Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas 1973 m. gyvenamosios vietos ir santuokos bylų įstatymas, apimantis civilinius įstatymus ir jų taikymą. Straipsnyje analizuojami įvairūs aspektai, susiję su fizinių asmenų veiksnumu, gyvenamosios vietos nustatymu, teisėmis į vardą, atvaizdą, privatų gyvenimą ir kitais svarbiais klausimais.
Civiliniai Įstatymai Ir Jų Taikymas (1.1-1.62 str.)
Civiliniai įstatymai reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, susijusius su asmenimis, taip pat šeimos santykius. Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Civilinius teisinius santykius reglamentuojančios normos, nustatančios kitokias taisykles, negu nustato šis kodeksas, taikomos tik tiek, kiek įstatymų nustatyta.
Teismas, nustatęs, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, privalo sustabdyti šio akto galiojimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas per tris dienas privalo nusiųsti teisės aktą priėmusiai institucijai ar pareigūnui.
Jeigu įstatymai numato, kad civilinius teisinius santykius gali reguliuoti papročiai, tai jie taikomi, jeigu neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, moralės principams ar viešajai tvarkai. Civilinių įstatymų galia laikui, erdvei ir asmenims nustatoma pagal šio kodekso pirmosios knygos normas.
Įstatymai, kurie suvaržo civilines teises ar nustato civilinę atsakomybę, taikomi tiksliai. Draudžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. normų, kurios nustato išimtis iš bendrų taisyklių.
Jeigu įstatymo tekste vartojami terminai ar sąvokos nėra apibrėžti, jie aiškinami atsižvelgiant į atitinkamo įstatymo esmę, tikslus. Jeigu įstatymo tekste vartojami terminai turi kelias reikšmes, pirmenybė teikiama tai reikšmei, kuri labiausiai atitinka įstatymo esmę ir tikslus. Jeigu įstatymo tekste vartojamas terminas turi teisinę ir bendrinę reikšmę, taikoma teisinė reikšmė, išskyrus atvejus, kai iš konteksto aišku, kad turėta omenyje kitokia reikšmė.
Civilinės teisės ginamos įstatymų nustatyta tvarka. Atsisakymas ginti civilines teises yra negaliojantis, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą numato įstatymai. Asmuo, kuris kreipėsi į teismą, neturi teisės atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį ar pripažinti ieškinį, jeigu tokie veiksmai pažeidžia imperatyvias įstatymų normas arba Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.
Užsienio teisė taikoma, kai tai numato įstatymai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Teismas, taikydamas užsienio teisę, aiškina jos turinį pagal tos valstybės oficialų teisės aiškinimą, taikymo praktiką ir doktriną. Užsienio teisę taikanti ginčo šalis privalo pateikti įrodymus apie tos teisės turinį. Jeigu ginčo šalis nepateikia įrodymų apie užsienio teisės turinį, teismas gali pats imtis priemonių užsienio teisės turiniui nustatyti.
Fiziniai Asmenys
Fizinio asmens civilinis teisnumas yra lygus. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi vienodą civilinį teisnumą. Užsieniečių ir asmenų be pilietybės civilinis teisnumas yra toks pat kaip Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento.
Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje.
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.
Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų šio kodekso 2.8 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, šių asmenų globėjai ir rūpintojai, asmenys, kurie yra sudarę sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbą priimant sprendimus teikiantys asmenys, sritys, kuriose asmeniui teikiama pagalba priimant sprendimus, asmenų pateikti išankstiniai nurodymai ir tvarkomi dėl jų teismo priimtų sprendimų duomenys apie neveiksnumo ar veiksnumo apribojimo nustatymą, sritis, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ir (ar) kuriose asmens veiksnumas apribotas, ir veiksnumo apribojimo arba neveiksnumo panaikinimą, taip pat duomenys apie sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaigą ir išankstinius nurodymus.
Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą.
Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal šio kodekso 2.12 straipsnyje numatytus kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta.
Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Teisė Į Vardą, Atvaizdą Ir Privatų Gyvenimą
Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Fizinis asmuo, pakeitęs pavardę ar vardą, privalo apie tai pranešti savo skolininkams ir kreditoriams.
Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.
Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą.
Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos.
Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o kai asmuo neveiksnus šioje srityje, - be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Šis sutikimas turi būti išreikštas raštu. Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus šioje srityje, šį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam šioje srityje asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo organui pašalinti būtinas teismo leidimas.
Fizinio asmens laisvė neliečiama. Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. Sutikimą atlikti neveiksnaus šioje srityje asmens psichinės būklės tyrimą gali duoti jo globėjas arba teismas. Asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas.
| Aspektas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Civilinis teisnumas | Fizinio asmens galėjimas turėti civilines teises ir pareigas. |
| Civilinis veiksnumas | Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. |
| Nuolatinė gyvenamoji vieta | Vieta, kurioje asmuo savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą. |