamų struktūrą.
• Apsvarstykite veiklos formos keitimą.
• Artėjate prie 60 VDU ribos (138 270 €)?
• Pasitarkite su buhalteriu ar mokesčių konsultantu.

2026 metais įsigaliosiantys mokesčių tarifo pokyčiai žymi reikšmingą mokesčių sistemos transformaciją - nuo daugybės atskirai apmokestinamų pajamų rūšių pereinama prie vieningo, progresyvaus apmokestinimo principo.

Kad pasiruošti pokyčiams būtų paprasčiau, verta jau dabar pradėti stebėti savo pajamas ir išlaidas.

tags: #turto #mokestis #ukininkams