Žemės Naudojimo Būdai ir Pobūdis Lietuvoje

Žemės naudojimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi gamtinės sąlygos, žmonių veikla ir ekonominė plėtra. Lietuvoje žemės naudojimo būdus ir pobūdį reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žemės naudojimo aspektus.

Pagrindinė Tikslinė Žemės Naudojimo Paskirtis

Pagal apibrėžimą, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės Naudojimo Būdų Nustatymas ir Keitimas

Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus.

Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Naudojimo Ypatumai

Žemės ūkio paskirties žemėje laikomasi šių nuostatų:

  1. Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte.
  2. Kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai.
  3. Statant pastatus ūkininko ūkyje, būtina laikytis nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties.
  4. Privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus).
  5. Vykdyti statybą kituose privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 776 nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
  6. Asmeninio ūkio žemėje, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, gali būti statomi ūkiniai pastatai, kurių reikia asmeninio ūkio žemei naudoti.
  7. Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai.
  8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus.

Kitos Paskirties Žemės Sklypų Naudojimo Nuostatos

Kitos paskirties žemės sklypuose (privačioms namų valdoms išdėstyti, įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti) laikomasi šių nuostatų:

  • Žemės sklypų savininkai gali statyti savo žemės sklypuose gyvenamuosius namus ir ūkinius bei pagalbinius pastatus, kai tokia statyba yra numatyta patvirtintuose detaliuosiuose planuose.
  • Esamų privačių namų valdų žemės savininkai ir nuomininkai naudojamuose žemės sklypuose gali statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), perstatyti ar išplėsti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius bei pagalbinius pastatus.
  • Privačios žemės sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus), kuriuose numatyta statyti gyvenamuosius namus, visuomeninės ir ūkinės - komercinės paskirties pastatus, tik tuo atveju, jeigu ši statyba nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose ir išlieka nustatytasis sklypo dydis, taip pat užstatymo tankumas bei pobūdis.

Teritorijų detaliuosius planus nustatytąja tvarka rengia savivaldybės iš savo biudžetų lėšų arba susitarimą su savivaldybe - žemės naudotojai. Visuose žemės sklypuose, nurodytuose šiame reglamente, statybą galima pradėti tik pagal nustatytąja tvarka parengtus projektus ir gavus atitinkamą leidimą.

Kaip užpildyti prašymą ŽPDRIS sistemoj,ar galima pakeisti žemės paskirtį

Žemės Paskirties Keitimo Tvarkos Supaprastinimas

Šiuo metu Vyriausybė iš dalies pakeitė ankstesnį savo nutarimą dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo, supaprastindama prašymų pakeisti tikslinę žemės paskirtį pardavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūras.

Dabar privačios žemės savininkas, valstybinės žemės valdytojas, valstybinės žemės nuomininkas ar kitas valstybinės žemės naudotojas galės naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo numatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, išnuomojant ar gavus naudotis, apskrities viršininkui priėmus sprendimą leisti pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Anksčiau, norint pakeisti tikslinę žemės paskirtį, reikėjo Vyriausybės sprendimo, kai žemės sklypas buvo didesnis kaip 10 hektarų kaimo vietovėje ir 1 hektaras mieste.

Vyriausybės nutarimo pakeitimais taip pat atsisakoma mokesčio, kurį buvo privalu mokėti, norint pakeisti tikslinę žemės paskirtį.

Vadovaujantis apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.

tags: #25 #koks #dokumentas #apibrezia #zemes #naudojimo