Priešgaisrinis patalpų ženklinimas: Reikalavimai ir gairės

Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje privalo būti užtikrinama tinkama gaisrinė sauga. Tai apima ne tik gaisrinės saugos instrukcijas ir darbuotojų mokymus, bet ir tinkamą patalpų ženklinimą, kuris yra gyvybiškai svarbus gaisro atveju. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus ir gaires, susijusias su priešgaisriniu patalpų ženklinimu.

Gaisrinės saugos instrukcijos ir planai

Kiekvienoje organizacijoje turi būti parengta gaisrinės saugos instrukcija, atitinkanti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (BGST) 1 priedo reikalavimus. Taip pat turi būti parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas, kaip tai nustatyta BGST 2 priedo reikalavimuose. Gaisrinės saugos instrukcijos tekstas turi būti aiškus, reikalavimai - trumpi ir konkretūs. Gaisrinės saugos instrukciją tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas.

Objekte, kuriame dirba arba būna daugiau kaip šimtas žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose, gydymo paskirties pastatuose, viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose turi būti parengtas valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas.

Šis planas turėtų apimti:

• Pagalbą ugniagesiams renkantis trumpiausią kelią prie gaisro židinio, gesinti reikalingo vandens telkinio ir pan.
• Žmonių, gesinančių gaisrą, apsaugą nuo galimų griūčių, apsinuodijimų ir pan.
• Personalo, dirbančio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje skirtingomis sąlygomis (darbo ir poilsio dienomis, žiemos metu ir pan.) veiksmus.

Darbuotojų mokymai gaisrinės saugos klausimais

Būtina organizuoti ir registruoti darbuotojų instruktažus gaisrinės saugos klausimais:

• Įvadinis - visiems darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti.
• Periodinis - ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
• Papildomas - pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.

Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas arba darbuotojas, kuriam vadovas pavedė kontroliuoti objekto gaisrinės saugos būklę ir imtis priemonių gaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, turi būti išklausę mokymo programą arba įvadinio mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą, kaip tai nustatyta teisės aktuose. Vadovas privalo organizuoti ne rečiau kaip kartą per trejus metus darbuotojų gaisrinės saugos mokymus ir atestavimą (žinių tikrinimą) pagal nustatytą programą.

Teritorijos ir pastatų priežiūra

Teritorija aplink pastatą turi būti išvalyta, nušienauta, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų, gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų turi būti laisvi. Automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai privalo turėti rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuo paros metu. Teritorijoje reikia pažymėti žmonių susirinkimo vietas, kai jie evakuojami iš pastatų gaisro kilimo pavojaus atveju.

Privaloma laikytis reikalavimo, kad šalia pastatų arčiau kaip 2 m neturi būti sandėliuojamos degios medžiagos. Draudžiama pastatuose ir arčiau kaip 6 m nuo jų naudoti šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus. Su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos privaloma raštu suderinti prekybos vietų išdėstymą lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijoje, tarp prekybos eilių kas 30 m paliekant ne siauresnes kaip 1,5 m praeigas, kertančias pagrindines praeigas.

Transporto priemonių stovėjimo aikštelėse draudžiama atlikti nuolatinio pobūdžio terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti degiais skysčiais detales, užkrauti vartus ir kelius arba juos užstatyti transporto priemonėmis, sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus.

Patalpų ženklinimas ir priešgaisrinės priemonės

Statiniuose ir patalpose privalo būti reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų) skaičius, kaip tai nustatyta BGST 5 priede, evakuacijos krypties (gelbėjimosi) ženklų išdėstytų taip, kad būtų gerai matomi iš bet kurios patalpos vietos (taško). Priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai - techniškai tvarkingi ir veikiantys.

Žmonių evakavimo planus reikia parengti pagal BGST 6 priede nurodytus reikalavimus. Privaloma laikytis reikalavimo, draudžiančio evakuacijos keliuose įrengti buitinių paslaugų, nuomos punktų, žaidimų automatų ir kitas prekybos vietas, kurios sumažintų reikalaujamą minimalų norminį evakuacijos kelio plotį, evakuacijos kelių koridoriuose ir laiptinėse įrengti veidrodžius ir durų imitacijas. Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai privalo būti laisvi ir parengti žmonėms evakuotis bet kuriuo paros metu.

Aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų liukai, durys, išskyrus duris, turinčias stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius, automatiškai atrakinamas suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai arba atrakinamas aktyvavus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų ranka valdomais pavojaus signalizavimo įtaisais turi būti ne rakinami, taip pat iš budinčio asmens pulto atrakinamas patalpas arba atrakinamas naudojant mygtuką šalia durų (dingus elektros įtampai nurodytais atvejais durys turi būti atrakinamos automatiškai), taip pat išskyrus atrakinamas iš vidaus raktu, laikomu šalia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu.

Evakuacijos kelių grindų danga turi būti pritvirtinta. Pastato rūsyje ir cokoliniame aukšte draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, ypač degias, labai degias medžiagas ir preparatus, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita ir degimo metu išskiria nuodingus produktus. Įrengtą rūkymo vietą reikia pažymėti specialiais ženklais, ją aprūpinti nedegiu indu nuorūkoms. Iš rūsio langų prieduobių išvalyti šiukšles, po laiptais, techninėse nišose nelaikyti degių medžiagų ir preparatų.

Angos, kur kabeliai ar vamzdynai kerta statybines konstrukcijas turi būti užsandarintos užpildu. Prie įėjimo į sandėliavimo ir kitos (ūkio) paskirties patalpas reikia nurodyti jų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. Kilnojamieji prekystaliai, konteineriai, kasos aparatai, technologiniai įrenginiai prekybos paskirties pastatuose išdėstomi taip, kad netrukdytų evakuoti žmones.

Elektros įrenginiai ir šildymo sistemos

Elektros tinklai, įrenginiai ir prietaisai turi būti tvarkingi, nepažeisti, tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu. Priėjimo prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų vietos turi būti tvarkingos ir neužkrautos. Privaloma laikytis reikalavimų, kad prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų 1 m atstumu nuo jų nebūtų laikomos bet kokios medžiagos, elektros skydinėje nelaikyti kitų įrenginių ir medžiagų. Atstumą nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų išlaikyti didesnį kaip 0,5 m.

Elektros lempų, šviesos sklaidytuvų, šildytuvų neuždengti degiomis medžiagomis. Lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisai naudoti tam tikslui pritaikytose vietose. Draudžiama palikti juos įjungtus be priežiūros (išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus. Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Nenaudojamą atvirąją elektros instaliaciją reikia išmontuoti. Apsaugos nuo žaibo įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi ir tikrinami jų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Neautomatinius šildymo įrenginius reikia prižiūrėti ir laikytis reikalavimo nepalikti jų be priežiūros. Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti tvarkingi ir prižiūrėti, kad juose nebūtų vizualiai matomų įtrūkimų, nesandarumų. Eksploatuojant šildymo įrenginius kurą privaloma laikyti toliau kaip 1 m nuo pakuros, dūmams šalinti naudoti tik tam skirtus kanalus. Iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią (arba baigus šildymo sezoną) reikia išvalyti suodžius.

Vėdinimo sistemos ir medžiagų sandėliavimas

Įmonės vadovas privalo patvirtinti vėdinimo sistemų valymo grafiką, o valymo rezultatai turi būti įforminami raštu. Reikia kontroliuoti, kad vėdinimo kameros būtų tuščios ir laikytis reikalavimo nelaikyti jose įrenginių ir bet kokių medžiagų. Vėdinimo kameros laikomos tik užrakintos. Maisto gaminimo vietose iš vėdinimo sistemų ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius reikia valyti jose susikaupusius riebalus ir kitas nuosėdas, o valymo rezultatai įforminami raštu.

Medžiagos laikomos grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal jų fizikines bei chemines savybes ir sprogumą bei gaisringumą, kaip tai nustatyta BGST 8 priede. Ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės turi būti ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių sprogumą ir gaisringumą. Sandėliavimo patalpos langai, durys ir vartai turi būti laisvi ir neužkrauti. Privaloma laikytis reikalavimo, draudžiančio naudoti sandėliavimo patalpose elektros šildytuvus su atvirais kaitinimo elementais, kai medžiagos laikomos degiose pakuotėse.

Medžiagos, laikomos ne lentynose reikia sudėti į rietuves, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 m2, medžiagų, laikomų ne lentynose, sandėliavimo vietas reikia pažymėti juostomis ant grindų. Sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 50 m2, praeigos tarp stelažų ir rietuvių turi būti ne siauresnės kaip 0,8 m, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 m2 - ne siauresnės kaip 1,2 m.

Gaisrinės saugos sistemos ir įrenginiai

Gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti (gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dūmų šalinimo sistema, priešdūminio vėdinimo sistema, stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, vidaus gaisrinis vandentiekis) turi būti paruošti naudoti, tvarkingi, sukomplektuoti ir veikiantys. Statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti ne rečiau kaip kartą per metus aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įformina raštu.

Objekte esančių gesintuvų tipus reikia parinkti, kaip tai nustatyta BGST 5 priede. Pasibaigus gesintuvo garantiniam laikui arba techninės patikros laikui, turi būti atlikta jo techninė priežiūra. Gesintuvo paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti. Gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, toliau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų ir įrenginių, pakabinami gesintuvų laikymo vietą nurodantys užrašai (ženklai). Jei patalpoje yra elektros įrenginių, nuolat turinčių įtampos, tai ne mažiau kaip 50 proc. patalpose esančių gesintuvų turi būti tinkami elektros įrenginiams gesinti neišjungus įtampos. Jei patalpos plotas mažesnis kaip 50 m2 (išskyrus gamybos ir sandėliavimo, taip pat techninės paskirties patalpas), gesintuvus galima laikyti bendro naudojimo koridoriuose ir vestibiuliuose.

Lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto gaminimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, privalo būti aprūpintos bent vienu 6 kg (l) gesinimo medžiagos turinčiu gesintuvu ir nedegiu audeklu. Nedegaus audeklo matmenys turi būti 0,9-1,8 m.

Prieigų prie gaisrinių čiaupų vietas reikia palikti laisvas ir neužkrautas. Gaisrui gesinti naudojami vandens rezervuarai privalo būti pripildyti vandens. Vidaus gaisrinis vandentiekį reikia tikrinti kartą per metus ir patikros rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą, kaip tai nustatyta BGST 11 priede. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse, gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę (plokščiosios gaisrinės žarnos) ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų.

Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, lengvai atidaromos ir ant durelių aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris. Privaloma tikrinti kartą per metus gaisrinių hidrantų, hidrantų kolonėlių techninę būklę (paleidžiant vandenį), o patikros rezultatus įforminti raštu.

Pastatų priešgaisriniai reikalavimai

Pagrindiniai pastatų priešgaisriniai reikalavimai:

• Įvažiavimas > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.
• Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
• Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Neišlaikant priešgaisrinių atstumų - ugniasienė REI-M XXX (atitinkamai pagal pastatų atsparumą ugniai) pagal didesnio pastato išorinius kontūrus ir patvirtintas gretimo sklypo savininko (ar įgalioto asmens) sutikimas arba gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas.
• Pastatai pagal turimą priešgaisrinę techniką - Šiaulių mieste iki 40 m aukščio.
• Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.
• Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į statybos produktų degumą (A1…F), jų patvirtinimą dėl degumo, sertifikatus:

• Stogų priskyrimas Broof degumo klasei (I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams);
• Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams);
• Lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais;
• Vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos.

Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose. Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles. Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Visuomeninių pastatų priešgaisriniai reikalavimai

Pagrindiniai visuomeninių pastatų priešgaisriniai reikalavimai:

• Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
• Įvažiavimas > 3,5 m pločio, >4,5 m aukščio.
• Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis.
• Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) pagal GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.
• Šviečiantys ženklai “Išėjimas” - virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje.
• Vidaus priešgaisrinis vandentiekis - > 5 tūkst. m³ pastato tūrio.

Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai:

• Stogų priskyrimas Broof degumo klasei (I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams);
• Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams);
• Lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais;
• Vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos.

Iš kiekvieno aukšto ne mažiau kaip 2 evakavimo(si) išėjimai. Laiptinėse natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai. Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m.. Kiekvienam rūsio ar cokolio, įgilinto >0,5 m, 700 m² plotui - langai 0,9X1,2 m. Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis.

Evakuacijos planai

Žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose, gydymo paskirties pastatuose, viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose.

Viešbučių, motelių, senelių prieglaudų, pensionų, poilsio namų, nakvynės namų kambariuose turi būti gaisrinės saugos reikalavimų atmintinės, kuriose nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui. Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakavimo plane turi būti pažymėtas ištisine linija, atsarginis - punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės negu pastato aukšto žmonių evakavimo plano linijos.

Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į pirmąjį pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės. Aukšto žmonių evakavimo plane simboliais turi būti pažymėta: žmonių evakavimo plano vietos, rankinių gaisro signalizatorių jungikliai, gaisriniai čiaupai, gaisrinių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) jungikliai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai, telefonai.

Ką daryti kilus gaisrui viešbutyje ar kitoje apgyvendinimo įstaigoje:

• Nejunkite kambaryje elektrinių šildymo prietaisų, virdulių, lygintuvų, vandens šildytuvų, išeidami iš kambario išjunkite televizorių, radijo imtuvą, kondicionierių, šviestuvus.
• Nerūkykite lovoje ir nepalikite neužgesintų cigarečių. Tai pavojinga. Nesineškite į lifto kabiną neužgesintos cigaretės. Nemėtykite cigarečių ir nuorūkų į dėžes popieriams, tam tikslui naudokitės peleninėmis. Nesineškite į kambarį ir jame nelaikykite medžiagų, galinčių sukelti gaisrą. Susipažinkite su žmonių evakavimo planu.
• Jeigu degimo židinio negalite nuslopinti savo jėgomis, išeikite iš kambario ir uždarykite duris, jų nerakinkite. Būtinai praneškite apie gaisrą koridoriaus budėtojai arba kitam administracijos darbuotojui. nedelsdami praneškite apie jį bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
• Jeigu koridoriai ir laiptinės uždūmytos ir pasitraukti iš patalpų negalima, pasilikite savo kambaryje ir plačiai atverkite langus. Sandariai uždarytos durys gali ilgam apsaugoti nuo pavojingos temperatūros. Kad neapsinuodytumėte dūmais, uždenkite plyšius ir vėdinimo sistemos kanalus vandenyje sudrėkintais rankšluosčiais arba patalyne, bandykite telefonu pranešti administracijai savo buvimo vietą. Atvykus į įvykio vietą ugniagesiams, prieikite prie lango ir šaukitės pagalbos. Evakuojantis draudžiama naudotis liftais be aptarnaujančio personalo pagalbos, apsisaugoti galima pasislėpus balkone ar lodžijoje.

Laikantis šių reikalavimų ir gairių, galima užtikrinti aukštesnį gaisrinės saugos lygį patalpose ir sumažinti gaisro padarinius.

tags: #priesgaisrinis #patalpu #zenklinimas #zenklinimas