Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis.
Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba.
Šilumos Paskirstymo Metodai
Daugumai daugiabučių namų šilumos paskirstymui taikomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) sudarytas ir patvirtintas naujos redakcijos šilumos paskirstymo metodas Nr.4. Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, paskirstant suvartotą šilumos kiekį taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.4.
Šilumos Kiekio Skaičiavimas Karštam Vandeniui
Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodu Nr.4, name sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Šį vandens kiekį padauginus iš Tarybos nustatytos šilumos normos vienam vandens kubiniam metrui pašildyti, gaunamas visas name tą mėnesį sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti.
Pavyzdžiui, 40 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis yra 10 000 kWh per mėn. Šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad visas namas sunaudojo 70 m³ vandens ir karštam vandeniui ruošti suvartojo 3570 kWh šilumos (70 m³ x 51 kWh/m3; čia - 51 kWh/m3 - Tarybos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti).
Šilumos Kiekis Cirkuliacijai
Iš viso šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, gaunama šiluma karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukams“), kuri proporcingai paskirstoma pagal butų skaičių (10 000 - 3570 : 40 =160,75 kWh/butui). Taigi, sąskaitose yra papildoma atskira eilutė „Nepaskirstyto karšto vandens šiluma“.
Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia cirkuliacijai konkrečiam namui taikoma viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį ją dauginant iš mėnesio valandų skaičiaus, iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos.
Kiekvienam butui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai skaičiuojamas atsižvelgiant į butuose įrengtų vonios šildytuvų („gyvatukų“) šilumos galias.
Susidaręs šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti Tarybos sprendimu yra pavadintas nepaskirstyto karšto vandens šiluma. Šis skirtumas (3570 - 3187,8 = 382,2 kWh) yra proporcingai padalijamas pagal buto (patalpų) plotą. Pažymėtina, kad „nepaskirstyto karšto vandens šilumos“ kiekis, vadovaujantis iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. galiojusiais metodais, šildymo sezono metu buvo pridedamas prie patalpų šildymo.
Pavyzdžiai
40 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisas parodė 40 000 kWh per mėn. šilumos sunaudojimą. Namo cirkuliacinės šilumos kiekis, nustatytas pagal ne šildymo sezono trijų iš eilės mėnesių vidurkį, sudaro 6600 kWh (6600 : 40 butų = 165 kWh butui per mėn.). Vieno buto cirkuliacinei šilumai („gyvatukui“) priskiriamas šilumos kiekis sudaro 165 kWh per mėn. Už cirkuliacinę šilumą buto gyventojas moka 11,06 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 6,70 ct/kWh be PVM - 2024 m. gruodžio mėn. Už karštą vandenį buto (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) gyventojas moka 22,72 Eur be PVM (4 m³ x 5,68 Eur/m³ be PVM - 2024 m. gruodžio mėn.
Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 6600 kWh, arba 6600 : 40 butų = 165 kWh butui per mėn.
Už cirkuliacinę šilumą kiekvienam butui priskaičiuojama po 11,06 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 6,70 ct/kWh be PVM - šiame pavyzdyje 2024 m. gruodžio mėn. Už karštą vandenį (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) buto gyventojas moka 22,72 Eur be PVM (4 m³ x 5,68 Eur/m³ be PVM - 2024 m. gruodžio mėn.
AB "Panevėžio Energija" Kainos
Nuo 2026 m. sausio 1 d. už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį gyventojams taikomas 21 proc. Galutinė vienanarė šilumos kaina (už suvartotą kiekį) su 21 proc. Eil. (su 21 proc. 2026 m. sausio mėn.
Vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymu, Šilumos kainos nustatymo metodika, Karšto vandens kainų nustatymo metodika, Šilumos ir karšto vandens kainų dedamosiomis, AB „Panevėžio energija“ valdyba 2026 01 22 sprendimu (protokolo Nr. 8-01-2026) nustatė centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas nuo 2026 m. Šilumos kaina - 7,61 ct/kWh (be PVM), gyventojams šilumos kaina - 9,21 ct/kWh (su 21 proc.
Už karštą vandenį buto gyventojas moka pagal bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruotą karšto vandens kiekį (pvz. 4 m3), taikant galiojančią tuo metu nustatytą AB „Panevėžio energija“ karšto vandens kainą (4 m³ x 5,14 Eur/m³ = 20,56 Eur); 5,14 Eur/m³ be PVM - AB „Panevėžio energija“ karšto vandens kaina 2024 m. rugpjūčio mėn.
Nešildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, esant atvirai karšto vandens tiekimo sistemai, namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis priskiriamas karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“), kuris proporcingai padalinamas iš butų skaičiaus. Namo šilumos punkte įrengtas šilumos skaitiklis užfiksavo 6400 kWh šilumos. Name 40 butų. Už cirkuliacinę šilumą vienas butas moka (6400 kWh : 40 bt.) x 5,67 ct/kWh = 9,07 Eur/butui be PVM (5,67 ct/kWh be PVM - AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina 2024 m. Už karštą vandenį (buto savininko deklaruotas sunaudotas karšto vandens kiekis - 4 m³) buto gyventojas moka 4 m³ x 5,14 Eur/m³ = 20,56 Eur be PVM (5,14 Eur/m³ be PVM - AB „Panevėžio energija“ karšto vandens kaina 2024 m. rugpjūčio mėn.
AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos šilumos vartotojams nuo 2021 m. (be PVM):
- Šilumos (produkto) gamybos vienanarė kaina - 3,91 ct/kWh.
- Šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos kaina:
- Vienanarė kaina - 3,40 ct/kWh.
- Dvinarė kaina:
- Pastovioji dalis (mėnesio užmokestis ) - 7,74 Eur/mėn./kW.
- Pastovioji dalis (mėnesio užmokestis ) - 10,00 Eur/mėn.
- Šilumos perdavimo kaina:
- Vienanarė kaina - 1,66 ct/kWh.
- Dvinarė kaina:
- Pastovioji dalis (mėnesio užmokestis ) - 7,08 Eur/mėn./kW.
- Pastovioji dalis (mėnesio užmokestis ) - 7,69 Eur/mėn.
- Patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), šilumos kaina be PVM: vienanarė už suvartotą kiekį - 5,06 ct/kWh.
- Mažmeninio aptarnavimo vartotojams kaina pasirinktinai: 0,06 ct/kWh, jei vartotojas pasirinko mokėti už kiekvieną realizuotą šilumos kilovatvalandę.
- Papildoma kainos dedamoji - -0,02 ct/kWh.
Kaip Sumažinti Šildymo Išlaidas?
Nors šildymo sąskaitos nedžiugina, o kėdainiečiai sudaro didžiausią skolininkų AB „Panevėžio energija“ dalį, tačiau įmonės atstovė spaudai Daiva Paulauskienė, teigia, jog sąskaitas galima sumažinti kone perpus vien tik renovuojant daugiabutį, kuriame gyvenate. Būtent tokią statistiką atskleidžia renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių sąskaitų už šildymą palyginimas.
D. Poveikį šildymo sąskaitoms turi ir namo vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis, namo ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Kadangi namai skirtingi, tad šilumos suvartojimas kiekviename name skiriasi.
„Bendrovė atkreipia dėmesį, kad gyventojai, siekdami sumažinti išlaidas už šildymą, turėtų pasirūpinti savo gyvenamojo būsto efektyvumu - namo renovacija, kuri duoda didžiausią potencialą taupyti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas, - sako D. Paulauskienė. - Kompleksiškai atnaujintas pastatas, apšiltinant jo lauko sienas ir stogą, pastato pamatus, pakeičiant langus, įstiklinant balkonus ir lodžijas bei automatizavus šilumos punktą, ženkliai sumažina šilumos suvartojimą, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai.
„2022 m. liepą paskelbus kvietimą dalyvauti daugiabučių šilumos punktų (ir šildymo bei karšto vandentiekio sistemų) modernizavimo (mažosios renovacijos) programoje, gyventojams numatyta iki 80 proc. valstybės parama, - aiškina pašnekovė.
Esant vėsesniam lauko orui, daugiabučiame name (ar kitame pastate) patalpos atvėsta, jose būna žemesnė temperatūra. Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą. Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, vonių šildytuvai („gyvatukai“). Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką (patalpą), tuo daugiau name sunaudojama šilumos.
Be to, name šilumos kiekis priklauso ir nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros.
Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininko Vytauto Raziūno nuomone, taupyti padėtų ir gyventojų pilietiškumas. „Renovuoti namai ir tinkama jų šilumos ūkio priežiūra mažina šilumos suvartojimą, tačiau šilumą taupyti padės ir pačių gyventojų pastangos, jei gyventojai, pastebėję vandens nutekėjimą iš vamzdžių ar radiatorių, vamzdžių sujungimo vietų, ar bet kokį kitą gedimą namo šildymo ar karšto vandens sistemose, nedelsdami kreipsis į savo namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba į namo administratorių ar bendrijos pirmininką“, - sako V. D.
Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas V. „Kadangi AB „Lifosa“ veikla vis dar išlieka apribota, o gamtinių dujų kainos išaugo kelis kartus, AB „Panevėžio energija“ ėmėsi priemonių ir eksploatuojamą Kėdainių katilinę pritaikė dyzelino kūrenimui, kuris pigesnis už gamtines dujas, - apie siekį palengvinti finansinę naštą gyventojams pasakoja V. Raziūnas. - Iš AB „Lifosa“ technologinė šiluma buvo perkama daugiau nei dvidešimt metų, apie 15 proc. visos regione patiektos šilumos į tinklą (vartotojams) sudarė iš AB „Lifosos“ perkama šiluma.
„Visame regione (Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestuose ir rajonuose) bendrovė didžiąją dalį šilumos gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) deginant biokurą, tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas, ir dyzelinas, - sako D. Paulauskienė. - Lapkričio mėnesį šilumos kaina sumažėjo beveik 14 proc., lyginant su spaliu. Renovuotų namų gyventojai už šildymą vidutiniškai mokės 46 proc.
Įvertinus šilumos kainą ir šilumos suvartojimą, AB „Panevėžio energija“ duomenimis, naujuose, renovuotuose su automatizuotais šilumos punktais Kėdainių m. daugiabučiuose, 50 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų lapkritį vidutiniškai suvartota apie 345 kWh (6,9 kWh/vienam kv. „Mokėjimai už šilumą sudarys apie 33 eurus. Didesnių sąskaitų už būsto šildymą sulauks senos statybos, neapšiltintų daugiabučių gyventojai, kurių namuose šilumos punktuose veikia senos konstrukcijos elevatoriniai šilumnešio pamaišymo mazgai. Tokių namų 50 kv. metrų ploto buto šildymui suvartota apie 640 kWh (12,8 kWh/vienam kv. metrui) šilumos.
Kėdainių rajono gyvenviečių daugiabučiuose, pvz., Akademijos gyvenvietėje vidutinis mokestis už šildymą 2022 m. lapkritį yra 1,66 Eur/m2, Josvainių - 1,04 Eur/m2 (gyvenvietėje iš 9-ių daugiabučių - 8 renovuoti), Šlapaberžėje - 1,79 Eur/m2, Tiskūnuose - 1,58 Eur/m2, Gudžiūnuose - 2,35 Eur/m2, Pelėdnagiuose - 1,49 Eur/m2. Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi.
Ji taip pat prisimena, jog prieš metus, lapkričio mėnesį už 50 kv.
„Kėdainių rajone AB „Panevėžio energija“ šilumą tiekia ne tik Kėdainių miesto, bet ir Akademijos, Gudžiūnų, Josvainių, Tiskūnų, Šlapaberžės, Kaplių, Pelėdnagių gyvenviečių šilumos vartotojams.
„Kėdainių ŠTR vartotojų (gyventojų) skola sudaro 35 proc. visos AB ,,Panevėžio energija“ vartotojų (gyventojų) skolos, o šilumos per šių metų 10 mėnesių Kėdainių ŠTR vartotojams (gyventojams) buvo patiekta tik 19 proc.
Įmonės duomenimis, 2022 12 01 už patiektą šilumą kėdainiečiai buvo skolingi 973 tūkst. Eur, o 2021 12 01 gyventojų skola siekė 981 tūkst.
7 genialūs patarimai, kaip sumažinti energijos sąskaitas
tags: #panevezio #energija #daugiabuciu #sildymas