Gyvenimas atskirai, ypač nuomojamame būste, dažnai kelia klausimų dėl finansinės perspektyvos. Nusprendus skirtis, turto dalybos ir vaiko išlaikymo klausimai tampa ypač aktualūs. Kaip teisingai pasidalinti turtą, kad nė vienas iš sutuoktinių neatsidurtų nepalankioje padėtyje? Kokie yra realūs vaiko išlaikymo poreikiai ir kaip jie įvertinami teisme? Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbiausius aspektus, susijusius su 3 kambarių buto išlaikymo išlaidomis Lietuvoje, turto dalybomis ir vaiko išlaikymu po skyrybų.
Turto dalybos skyrybų atveju
Skyrybų atveju, bendra taisyklė yra ta, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Tačiau nuo šios taisyklės galima nukrypti, ypač atsižvelgiant į tai, su kuriuo sutuoktiniu lieka gyventi vaikas. Svarbu yra tai, kad didelė tikimybė, jog teismas, dalindamas visą santuokinį turtą, nukryptų nuo lygių dalių principo, tam su kuriuo liktų gyventi vaikas, priteisdamas didesnę turto dalį. Dažnai motinai tenka 2/3, o tėvui 1/3 dalinamo turto.
- Turto įvertinimas: Buto (ir kito turto) įvertinimas/ekspertizė nėra būtinas, nebent nepavyktų geruoju susitarti dėl vertės. Be to, ekspertizė užkirstų galimybę ateityje reikšti pretenzijas dėl turto vertės.
- Kompensacija pinigais: Ar gali teismas paskirti kompensaciją pinigais, kurie dar nepasiskolinti iš banko? Ir kokiame banke su 1200 Lt pajamų būtų galima gauti 50000 Lt vartojamąją paskolą?
- Padalinimas natūra: Padalinimas natūra sakyčiau tiesiausias kelias iki gaisro arba dar blogiau...tokiu atvėju padalinimo autorių kartu su projektą patvirtinusių reikėtų pripažinti padegimo bendrininkais.
Žinodami šias proporcijas ir jų laikydamiesi galite laisvai ir bet kaip patys pasidalinti visą dalintiną turtą - vienintelė sąlyga - "per daug" nenukrypti nuo nurodytų dalių. Pavyzdžiui, gal paaiškės, kad kilnojamieji buities daiktai (baldai, el. prietaisai ir pan.) bus tokios pačios vertės, kaip ir akcijos ar kt., taigi galėsite tuos buities daiktus palikti vienam, kitam atiduodami akcijas ar kt.
Vaiko išlaikymas po skyrybų
Dėl vaiko alimentų dydžio, tai nevertėtų besąlygiškai "prisirišti" prie 300Lt. Taip, tai galėtų būti statistinis alimentų vidurkis, tačiau pirmiausia žiūrima į vaiko realius poreikius: jeigu jie yra didesni, tai svarstoma galimybė (įskaitant ir alimentų pagalba) patenkinti visus būtinus (žinoma, neperžengiant protingumo principo) vaiko poreikius. Ir tik po to žiūrima į alimentų mokėtojo realias galimybes teikti reikiamą išlaikymą. Nors grįžtant prie 300Lt, tai, kaip teisingai pastebėta, statistiškai vaiko poreikių tenkinimui (nuo abiejų tėvų) "tenka" po 600-1000Lt/mėn.
Neturėkite iliuzijų, kad nustatytas išlaikymo dydis visada bus fiksuotas/nekintantis. Saugok Dieve, bet visgi įmanomos visokios nelaimės (sveikatos sužalojimai, nedarbas), kai žmona pati negalės vaikui "pasiūlyti" netgi dabartinių pajamų. Jeigu motinai ir vaikui (abiems kartu) neužtektų pajamų per mėnesį, tai iš karto turėtų būti galvojama apie piniginio išlaikymo vaikui (iš Jūsų) poreikį.
Grįžtant prie klausimo, ar gali žmonai atitekti ir butas, ir alimentai, tai vienintėlė tam galimybė yra su sąlyga, kad Jums (be buto) kitokiu turtu (vertyb. popieriai, automobilis, buities daiktai, kuriuos galima atskirti nuo buto) atitektų 1/3 dalis žmonai liekančio buto vertės, t.y. jeigu žmonai tenka butas, tai Jums turėtų likti pusė buto vertės.
Statybos užbaigtos - įsikurkite Smilgose! 1-3 kambarių butai nuo 45 000 Eur!
Gyvenamojo ploto svarba
Vyras lieka praktiškai be gyvenamosios patalpos, ir čia nieko nepadarysi - CK 3.123 str. 1 dalis aiškiai nustato prioritetą vaiko ir silpnesniojo sutuoktinio interesams. Jei žmonai su vaiku būtų nustatytas uzufruktas į vyro buto dalį, kodėl vyrui tektų tik 1/3, o ne 1/2? Nežinau, kokie ten vertybiniai popieriai būtų (ir kokiu būdu) dalinami, tačiau, nustatinėdamas uzufruktą, butą dalinčiau į lygias dalis (t.y. nuo lygių dalių principo nenukrypčiau) tik tuo atveju, jeigu matyčiau, kad po tokio padalinimo tiek žmona, tiek vyras atsidurtų panašioje turtinėje padėtyje.
Šį balansą dalinant, žiūrima į abiejų turtinę padėtį ir ypač į tai, su kuo lieka gyventi vaikas (CK 3.123 str. 1 dalis). Visą turtą (įskaitant ir butą) dėl to dalinu į 2/3 ir 1/3 (kol kas neatsižvelgdamas į vaiko išlaikymo formą ir dydį). Padalinęs pagal 3 punktą visą turtą, įvertinu motinos ir vaiko išlaikymo poreikius, t.y.
Bendrijos mokesčiai ir jų paskirstymas
Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi. Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai... Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objektas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi.
Mokesčių paskirstymo pavyzdys
Šioje lentelėje pateikiamas pavyzdys, kaip gali būti paskirstomi mokesčiai daugiabučiame name, atsižvelgiant į buto plotą:
| Buto plotas (kv. m) | Mokesčių dalis (%) | Mėnesinis mokestis (apytiksliai) |
|---|---|---|
| 50 | 10 | 50 EUR |
| 75 | 15 | 75 EUR |
| 100 | 20 | 100 EUR |