Koncernas „MG Baltic“ - viena didžiausių gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupių Lietuvoje. Būstinė įsikūrusi Vilniuje.
Oficialiame „MG Baltic“ puslapyje pažymima, kad bendrovės istorija prasidėjo dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais - 1992 m.
„MG Baltic“ struktūra ir veiklos kryptys
„MG Baltic“ valdo kontroliuojančiąsias bendroves MG Baltic Trade, MG Baltic Investment, MG Valda (joms priklauso 77 bendrovės).
- MG Baltic Trade kontroliuoja bendroves: Stumbras, Alita, Anykščių vynas (alkoholinių gėrimų gamyba), Mineraliniai vandenys (didmeninė prekyba) ir Tromina (logistikos paslaugos).
- MG Baltic Investment veiklos pagrindinės sritys - mažmeninė drabužių prekyba Baltijos šalyse (Apranga), statyba (Mitnija), žiniasklaida (kontroliuojančioji bendrovė MG Baltic Media, kurią sudaro Laisvas ir nepriklausomas kanalas, žurnalų leidybos bendrovė UPG Baltic, naujienų portalo bendrovė Alfa Media, telekomunikacijų bendrovė Mediafon).
- MG Valda plėtoja veiklą nekilnojamojo turto srityje (plėtra, valdymas, investicijos, administravimas, konsultacijos), jai priklauso bendrovės Teniso pasaulis, Megarenta, Troja (prekyba) ir kitos.
„MG Baltic Investment“ veikla
„MG Investment“, UAB holdingas įkurtas 1995 metais (tuo metu žinomas kaip UAB „Ifanta“). Prioritetinė holdingo veiklos kryptis - investicijos į perspektyvius verslo projektus. Iš to kyla pagrindinis „MG Investment“ veiklos uždavinys - atstovauti akcininkų interesams jo valdomose įmonėse ir skatinti šių įmonių vertės augimą.
Holdingo specialistai teikia teisines, finansines ir rinkodaros konsultacijas kitoms „MG grupė“, UAB bendrovėms, taip pat įgyvendina įmonių bei atskirų verslų įsigijimo bei pardavimo projektus. Holdingo veikla koncentruojama šiuose veiklos sektoriuose: mažmeninė prekyba drabužiais Baltijos šalyse („Aprangos“ grupė) ir žiniasklaida („MG Media“ holdingas). Per 2007 m. holdingo viduje buvo aiškiai suformuota atskira žiniasklaidos grupė, kurią valdo UAB „MG Media“.
Svarbūs įvykiai „MG Baltic“ istorijoje
Chronologinis įvykių sąrašas:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1992 | „MG Baltic“ istorijos pradžia |
| 1993 | Įkurtos „Mineraliniai vandenys“ ir „Apranga“ |
| 2003 | „Ifanta“ tapo „MG Baltic Investment“, „MV Baltic“ - „MG Baltic Trade“ |
| 2005 | Veiklos koncentracija į 5 sektorius |
| 2007 | Steigiamos dukterinės įmonės Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje; suformuota „MG Baltic Media“ įmonių grupė |
| 2015 | „MG Valda“ investavo į gyvenamąją statybą |
| 2020 | Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją investuojant į „Trečiąją kregždę“ |
„MG Baltic“ ir Vilniaus savivaldybė: Paupio kvartalo atvejis
„MG Baltic“ kontroliuojamas Paupio projektas dar neseniai buvo vadinamas probleminiu. Teritoriją perėmus „MG Baltic“, išjudėjo ir didelis europinių pinigų srautas aplinkinės infrastruktūros tvarkymui.
Vilniuje nėra kito statybinio projekto, kurio apylinkėse būtų atgulę tiek daug ES pinigais finansuojamų darbų. Už ES paramos pinigus „MG Baltic“ kvartalo prieigose atsiras ir vaikų žaidimų aikštelės, ir naujas tiltas per Vilnelę.
Paupio kvartalas Vilniuje
Oficialūs dokumentai rodo, kad Vilniaus savivaldybės specialistai įtarė, jog ES pinigai gali būti leidžiami „vienam kvartalui“, o ne miestiečių labui. Be to, savivaldybė žinojo, kad nemaža dalis darbų negali būti finansuojama ES lėšomis. Rezultatas - mažiausiai 685 tūkst. eurų, kuriuos Vilniaus savivaldybė iš mūsų visų kišenės papildomai sumokės už darbus, kuriems ES finansavimas negali būti skiriamas.
Kaip netrukus paaiškėjo, savivaldybė užsimojo apmokėti ir tokius darbus, kurių ES lėšomis finansuoti negalima. Už ES pinigus - tiltas tarp dviejų „MG Baltic“ kvartalų ES pinigais tvarkoma infrastruktūra buvo vienas iš motyvų, nulėmusių „MG Baltic“ sprendimą įsigyti būsimą Paupio kvartalą. Tai 15min patvirtino „MG Valdos“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Anot jos, savivaldybės parūpinti ES finansuojami projektai turėjo „esminę įtaką“ priimant sprendimą pirkti Paupio projektą.
1,4 mln. eurų - tiek kainuos ES lėšomis statomas tiltas tarp dviejų „MG Baltic“ kvartalų. Tarp kitko, šis tiltas ves iš vieno „MG Baltic“ kvartalo į kitą - iš dabar vystomo Paupio projekto į „Užupio krantines“.
Vilniaus savivaldybė pernai lapkritį kreipėsi ES paramos gatvių remonto ir tiesimo darbams Aukštaičių bei Paupio gatvėse - visiškai šalia „MG Baltic“ statybų. Šio projekto vertė - 1,64 mln. eurų. Dar vienas pinigų maišas atsirišti turėtų jau netrukus. Balandį sostinės savivaldybė pradėjo veiksmus, kurie turėtų atvesti dar 2 mln. eurų bulvaro su rekreacine įranga projektui Manufaktūrų gatvėje, taip pat netoli „MG Baltic“ vystomų statybų.
Vilniaus tarybos sprendimas, atvėręs kelią ES pinigams į šią teritoriją, priimtas tų pačių metų rugsėjo 14 d. Minėtu tarybos sprendimu patvirtinti iš karto keli projektai, kuriuos miestas siekė finansuoti ES lėšomis. Tarp jų - ir su „MG Baltic“ statybomis niekaip nesusijusi Neries krantinės rekonstrukcija ar Reformatų sodo atkūrimas. Beje, sprendimas sostinės taryboje buvo priimtas skubos tvarka, nors posėdžio darbotvarkėje tai nebuvo numatyta. Skubos tvarką inicijavo meras Remigijus Šimašius.
2016 m. gruodį vykusiame pasitarime dėl vadinamojo „Architektūros parko“ projektų kalbėta apie „vieno kvartalo“ interesus.
Tame pačiame pasitarime paaiškėjo, kad ES pinigais negalima finansuoti dalies „MG Baltic“ statybų apylinkėse suplanuotų darbų. Kalba eina apie trim mėnesiais anksčiau miesto tarybos palaimintą projektą Aukštaičių gatvėje. Dokumentas rodo, kad būtent čia nustatyta, jog savivaldybės planuojamų darbų sąmatoje yra „didelė dalis netinkamų išlaidų“.
Savivaldybės pateikiamais duomenimis, net 685 tūkst. eurų šio projekto išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti.
Nė viena moteris neturėtų likti be paramos – Mînzatu paaiškina, kaip ES lėšos gali padėti užsienyje!
tags: #mg #baltic #nekilnojamas #turtas