1940 m. birželio 17 d. Lietuvos žemės ūkio ministras: Sovietinės okupacijos pradžia

Šiame išsamiame istorijos konspekte supažindinama su pirmąja sovietų okupacija ir Lietuvos aneksavimu į SSRS sudėtį. Pirmoji sovietinė okupacija prasidėjo 1940 m. birželio 15 dieną, priėmus SSRS pateiktą ultimatumą, ir baigėsi 1941 m.

Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas Maskvoje, 1939 m. rugpjūčio 23 d.

Svarbios asmenybės ir sąvokos

Norint geriau suprasti šį laikotarpį, svarbu žinoti pagrindines asmenybes ir sąvokas:

• Antanas Smetona (1874-1944) - lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kalbininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas (1919 m. balandžio 4 d. - 1920 m. birželio 19 d. ir 1926 m. gruodžio 19 d. - 1940 m. birželio 15 d.).
• Josifas Stalinas (1878-1953) - SSRS diktatorius, Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1924-1953, GULAG‘o sistemos, kolektyvizacijos, penkmečių bei industrializacijos autorius SSRS.
• Vincas Krėvė-Mickevičius (1882-1954) - Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.
• Ernestas Galvanauskas (1882-1967) - Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas. Lietuvos Ministras Pirmininkas (1919-1920 ir 1922-1924), finansų, prekybos ir pramonės ministras (1919-1920), užsienio reikalų ministras (1922-1924), Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje (1921). Vienas 1923 metų Klaipėdos sukilimo organizatorių. 1939-1940 m. Lietuvos finansų ministras, bolševikams okupavus Lietuvą, įėjo į „Liaudies vyriausybę“.
• Povilas Plechavičius (1890-1973) - Lietuvos kariuomenės generolas Lietuvos, dalyvavęs nepriklausomybės kovose, vienas iš 1926 metų gruodžio 17 dienos perversmo vadovų.
• Viačeslavas Molotovas (Skriabinas) (1890-1986) - SSRS valstybės ir Komunistų partijos veikėjas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939-1949 ir 1953-1957 SSRS užsienio reikalų ministras. 1939 pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vidurio Europoje (1939 m. rugpjūčio 23 Molotovo-Ribentropo paktas).
• Joachimas fon Ribentropas (1893-1946) - Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938-1945. 1939 rugpjūčio 23 d. pasirašė Molotovo - Ribentropo paktą, kuris tapo pretekstu SSRS ir Vokietijai pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m.
• Vladimiras Dekanozovas (1898-1953) - sovietinis valstybės veikėjas, NKVD viršininko pavaduotojas, diplomatas. 1940 06 15 kaip Maskvos ypatingas įgaliotinis atvyko į Lietuvą.
• Lavrentijus Berija (1899-1953) - SSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939-1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos.
• Justas Paleckis (1899-1980) - žurnalistas, rašytojas, SSRS valstybės veikėjas, 1940 m. Liaudies vyriausybės ministras pirmininkas ir laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, prisidėjo prie valstybės aneksavimo.
• Antanas Sniečkus (1903-1974) - Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos Komunistų Partijos vadovas (1936-1974 m.), Valstybės saugumo departamento direktorius, vienas pagrindinių trėmimo vykdytojų, LSSR pirmasis sekretorius (1940-1974).
• Kazys Statulevičius (1903-1962) - Lietuvos Respublikos Ketvirtojo Seimo narys (1936-1940), agronomas.

Taip pat svarbu suprasti šias sąvokas:

• Bolševikai - Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas.
• Bolševizmas - revoliucinė marksistinė darbininkų judėjimo srovė, susidariusi XX a. pradžioje Rusijoje.
• De jure - formalioji (teisinė, pagal įstatymą), oficialioji, viešoji padėtis, situacija, statusas.
• GULAG‘as - vyriausioji tremties stovyklų vadyba XX a.
• Katynės žudynės - masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. įvykdė sovietų NKVD.
• Komunistai - socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą.
• Liaudies seimas - SSRS nurodymu sudarytas marionetinis Lietuvos parlamentas.
• Liaudies vyriausybė - Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 17 d. sudaryta Justo Paleckio vyriausybė, kuri vykdė okupacinės valdžios nurodymus.
• Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) - 1940 m. Berlyne įkurta pogrindinė antisovietinė organizacija, kuriai vadovavo Kazys Škirpa.
• SSKP CK Politbiuras - Sovietų Sąjungos komunistų partijos aukščiausia vadovaujanti institucija.
• Stribai - civilinių ginkluotų sovietų valdžios būrių, 1944-1954 m. dalyvavę represijose prieš Lietuvos gyventojus.

Nepriklausomybės praradimas: Okupacija ir aneksija

Nepriklausomybės praradimas prasidėjo 1940 m. birželio 15 d. įvykus pasienio incidentui, kurio metu žuvo lenkų kareivis, 1938 m. Lenkija skelbia Lietuvai ultimatumą, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Lietuva nusileidžia ir tuo faktiškai pripažįsta Lenkijai Vilniaus kraštą. 1939 m. kovo 22 d. po ultimatumo pasirašyta Vokietijos - Lietuvos sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Pasirašė užsienio reikalų ministrai J. Urbšys ir J.

1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyta “Vokietijos - Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis” (Ribentropo - Molotovo paktas). Suomija, Estija, Latvija, Rumunijos dalis Besarabija atitenka Sovietų Sąjungos įtakos sferon. Lenkijos rytinė dalis atitenka Sovietų Sąjungai. 1939 m. rugsėjo 1 d. Lietuva paskelbė savo neutralumą.

1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta “Vokietijos - Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis”, numačiusi naują ribą tarp Vokietijos ir SSRS užimtų Lenkijos teritorijų dalių. Slaptas sutarties protokolas: už Lenkijos dalį (Liublino vaivadija) SSRS įtakon atitenka Lietuva. 1939 m. spalio 10 d. Lietuvoje įkurdinama 20 tūkst. sovietų karių.

1940 m. birželio 14 d. SSRS pateikė Lietuvai ultimatumą. Jei ultimatumas nebus priimtas per 24 val., į Lietuvą įžengs SSRS kariuomenė. 1940 m. birželio 15 d. Antanas Smetona pasitraukia į Vokietiją, sprendimą aiškino pablogėjusia sveikata (mirė 1944 m. JAV). Eiti prezidento pareigas paveda Antanui Merkiui. Pagal konstituciją A. Merkys turėjo laikinai eiti prezidento pareigas.

1940 m. birželio 15 d. Lietuva okupuojama Sovietų Sąjungos. Sovietų kariuomenė pereis valstybinę sieną 15 d. Pirmoji sovietinė okupacija prasidėjo. 1940 m. birželio 17 d. V. Dekanozovo pavedimu ministru pirmininku paskirtas J. Paleckis, tą pačią dieną patvirtintas naujas ministrų kabinetas.

Lietuvos administracinis suskirstymas 1940-1941 m.

1940 m. liepos 14-15 skelbiami rinkimai į “Liaudies seimą”. Rinkimuose gali dalyvauti vienintelė Lietuvos darbo liaudies sąjunga (pervadinta LKP). Rinkimai nedemokratiški, rezultatai klastojami. 1940 m. liepos 21-23 d. Liaudies seimas paskelbė, kad Lietuvoje įvedama sovietinė santvarka ir Lietuva skelbiama Lietuvos SSR.

1940 m. rugpjūčio 3 d. Maskvoje delegacijos vardu J. Paleckis įteikė prašymą priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą. Baltarusijos SSR perduoda Lietuvos SSR dalį teritorijų (dalį Vilniaus krašto). valdžia sovietų valdomoje Lietuvoje priklausė komunistų partijai, jos centre buvo LKP(b) Centro komitetas. Pertvarkyta teisėsaugos sistema (vietoj policijos - milicija, likviduota LR teismų sistema, nuo gruodžio 1d. įvesta TSRS teisėsauga).

Kazys Statulevičius: Žemės ūkio ministras sudėtingu laikotarpiu

Kazys Statulevičius (1903-1962) buvo Lietuvos Respublikos Ketvirtojo Seimo narys (1936-1940) ir agronomas. Jo veikla Seime daugiausia buvo susijusi su žemės ūkio ir kariuomenės klausimais. 1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje. 1940 m. gruodžio 24 d. buvo suimtas NKVD, nuteistas aštuoniems metams kalėjimo ir kalėjo Akmolinske (Kazachijos SSR). 1956 m. grįžo į Lietuvą ir 1990 m. buvo reabilituotas.

Šaltiniai nurodo, kad 1940 m. birželio 17 d. sudarytoje J. Paleckio vyriausybėje žemės ūkio ministru buvo paskirtas Matas Mickis. Tačiau, atsižvelgiant į K. Statulevičiaus patirtį ir veiklą žemės ūkio srityje, jo kandidatūra į šias pareigas taip pat galėjo būti svarstoma.

1940 m. liepos 21-23 d. žemė, kurios plotas buvo didesnis nei 30 ha, iš ūkininkų buvo atimama. Bežemiai ir mažažemiai galėjo gauti iki 10 ha žemės. Valstybės fonde likusi žemė turėjo būti panaudota kolūkiams kurti. Ūkininkai, turintys po 20-30 ha žemės, buvo laikomi buožėmis ir liaudies priešais. Juos stengtasi sunaikinti triskart padidinant mokesčius, ištremiant į SSRS gilumą.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius žemės ūkio pokyčius po okupacijos:

Lietuvos Aktyvistų Frontas (LAF) oficialiai susikuria 1940 lapkričio 17, nors veikė jau vasarą. Tikslas - kovoti su okupacija. 1940 m. Lietuvos diplomatai Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, D. Britanijoje ir JAV nepripažino okupacijos ir tęsė veiklą.

1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą. Karo veiksmai iš karto paliečia Lietuvą: ji per savaitę okupuojama vokiečių.

SSRS politika 1939-1940 m.

Pasirašiusi Molotovo - Ribentropo paktą, SSRS laikėsi grobikiškos politikos. Pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis sąlygomis, SSRS okupavo Baltijos šalis, Besarabiją. Motyvuodama tuo, kad prasidėjus karui su Vokietija, Lenkija pralaimėjo ir reikėjo „apginti“ Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją, užėmė šias teritorijas. 1940m. Berlyne buvo aptarti SSRS ir Vokietijos politiniai santykiai.

Teritoriniai pokyčiai Centrinėje ir Rytų Europoje Antrojo pasaulinio karo metu

Konfliktas su Lenkija. Lenkijos vyriausybė, pasinaudodama incidentu Lenkijos-Lietuvos pasienyje, 1938m. įteikė Lietuvai ultimatumą ir pareikalavo, kad būtų užmegzti diplomatiniai santykiai. Tai reiškė Vilniaus atsisakymą. Lietuvos Vyriausybė priėmė ultimatumą. Tai sukėlė Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą, smuko A. Smetonos autoritetas. Vokietijos agresija Europoje vertė Baltijos valstybes ieškoti būdų išsilaikyti. 1939m. Lietuvos Seimo nepaprastoji sesija priėmė Neutralumo įstatymą. Laikytis neutralumo politikos vertė ir vidaus padėtis. Smetonos valdymu buvo nepatenkinta dalis Lietuvos gyventojų. Lietuvai pradėjus kariauti, vidaus padėtis galėjo dar labiau komplikuotis ir pasidaryti pavojinga tautininkų diktatūrai.

Konfliktas su Vokietija dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. 1939m. Vokietija įteikė Lietuvai ultimatumą dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. Ultimatumas buvo priimtas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką. 1939 m. rugpjūčio 23d. pasirašomas SSRS - Vokietijos nepuolimo paktas. Juo abi šalys įsipareigojo nepulti viena kitos. 1939 m. rugsėjo 28d. pasirašyta draugystės ir sienų sutartis tarp SSRS ir Vokietijos. Slapti protokolai patvirtino abiejų valstybių siekį neleisti Lenkijai atkurti nepriklausomybę ir patikslino jų interesų sritis. 1939 m. pabaigoje SSRS užpuolė Suomiją. SSRS siekė „pastumti“ Suomijos sieną kuo toliau nuo Leningrado, reikalavo, kad Suomija atiduotų dideles Karelijos teritorijas ir sutiktų išnuomoti laivyno bazes suomių salose.

Vokietijai okupavus Lenkiją, sumažėjo Baltijos valstybių išlikimo galimybė. 1939m. SSRS ne kartą kvietė Lietuvos atstovus į Maskvą, reikalaudama pasirašyti tarpusavio pagalbos sutartį. Lietuvos atstovams spiriantis J. Stalinas be užuolankų paskelbė, kad SSRS susitarusi su Vokietija ir kad didžioji Lietuvos dalis atitenka SSRS. Taip ir Lietuvai buvo pranešta apie slaptuosius SSRS ir Vokietijos susitarimus. 1939m. spalio 10d. pasirašiusi Lietuvos ir SSRS tarpusavio pagalbos sutartį, Lietuva neteko neutralios valstybės statuso.

Vyriausybės formavimas ir jo teisėtumas

1940m. birželio 15d. į Kauną atvykę V.Dekanazovas ir N. Pozniakovas turėjo parengti ir atlikti Lietuvos aneksijos įforminimą taip, jog atrodytų, kad reformos vyksta pagal valstybėje veikiančius įstatymus ir remiantis liaudies valia, t.y. teisėtai. Pagal tuo metu veikusią LR Konstituciją naują ministrą pirmininką galėjo skirti prezidentas, o ministras pirmininkas galėtų vadovauti valstybei tokiu atveju, jei, prezidentas būtų miręs ar atsistatydinęs. Todėl iš Maskvos buvo duotas nurodymas aiškinti A.Smetonos išvykimą kaip jo atsistatydinimą ir tokiu būdu buvo sudarytas tariamasis teisinis pagrindas A. Merkiui skirti naują ministrą pirmininką.

tags: #1940 #birzelio #17 #diena #paskirtas #zemes