Nekilnojamojo turto rinka kasmet darosi aktyvesnė. Štai 2016 m., remiantis Registrų centro duomenimis, pirkimo-pardavimo sandoriais įsigytų butų skaičius, lyginant su 2015 m., šoktelėjo daugiau nei 13 proc., individualių namų - veik 7 proc., žemės sklypų - arti 9 proc. Akivaizdu, kad lietuviai priprato prie naujos valiutos - euro - ir elgiasi vis drąsiau. Tai lemia ir tai, kad vis daugiau kapitalo keliauja būtent į nekilnojamojo turto sektorių.
Būsto kainų pokyčiai Lietuvoje. Šaltinis: Ober-Haus
Nekilnojamojo Turto Klasifikacija
Nekilnojamas turtas gali būti skirstomas į dvi dideles kategorijas: gyvenamąjį ir komercinį. Gyvenamasis nekilnojamas turtas gali būti: butai, individualūs gyvenamieji namai, sodybos, kotedžai, vasarnamiai ir taip toliau. Komercinis turtas savo ruožtu yra dviejų rūšių - tai turtas, duodantis pelną ir turtas, sudarantis sąlygas gamybinei veiklai: tai gali būti sklypai, patalpos ir panašiai. Be to, gyvenamasis ir komercinis nekilnojamas turtas gali būti skirstomas į ekonominę, vidutinę ir prestižinę klases.
Būsto Rinkos Aktyvumas Didžiuosiuose Miestuose
Butų rinkos aktyvumas sostinėje 2016 m. buvo labai didelis. Čia, anot Registrų centro, pernai įsigytas butų skaičius sudarė daugiau nei 11 tūkst. Būsto rinka gerokai aktyvesnė nei 2015 m. buvo ir kituose miestuose. Antai Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje nekilnojamo turto sandorių daugėjo maždaug dešimtadaliu: 2016 m. buvo pasiūlyta daugiau butų nei 2015 m. Kaip bebūtų, didžiausia nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorių koncentracija - Lietuvos sostinėje Vilniuje.
Butų pardavimas Vilniuje. Šaltinis: NT Žemėlapis
Būsto Kainos ir Tendencijos
Būsto kainos pastaruoju metu mažėja, o nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sujudimas - vis daugiau gyventojų dairosi naujų butų ar namų. Tiesa, imti paskolas jie vengia - būstą perka už sutaupytas lėšas ir geriausią variantą renkasi neskubėdami, nebijo derėtis. Be to, Vilniuje šiemet gaivinami daugiabučių projektai, kauniečiai kuriasi nuosavuose namuose ar kotedžuose, tik Klaipėdoje naujų būstų statoma mažiau.
NT agentūros „Ober Haus“ duomenimis, butų kainos Lietuvos didmiesčiuose spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 1,7 proc. Tarp didžiausių šalies miestų ryškesnis kainų nuosmukis - 0,6 proc. Vidutinė buto 1 kv. metro kaina laikinojoje sostinėje sumažėjo iki 3291 lito. Klaipėdoje butų kainos smuktelėjo 0,4 proc., Vilniuje - 0,1 proc. Vidutinė buto 1 kv. Naujos statybos būstų kainos didesnės. Bendrovės „Inreal“ duomenimis, vidutinė naujos statybos butų kaina Vilniuje siekia apie 5320 litų už 1 kv. metrą, Kaune - apie 3950 litų, Klaipėdoje - 4340 litų.
„Per metus NT kainos skirtinguose sektoriuose keitėsi nevienodai. Nuosavų namų bei kotedžų ir sodybų sektoriuje kainų lygis išliko stabilus. Registrų centro duomenimis, spalį butų pirkimo-pardavimo sandorių Lietuvoje sudaryta maždaug 18 proc. daugiau nei rugsėjį ir 21 proc. daugiau nei praėjusių metų spalį.
„Per šiuos metus, palyginti su praėjusiais, individualiųjų namų ir kotedžų parduota apie 15 proc. daugiau, tačiau kainos nepadidėjo dėl to, kad rinkoje išlieka didelė pasiūla. Sklypų sektoriuje šiais metais registruota beveik 8 proc. daugiau pirkimo-pardavimo sandorių. Ar šie skaičiai liudija NT rinkos atsigavimą? „Registrų centro duomenimis, šių metų spalį buvo pasiektas didžiausias sandorių skaičius, ir tai rodo nuoseklų atsigavimą.
Pasiūlos ir Paklausos Pusiausvyra
Nors NT sandorių skaičius pastaruoju metu auga, butų bei namų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros Lietuvoje kol kas nėra. Pasak A.Antanavičiaus, šalyje vis dar dominuoja pirkėjų rinka - būstą nusipirkti lengviau negu jį parduoti.
NT skelbimų portalo domoplius.lt spalį atlikta šio interneto puslapio lankytojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis būstą pardavinėjančių lietuvių leistų pirkėjui nusiderėti iki 5 tūkst. litų. Ketvirtadalis pardavėjų kainą pasiryžę sumažinti ir dar labiau - daugiau nei 10 tūkst. litų. Apklausa parodė, jog keturi iš penkių būsto pardavėjų skelbimuose nurodo didesnę būsto kainą, nei iš tiesų planuoja gauti už parduodamą NT.
Šiuo metu rinkoje esant gana didelei NT objektų paklausai, pirkėjai linkę būsto karštligiškai nepirkti, nes jiems sudarytos visos sąlygos išsirinkti patraukliausią pirkinį kokybės ir kainos atžvilgiu.
Pirkėjų Prioritetai
„Jau ne vienus metus pastebima tendencija, kad kauniečiai nori gyventi nuosavuose namuose arba kotedžuose. Vilniečiai pirkėjai yra kelių kategorijų: pirmą būstą šeimos paprastai įsigyja miegamuosiuose rajonuose, jauni profesionalai renkasi mažus būstus netoli miesto centro, didesnes nei vidutines pajamas turintys žmonės ieško paties kokybiškiausio naujo būsto. Klaipėdoje statomi daugiabučiai gerose vietose, tačiau jų nedaug.
„Iš esmės pirkėjai šiandien pageidauja nebrangaus būsto, tačiau taip pat pastebime, kad pirkėjus domina įvairūs novatoriški sprendimai, taikomi naujausiuose projektuose.
Populiariausi Būsto Segmentai
Kaip suskaičiavo A.Antanavičius, Vilniuje daugiausia perleidžiama butų, kurie kainuoja 100-200 tūkst. litų, Kaune ir Klaipėdoje - 50-150 tūkst. „Į šiuos intervalus dažniausiai patenka senos statybos 2-3 kambarių butai arba ekonominės klasės 1-2 kambarių butai. Individualiųjų namų ir kotedžų sektoriuje taip pat nusistovėjęs tam tikras perkamumo lygis. Vilniuje ir Kaune daugiausia perkama ar parduodama objektų, kurie kainuoja iki 400 tūkst. litų, o Klaipėdoje - tik iki 200 tūkst.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ per dešimt šių metų mėnesių išdavė augiau nei 300 mln. litų paskolų būstui pirkti - tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šio banko išduodamų paskolų kiekis šiemet, palyginti su 2011 m., Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo tokiu pat tempu kaip ir visoje šalyje. Tačiau daugiausia paskolų būstui pirkti suteikiama Vilniuje.
„Didžioji dauguma paskolų suteikta butams daugiabučiuose namuose pirkti. Natūralu, kad daugiausia buvo perkami senos statybos butai, nes jų pasiūla rinkoje šiuo metu didžiausia. Kiek daugiau nei trečdalis paskolų buvo skirta individualiesiems namams pirkti ar statyti. Tik nedidelė dalis paskolų suteikta žemės sklypams pirkti. Klientai pirkdami būstą iš banko skolinasi 70-85 proc. turto kainos.
NT Paieška ir Brokerių Pagalba
Nekilnojamojo turto paieška Capital.lt skelbimuose - paprasta. Paieškoje jūs galite nurodyti veiksmą (pirkti/nuomoti), savivaldybę ar miestą, jei reikia - mikrorajoną, nekilnojamojo turto tipą (butas, namas, sklypas, kotedžas, sodyba, garažas), kambarių skaičių, kainą (nuo-iki). Galite rinktis ir detalesnę paiešką, kur yra galimybė nurodyti gatvę, įrengimą (visa apdaila, suremontuotas, dalinė apdaila, tvarkingas, remontuotinas, kita), pastato statybos metus, aukštą, aukštų skaičių. Visus Capital.lt skelbimus galite peržiūrėti žemėlapyje, matyti, kurie yra naujausi, juos išsisaugoti ir pan.
Atvėrę nekilnojamojo turto skelbimą pamatysite objekto brokerį - jei parduodamas ar nuomojamas turtas jus sudomino, norite pasitarti dėl kainos, čia pat brokeriui galite parašyti žinutę. Tokiu atveju brokeris, nekilnojamojo turto ekspertas, su jumis operatyviai susisieks. CAPITAL brokeriai Lietuvoje jums padės parduoti, įsigyti arba išnuomoti bet kokios rūšies nekilnojamąjį turtą - nuo buto sename daugiabutyje iki prabangaus ir išskirtinio būsto senamiestyje. Nesvarbu, esate fizinis asmuo ar atstovaujate įmonę.
Visi jums reikalingi butų paieškos patarimai.
Ateities Perspektyvos
Kas NT rinkos laukia ateinančiais metais? NT ekspertai sutaria: sąstingio šioje srityje nebus, o darbo užteks tiek būstus parduodantiems tarpininkams, tiek statybininkams. Statistikos departamento duomenimis, šiemet butų naujos statybos namuose trečią metų ketvirtį Lietuvoje įrengta beveik trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso šiais metais nuo liepos iki rugsėjo miestuose baigti statyti 697 nauji gyvenamieji pastatai, juose įrengtas 1031 butas - tai yra 237 butais daugiau nei pernai.
Būsto pasiūla augs ir ateityje, nes iš viso per devynis šių metų mėnesius šalyje išduota 3880 leidimų statyti 4149 gyvenamuosius pastatus. Vien per trečią šių metų ketvirtį buvo leista statyti 2533 butus - 16,7 proc. Pasak A.Antanavičiaus, pagal naujai statomus projektus vienareikšmiškai išsiskiria sostinė. Čia ne tik sparčiai pradedami statyti nauji daugiabučiai, bet ir atnaujinami projektai, kurie sunkmečiu buvo įstrigę.
„Jei Lietuvos ekonomika toliau augs, reikėtų tikėtis didesnio NT rinkos aktyvumo, naujų projektų, augančių sandorių ir galbūt kainų didėjimo paklausiausiuose sektoriuose. Vis dėlto sandorių augimas greičiausiai nebesieks dviženklių skaičių, o apsiribos kelių procentų intervalu. Kainų augimas taip pat greičiausiai įmanomas tik naujos statybos būsto projektuose ir tai labiau reikėtų sieti su infliaciniais procesais. Sklypų sektoriuje prognozuotume kiek didesnį, 5-10 proc., galimą kainų augimą dėl gana didelės paklausos. Tačiau reikia paminėti, kad NT rinka Lietuvoje ypač priklauso nuo gyventojų lūkesčių, ir jie, kaip rodo, praktika, gali labai greitai pasikeisti.
Naujos Taisyklės ir Sertifikavimas
Tad jei 2013 m. Gyventojų aktyvumą ir būsto kainas NT rinkoje kitąmet gali sumenkinti ir naujos taisyklės. Nuo sausio šalyje įsigalios privalomas pastatų energinio naudingumo sertifikatas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Ritos Griguolaitės teigimu, tai reiškia, kad norint parduoti ar išnuomoti savo būstą reikės samdyti Aplinkos ministerijos akredituotą ekspertą ir gauti pažymą apie tai, kiek pastatas sunaudoja energijos.
„Tai dar vienas popierius, kuriuo valdžia kišasi į privačius žmonių santykius. Teigiama, kad pirkėjas turi žinoti, ką perka. Tačiau kuris potencialus būsto pirkėjas ar nuomininkas nėra paprašęs savininko parodyti sąskaitų už šildymą? Jos yra aiškus energijos suvartojimo ir jos kainos įrodymas ir patvirtinimas. Už sertifikatą turės susimokėti fiziniai asmenys. Pagal įmonių pateikiamus kainoraščius energinio naudingumo sertifikatas 70 kv. metrų butui daugiabutyje kainuoja apie 200 litų, 200 kv. metrų namui - 300-500 litų.
„Privalomą sertifikavimą galime pavadinti papildomu pastatų mokesčiu. O ten, kur mokesčiai, ten ir šešėlis.
Statistika
Žemiau pateikta lentelė apibendrina duomenis apie nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje tam tikrais laikotarpiais:
| NT tipas | Laikotarpis | Duomenys |
|---|---|---|
| Butai | 2011 m. (Iš viso per metus) | [Duomenys] |
| Butai | 2012 m. (Per 10 mėn.) | [Duomenys] |
| Individualūs namai/Kotedžai | 2011 m. (Iš viso per metus) | [Duomenys] |
| Individualūs namai/Kotedžai | 2012 m. (Per 10 mėn.) | [Duomenys] |
| Žemės sklypai | 2011 m. (Iš viso per metus) | [Duomenys] |
| Žemės sklypai | 2012 m. (Per 10 mėn.) | [Duomenys] |