Gyvename dinamikos ir socialinių permainų laikotarpiu, kai visi procesai vyksta labai greitai. Tokioje aplinkoje vieni sugeba greitai prisitaikyti ir plaukti pasroviui, o kiti ryžtasi veikti ir keisti savo gyvenimą. Norėdami neįstrigti gyvenimo verpetuose ir atsilaikyti prieš iššūkius, šiandien privalome gerai mokėti naudotis dideliais informacijos srautais ir naujausiomis technologijomis.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, švietimas turi padėti kurti bendrą Lietuvos ateitį, ugdyti įvairiapuses šiuolaikines kompetencijas, naują kultūrinį, politinį ir ekonominį raštingumą. Būtent išsilavinę, kompetentingi žmonės yra brangiausias šalies turtas, svarbiausia jos sėkmingos plėtotės ir konkurencingumo sąlyga. Augant kvalifikuotų darbuotojų bei specialistų, įgijusių aukštąjį bei aukštesnįjį išsilavinimą, paklausai, didėja kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo poreikis.
Švietimo svarba ir mokytojo vaidmuo
Šiame švietimo kaitos laikotarpyje, mokytojo vaidmuo ugdymo procese tampa vis svarbesnis. Mokytojas turi tapti mokymosi skatintoju ir moksleivių pagalbininku, gebėti naudotis naujomis informacinėmis technologijomis ir taikyti jas mokymo tikslams. Tačiau dar ne visi mokytojai yra pakankamai pasirengę atlikti pakitusį savo vaidmenį.
Svarbus vaidmuo užtikrinant ugdymo kokybę tenka pedagogų kvalifikacijos tobulinimui, jiems jau dirbant mokytojo darbą. Reaguojant į šią situaciją, pedagogų perkvalifikavimas (naujos arba papildomos specialybės įgijimas) yra idealus darbo vietos sprendimo variantas.
Neformalusis švietimas ir jo svarba
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo formos daugiausia tradicinės - dieniniai ar vakariniai kursai. Nors suaugusiųjų švietimas Lietuvoje nuolat auga, svarbu pažymėti, kad iki šiol išlieka kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo sunkumų. Per pastaruosius dešimt metų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo klausimais domėjosi nemažai mokslininkų, tačiau pedagogų perkvalifikavimo klausimas beveik nenagrinėjamas.
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo organizavimas
Siekiant įvertinti pedagogo kvalifikaciją, naudojama sąvoka - kompetencija, kuri apibūdinama kaip mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytomis žiniomis, įgūdžiais, gebėjimais ir vertybinėmis nuostatomis. Kvalifikacija suteikia teisę verstis tam tikra profesine veikla, o kompetencija atspindi sugebėjimą mokyti kokybiškai.
Pedagogo kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas yra vienas iš prioritetinių Švietimo ir mokslo ministerijos uždavinių, kuris padės sėkmingiau vykdyti mokyklos reformas bei pagerinti pedagogo padėtį darbo rinkoje. Tinkama profesinė kvalifikacija yra būtina krašto pažangos ir aukšto gyvenimo lygio sąlyga.
Lietuvos švietimo sistemos modelis apima mokyklas, savivaldybes, regioninius švietimo padalinius ir ministeriją. Toks daugiapakopis ir sudėtingas modelis reikalauja pakankamai išplėsto administracinio aparato. Dabartinis laikotarpis - reformų laikotarpis Lietuvos švietimo sistemoje, kuriame ypač svarbus mokytojo profesinis vaidmuo. Naujam profesiniam vaidmeniui atlikti reikalingos naujos profesinės kompetencijos.
Institucijos, atsakingos už kvalifikacijos tobulinimą
Mokytojo teisę pagal poreikius gauti kvalifikacijos tobulinimo paslaugas užtikrina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas bei kiti su suaugusiųjų mokymusi bei mokymusi visą gyvenimą susiję teisės aktai. Šioms institucijoms ir programoms akredituoti 2003 m. įsteigtas Mokytojų kompetencijos centras. 2004 m. Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva 2005 metais parengti, patvirtinti ir įgyvendinami 3 ES Socialinio fondo finansuojami projektai, skirti mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d., 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468 patvirtino Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą.
Lojalumas įmonei kaip vertybė
Sėkmingų pokyčių įkvėpėjas, novatorius, filosofas, matematikas, politikas, topologijos profesorius A. Mockus vadovavo ne tik Kolumbijos nacionaliniam universitetui, bet ir dvi kadencijas buvo 8 mln. gyventojų turinčios Bogotos meru. Garsusis lietuvis ne kartą akcentavo, kad didžiausias kiekvienos šalies turtas yra jos žmonės. Dvi kadencijas Bogotos administracijai vadovavusio A. Mockaus pastangos padėjo smarkiai sumažinti žmogžudysčių skaičių Kolumbijos sostinėje.
JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, didžioji dalis darbuotojų vienoje vietoje išdirba 5 metus arba mažiau. Tačiau lojalūs darbuotojai laikomi brangiausiu įmonės turtu. Lojalumas įmonei - tai noras būti įmonės dalimi, suvokimas, kad darbas šioje įmonėje padeda siekti ir asmeninių tikslų, tikėjimas, kad tai yra abipusė nauda.
Šiuolaikiniame gyvenime, kai dirbtinis intelektas daug kur pakeičia žmogų, lojalumas, mano manymu, įgyja papildomą vertę. Žmonės, darbuotojai išliks įmonės turtu ir ateityje, nes dirbtinis intelektas negali sukurti meno kūrinio ar emocijų.
Popiežiaus Pranciškaus pastabos Indonezijoje
Neseniai pasibaigusioje 45-oje ir ilgiausioje popiežiaus Pranciškaus užsienio apaštalinėje kelionėje į keturias Pietryčių Azijos bei Okeanijos šalis, globalinio tarpreliginio ir politinio dialogo atžvilgiu ypatingo dėmesio susilaukė jo apsilankymas Indonezijoje. Ši 280 milijonų gyventojų turinti demokratinė valstybė, daugiausia pasaulyje musulmonų turinti valstybė, pasižymi nuosaikumu ir tolerancija kitoms tikyboms bei religijos laisvės įtvirtinimu.
Popiežius Pranciškus savo kalbą sutelkė į dialogo bei darnos klausimus, primindamas indoneziečių nacionalinį lozungą: Bhinneka tungal ika (Vieningi įvairovėje).
Šventasis Tėvas pabrėžė, jog Katalikų Bažnyčia savoje tarnystėje bendrajam gėriui, yra pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą su visomis viešosiomis institucijomis ir pilietinės visuomenės veikėjais, gerbiant kiekvieno asmens įsitikinimus. Taip ji nori skatinti labiau harmoningos visuomeninės sandaros formavimąsi ir užtikrinti veiksmingesnį bei teisingesnį sukauptų gėrybių paskirstymą.
Tarpreliginis dialogas ir bendrystė
Popiežius Pranciškus pastebėjo, kad Indonezijoje vystomas tarpreliginis dialogas skatina taikaus sambūvio viltį visai žmonijai, kuri per gyvenimo problemų tunelius turi žengti vadovaujantis draugystės ir brolybės nusistatymu, nes tik tuomet galime tikėtis gailestingojo Dievo, kuris visus mus myli, palaiminimo.
Šventasis Tėvas teigė, jog reikia žvelgti į gelmę, į šaknis, nes tik ten galima rasti tai, kas vienija visas tikybas, nepaisant jų skirtumų. Iš tiesų, paviršiuje, tiek mečetėje, tiek katedroje, yra erdvių, kurios gerai apibrėžtos ir dažnai lankomos atitinkamų tikinčiųjų, bet po žeme, tunelyje, tie patys žmonės gali susitikti ir pristatyti vieni kitiems savo religijos perspektyvas bei pasidalinti jomis.
tags: #kas #yra #brangiausias #kiekvienos #salies #turtas