Besikeičianti Kinija: Nuo Ryžių Laukų Iki Modernių Daugiabučių

Viso pasaulio akys šiandien nukreiptos į Kiniją. Mirtinas SŪRS virusas, su kuriuo kol kas nepavyksta susidoroti, kelia didžiulę baimę, keičia daugelio pasaulio verslininkų, politikų ir turistų planus. Jie priversti neribotam laikui atidėti keliones ne tik į šią šalį, bet ir į visą Rytų regioną.

Apie Kiniją papasakos ambasadorius Dainius Ginutis Voveris, kuris šioje šalyje praleido daugiau kaip šešerius metus. 1995-aisiais į Kiniją D. G. Voveris atvyko kaip laikinasis Lietuvos reikalų patikėtinis, o vėliau, 1997 metų pabaigoje Prezidento dekretu buvo paskirtas ambasadoriumi (pats tą ambasadą ir įkūrė).

D. G.Voverį visąlaik domino Rytai, kuriuose jis iš viso pragyveno apie 10 metų. Ambasadorius ne tik atstovavo mūsų valstybę, bet ir pramoko kinų kalbą, susipažino su Kinijos kultūra, istorija, išvažinėjo visą šalį. Kartu su ambasadoriumi ir jo žmona Kinijoje gyveno ir keturi jų vaikai - dvi dukros ir tiek pat sūnų. D. G. Voveris šypsodamasis prisipažino, jog nuėjus su tokia gausia šeima į zoologijos sodą, kinai žiūrėdavo ne į žvėrelius, o į juos (tai vieno vaiko politikos padariniai).

Visa šeima taip įsijautė į gyvenimą šioje šalyje, jog, pavyzdžiui, jauniausiasis sūnus Kristijonas, grįždamas namo tikino, kad jis esąs ne lietuvis, o kinas. Iš tiesų, iš gimtinės išvykęs ketverių metukų, čia Kristupas praleido didesnę savo gyvenimo dalį... Beje, visi ambasadoriaus vaikai pramoko kinų kalbos, o vyriausiasis sūnus Martynas yra vienas iš trijų-keturių Lietuvos žmonių, gerai ją mokančių.

Kinija: Gigantiška Valstybė

Pasakojimą apie Kiniją D. G. Voveris pradėjo nuo to, jog išgirdus vien šalies pavadinimą, jis asocijuojasi su žodžiais grandiozinis, neaplgėbiamas... Vos įvažiavęs į šią šalį pajunti jos didybę ne tik geografine prasme - didžiuliai žemių plotai, aukšti, galingi kalnai. Savo didybe tiesiog pritrenkia grandioziniai pastatai, minios žmonių... Čia netgi gatvėje kursuojantys autobusai yra kelių aukštų...

Kinija save laikė centrine šalimi, o visos kitos, esančios aplink, buvo vadinamos periferija, "barbarais". Pavyzdžiui, šiauriniai "barbarai" - Mongolija, pietiniai - Vietnamas, o iki XIX amžiaus rytiniams "barbarams" buvo priskiriami ir vakariečiai, nes jie atkeliavo jūra iš Rytų... Kinija davė saltą kultūrai ir politikai. Jos kultūrinis palikimas jaučiamas visame Tolimųjų Rytų regione. Tokios šalys kaip Japonija, Korėja naudoja tuos pačius kinų kalbos ženklus. Be kultūros Kinija pasižymi ir savo grandiozine filosofija...

Kinijos administracinis žemėlapis.

Ekonomikos Augimas Ir Urbanizacija

Šiuo metu šalies ekonomika vystosi labai sparčiai. Ambasadorius tikino savo akimis sugebėjęs įžvelgti tuos pasikeitimus, kurie įvyko per šešerius jo buvimo Kinijoje metus. Nepaprastai spėriais tempais auga miestai. Jie pasižymi modernizmu, didingais, puikiai įrengtais pastatais. Šanchajus tampa verslo, komercijos, gamybos centru visame Rytų regione.

Jis perima tas funkcijas, kurias turėjo Honkongas. Dabartinio Šen Ženio vietoje prieš 40 metų plytėjo ryžių laukai, čia buvo įsikūrę valstiečių kaimai, o dabar jame gyvena 4 milijonai gyventojų, miestas savo modernumu nenusileidžia Honkongui. Akivaizdžiai pasikeitė ir Pekinas. Jeigu dar 1992 metais D. G. Voverį stebino gatvėmis plaukiančios dviračių upės (tiesiog tai buvo pagrindinė gyventojų transporto priemonė), tai dabar tų upių vanduo labai nusekęs. Šiuo metu gatves užtvindė automobiliai. Vis dėlto ketveriomis, aštuoniomis eilėmis judančios mašinos sudaro didžiulius kamščius ir grūstis...

Milijonas ten, milijonas šen Didžiausiu Kinijos miestu laikomas Čian Čingas. Jame gyvena 30 milijonų gyventojų. Tai šiek tiek dirbtinas miestas, nes dėl statomos didžiausios visame pasaulyje hidroelektrinės mažesni miestai tiesiog perkeliami į Čian Čingą. Šanchajus perpus mažesnis, jame gyvena apie 14 milijonų žmonių. Kinijoje, kur gyvena vienas milijardas 300 milijonų gyventojų, o maždaug dviejuose šimtuose miestų yra po milijoną žmonių, tas pats milijonas nedaug ką reiškia... Koks skirtumas - milijonas šen, milijonas ten...

Migracija Iš Kaimo Į Miestą

Šiuo metu šalyje labai ryški migracijos iš kaimo į miestą problema. Žmonės į miestus veržiasi todėl, kad kaime gyvenimo lygis žymiai žemesnis, užimtumas nedidelis. Mieste sunku tiksliai suskaičiuoti gyventojus. Pavyzdžiui, vienu metu didžiuosiuose miestuose gali būti net apie 2 milijonus migruojančių asmenų. Jeigu jiems pavyksta legalizuotis - jie čia lieka dirbti ir gyventi. Anksčiau ši migracija buvo ribojama, nes miestuose dėl to iškilo nemažai socialinių bei ūkinių problemų, dabar bandoma jas spręsti...

Šiaurės Kinijos kaime pagrindinė auginama kultūra yra kukurūzai, tačiau yra ir ryžių laukų. Pietinėje dalyje - daugiau egzotiškesnių, šilumos reikalaujančių augalų. Šalyje nepaprastai branginama, tiesiog gerbiama žemė. Tai pirmiausia todėl, kad tiktai maždaug 6 procentai visos valstybės ploto yra ariama žemė - visa kita - kalnai, dykumos, nenaudingi plotai. Nepaisant to, Kinija sugeba išmaitinti ketvirtadalį-penktadalį viso pasaulio gyventojų... Stebina žmonių darbštumas, sugebėjimas išnaudoti kiekvieną žemės pėdą.

Jie stengiasi iš kalnų ar dykvietės atkovoti net menkiausią gabalėlį. Kartais mažyčiame plotelyje auga du-trys kukurūzai ir to pakanka. Žemės ūkio technika dar primityvoka, tačiau ir į kaimą ateina naujovės... Kaime žmonės gyvena ramų, tylų, paprastą gyvenimą. Tačiau nėra netikėta ant namų stogų pamatyti iškeltas satelitines TV antenas ar siaurais keliukais riedančius automobilius. Didelių poreikių neturintys žmonės sugeba patys save išlaikyti, prasimaitinti iš savo natūralaus ūkio...

Važiuojant Šan Dungo provincija, kuri yra lygumoje, susidaro įspūdis, jog visa ji - po plėvele. Šiltnamiai tęsiasi iki pat horizonto. Čia išauginamomis daržovėmis aprūpinami ne tik didieji Kinijos miestai - nemaža dalis eksportuojama ir į Korėją, Japoniją. Žinoma, geram derliui palankus gana švelnus klimatas. Jeigu Pekine žiemą, kuri būna labai saulėta ir sausa, termometro stulpelis gali parodyti net dešimties laipsnių šaltį (dieną paprastai būna apie nulį), gali pasnigti, tai pietuose nuimami net keli derliai (o pavyzdžiui ryžių - net tris kartus) per metus... Čia auga viskas, kas apskritai auga daugelyje pasaulio šalių.

Su D. G. Voveriu bendravęs Danijos ambasadorius prisiminė 1980-ųjų pabaigą, kuomet jam atvykus į Kiniją didžiulę nuostabą sukėlė tai, kad visi namų stogai ir balkonai buvo nukrauti kopūstais. Žmonės ruošė atsargas žiemai. Dabar tokio vaizdo niekur nepamatysi, tai reiškia, jog šalis tapo žymiai turtingesnė, vien kopūstais kinai jau nesimaitina. Jau nereikia galvoti, ką teks valgyti žiemą - tiesiog visi žino, kad nuėję į parduotuvę galės visko nusipirkti. O parduotuvių lentynos tiesiog lūžte lūžta nuo prekių. Prekybos centrai stebina savo didybe, įvairove...

Turizmas Ir Tradicijos

Savaitgaliais arba ir paprastą dieną, atsiradus valandėlei laisvesnio laiko, kinai stengiasi palikti namus, išvažiuoja už miesto. Viena iš labiausia lankomų vietų yra Didžioji Kinijos siena. Dalis vieno iš didžiausių pasaulio stebuklų - maždaug 60-80 kilometrų ruožas, yra paruošta turizmui - restauruota, išgražinta, šalia įrengtos poilsio vietos, kavinės, aikštelės.

Tačiau mūsų ambasadorių labiau traukė ne specialiai apdirbta, o natūrali šio kultūrinio bei istorinio paminklo dalis. Jis buvo išsirinkęs nuošalią vietą, kurioje nuolat lankydavosi. Įdomiausia tai, kad ši siena eina kalnų keteromis ir viršūnėmis. Atrodo, kam buvo reikalingas toks vargas... Kinai sako, jog ši siena, kurios ilgis maždaug apie 5 000 kilometrų (tiksliai niekas jos ir nėra išmatavęs) vingiuoja lyg drakonas, tačiau lietuviui ji labiau priminė gyvatę.

Kinai didžiuodamiesi tikina, jog ši siena - vienintelis žmogaus rankomis sukurtas objektas žemėje, kurį galima pamatyti iš Mėnulio. Taigi, net ir šis grandiozinis statinys tiktai dar labiau patvirtina suvokimą, kad Kinija iš tiesų yra didžiulė, grandiozinė valstybė...

Didžioji Kinijos siena.

Kinai labai mėgsta restoranus, kurie yra įvairių kategorijų, todėl kiekvienas lankytojas gali pasirinkti juos pagal savo kišenę. Žmonės nenori pusryčiauti namuose - jie jaučia didžiulį malonumą rytais valgyti netgi prie paprasčiausio stalo gatvėje, netgi paskubomis, o paskui bėgti į darbą. Pietauja - taip pat restoranuose, na, o po darbo tiesiog įprasta su draugais ar bendradarbiais išlenkti bokalą alaus, pasimėgauti tradiciniais kinų patiekalais. Vaikams, šeimai skiriamos švenčių dienos, savaitgaliai.

Tad nenuostabu, jog tokiomis dienomis parkai pilni žmonių. Ambasadorius šypsodamasis tikino, jog tokiu metu jis su šeima stengdavosi neiti iš namų, kad nebūtų sumindyti. Šalies gyventojai labai pamėgo keliones į užsienį, kurios tampa masiniu reiškiniu. Kol kas Europa jiems dar toli, todėl žmonės mielai vyksta į Honkongą, Korėją, Vietnamą, Singapūrą, Tailandą, Malaiziją, Australiją. Dauguma (apie 100 milijonų) tai gali sau leisti. Pavyzdžiui, Honkonge kinų turistai per dieną išleidžia du kartus daugiau pinigų nei japonai. Žodžiu, jie su pinigais nelabai skaitosi. Beje, kinams būdingas bruožas - dosnumas.

Jie stengiasi gerai priimti svečius, paruošia gausų vaišių stalą. Tokiais atvejais prisimenama, jog net imperatoriai sakydavo, kad "barbarai" privalo mokėti duoklę, tačiau juos taip pat reikia pamaloninti dovanomis... Viena svarbiausių šalies švenčių yra Naujieji metai, kurie švenčiami pagal Mėnulio kalendorių (maždaug vasario mėnesį). Kadangi dabar Kinijoje itin skatinamas vartojimas, šių švenčių proga žmonėms valdžia suteikia savaitės atostogas.

Ši savaitė tampa masinio pirkimo, giminių lankymo laikotarpiu. Žmonės vyksta į svečius, o jų priėmimui reikia pasiruošti, todėl visi ir perka... Tokiu metu per šalį įvairiais būdais juda nuo 100 iki 200 milijonų žmonių. Pagrindinis transportas - lėktuvai, tačiau daug keliaujama ir traukiniais, autobusais, nesvarbu, kad kelionė tęsiasi po kelias paras... Dar viena svarbi naujametinė tradicija yra pinigų dovanojimas. Tam netgi yra skirti specialūs raudoni vokai, kuriuos gauna vaikai iš savo tėvų, jaunesni iš vyresnių, pavaldiniai iš viršininkų...

Tokia griežta nuostata pabrėžia hierarchinius santykius - kiekvienas turi būti savo vietoje, užimti tam tikrą padėtį ir atlikti, ką privalo... Sunku būtų išvardinti visas kinų tradicijas, nors per pastaruosius 150 metų, kurie šaliai buvo gana sudėtingi, jos gerokai nunyko. Vis dėlto žmonės išradingai švenčia vestuves, kurios būna labai didelės, prikviečiama gausybė svečių (kuo jų daugiau, tuo esi svarbesnis, turi didesnį "svorį" aplinkinių, visuomenės tarpe), nuotaka pasipuošia ne balta, o raudonos spalvos suknele. Balti drabužiai kinams reiškia gedulą, jie skiriami laidotuvėms. Pastaruoju metu itin populiarios tampa masinės sutuoktuvės. Tai šalies komercializavimo ženklas...

Švietimas Ir Požiūris Į Prekybą

Kinai labai didelį dėmesį skiria švietimui. Maždaug 96, o gal net 98 procentai visų šalies gyventojų yra raštingi. Privalomas išsilavinimas - 7 klasės. Kinai vadovaujasi savo filosofo Konfucijaus teiginiu, jog žmogus visą laiką privalo tobulėti... Kartą bendraudamas su vienu biurokratu iš Švietimo ministerijos, D. G. Voveris išgirdo, jog pastarasis vyksta pasisvečiuoti pas provincijoje gyvenančius tėvus, tačiau patikino, jog nuvykęs į kaimą, pirmiausia aplankys savo mokytoją, o tik paskui - tėvus.

Kinams būdinga dviguba pagarba - pirmiausia švietėjui, o paskui - vyresniam žmogui, tai yra tėvams. Raštingas žmogus Kinijoje privalo žinoti apie 2,5 tūkstančių ženklų (kad galėtų skaityti). Šios žinios "pasiekiamos" maždaug per 5-7 mokymosi metus (tai ne mes, išmokstantys skaityti per dvejus metus). Niekas nėra suskaičiavęs, kiek ženklų turi kinų kalba, tačiau, pavyzdžiui, medicininiai tekstai gali turėti net iki 50 000 ženklų. Kinų kalboje yra 400-500 skiemenų, kuriais viskas išreiškiama, tačiau kiekvienas skiemuo gali turėti daug prasmių. Paprastai žodis, turintis prasmę, susideda iš dviejų skiemenų. Daugiausia tenka mokytis mintinai, tiesiog kitokiu būdu išmokti tiek hieroglifų neįmanoma...

Maždaug 15-20 metų Kinijoje vyksta ekonominė reforma. Atsiranda naujos specialybės, vis daugiau reikia vadybininkų, bankų specialistų ir t.t. Šioje šalyje požiūris į prekybininkus yra lyg ir paniekinantis, jie laikomi tarsi žemesnio sluoksnio atstovai - kaip prekių ar produktų negaminantys, o tiktai juos perstumiantys iš vienos vietos į kitą ir už tai gaunantys pelną. Tačiau dabar šis požiūris keičiasi. Jeigu anksčiau buvo labiau vertinami tikslieji mokslai, tai dabar - komercija, visa, kas duoda pelno...

Didelių miestų gyventojų uždarbis sparčiai auga, todėl šie žmonės gali pajusti visus civilizacijos teikiamus malonumus, įsigyti gerą buitinę techniką. D. G. Voveris nenorėjo lįsti į kino kišenę ir neįvardijo, koks yra vidutinis jo uždarbis, tačiau patikino, jog atlyginimai nuo mūsų nelabai skiriasi. Nors civilizacija (automobilių apsirūpinimo atžvilgiu) buvo dirbtinai stabdoma (didžiuliam mašinų srautui nebuvo paruošta infrastruktūra), tačiau nežiūrint valstybės dedamų pastangų, per pastaruosius dešimt metų įvyko sprogimas - automobilių neparastai pagausėjo. Kinų negąsdino net didžiuliai mokesčiai (pavyzdžiui, muito ir kitokie mokesčiai siekdavo 200 procentų visos automobilio vertės) - jie bet kuria kaina siekė įsigyti automobilį, nes turėjo tokias galimybes.

Jeigu anksčiau būstui ir jo išlaikymui išleisdavo nedaug lėšų, tai dabar padėtis keičiasi. Nuo 1990 metų valstybė stengiasi, kad žmonės galėtų nusipirkti butus (panašiai kaip pas mus - privatizuoti), tapti jų savininkais. Visi kylantys pastatai (tame tarpe ir daugiabučiai) labai modernūs, įdomios architektūros, su visais patogumais. D. G. Voverio manymu, butų kainos panašios kaip ir Lietuvoje.

Vieno Vaiko Politika Ir Demografiniai Pokyčiai

Kadangi Kinijoje stichiškai didėjo gyventojų skaičius (ji buvo labiausiai apgyvendinta valstybė ir net XII amžiuje čia gyveno 120 milijonų žmonių - kaip visoje Europoje), maždaug 1960-aisiais metais buvo susirūpinta šeimos planavimu. Kadangi šalis jau nebepajėgė išmaitinti tokios masės, buvo imta griežtai stabdyti gimstamumą (iki tol vaikai buvo natūrali investicija į senatvę. Pagal įstatymus, vaikai privalo išlaikyti tėvus ir netgi senelius).

Dabar, pradėjus vykdyti vieno vaiko politiką, imtos taikyti labai griežtos administracinės priemonės - pavyzdžiui - atleidimas iš darbo, baudos, ir t. t. Yra žinoma daug skaudžių atvejų, kai šeimos slėpė savo vaikus, kai buvo žudomos mergaitės dar joms negimus. Kitais atvejais...

Kaip skelbia portalas Unilad.com, šie tūkstančiai žmonių gyvena komplekse, vadinamame „Regent International“, - milžiniškame pastate Qianjiang Century City, esančiame centriniame Hangdžou verslo rajone Kinijoje. Pastatas yra 675 pėdų aukščio, 260 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Komplekse gali apsistoti iki 30 000 gyventojų, tačiau šiuo metu jame gyvena šiek tiek mažiau - 20 000 žmonių.

Rašoma, jog šiame milžiniškame pastate gyventojai gali rasti visus jiems reikiamus patogumus, pavyzdžiui, nuo sporto salių ir prekybos centrų iki baseinų ir net kirpyklų. Pats kambarių interjeras taip pat vertas dėmesio. Kaip skelbiama minėtame portale, butų interjeras yra tiesiog įspūdingas, o koridoriai papuošti marmuru.

Tačiau gali kilti vienas klausimas: kiek kainuoja tokiame milžiniškame pastate įrengti butai? Pirmasis pasirinkimas - butai be langų. Tokio būsto nuoma per mėnesį atsieitų 220 dolerių. Jei vis dėlto norėtumėte gyventi bute, į kurį patenka nors šiek tiek saulės šviesos, per mėnesį už nuomą būtumėte paprašyti sumokėti apie 550 dolerių.

Regent International kompleksas Hangdžou mieste.

Iš pirmo žvilgsnio skamba kaip kažkas iš fantastinio filmo: 10 aukštų daugiabutis pastatytas per mažiau nei pusantros paros. Nėra triukų, nėra montažo, tik greitis, planavimas ir naujausios statybos technologijos. Šis projektas nėra vienkartinis šou. Čia yra ženklas, kad statybų pramonė keičiasi. Kinijos statybos bendrovė per 28 valandas pastatė 10 aukštų gyvenamąjį daugiabutį, panaudodama iš anksto pagamintus komponentus, kurie buvo surinkti vietoje. Tai yra rekordinis rezultatas, kuris pranoksta bet kurį ankstesnį tokio masto projektą.

Naudoti moduliai buvo gaminami gamykloje, kur viskas nuo sienų, elektros instaliacijos iki grindų buvo paruošta iš anksto. Toks tempas rodo, kad šiuolaikinės technologijos gali iš esmės pakeisti tai, kaip mes statome, gyvensime ir net planuojame miestus. Šio projekto sėkmė slypi vadinamojoje modulinėje statyboje - tai būdas, kai didžioji dalis pastato elementų gaminama ne statybvietėje, o gamykloje. Tada moduliai transportuojami į vietą ir surenkami it konstruktorius. Tai sumažina klaidų tikimybę, padidina greitį ir leidžia dirbti su didesniu tikslumu. Be to, modulinė statyba mažiau priklauso nuo oro sąlygų, kurios dažnai vėluoja tradicinius projektus.

Šio tipo statybos projektai ne tik taupo laiką, bet jie gali būti ženkliai tvaresni. Tradicinėse statybvietėse iššvaistoma daug medžiagų, o modulinė gamyba leidžia tiksliai paskaičiuoti, kiek ko reikia. Mažiau atliekų, mažiau energijos, mažesnis poveikis aplinkai. Tai ypač svarbu tankiai apgyvendintose teritorijose, kur ilgi statybos metai gali virsti kaimynų kantrybės išbandymu. Nors skamba įspūdingai, modulinė statyba turi ir iššūkių. Pirma, reikia labai tikslaus planavimo. Kiekviena klaida gamybos etape gali sukelti didelių problemų statybvietėje. Antra - transportavimas. Moduliai dažnai yra dideli ir sunkūs, todėl jų pervežimas reikalauja specifinės infrastruktūros.

Lietuvių Turto Pavyzdys

Šveicarijos banko „Credit Suisse“ tyrimų institutas nuo 2010 m. kasmet atlieka pasaulinį turto tyrimą. Jame įvertinamas kiekvienos pasaulio valstybės suaugusiųjų gyventojų finansinis ir nefinansinis turtas, taip pat skolos. Tyrimo duomenimis, 2018 m. daugiau nei 5 mlrd. suaugusių pasaulio gyventojų pernai valdė daugiau kaip 307 trilijonų JAV dolerių vertės turto - tai būtų kiek daugiau nei 63 tūkst. dolerių arba per 56 tūkst. eurų vienam gyventojui. Didžiausia dalis suaugusiųjų gyveno Azijos-Ramiojo vandenyno regione (23,5 proc.), Kinijoje (21,6 proc.), Indijoje (16,9 proc.) ir Europoje (11,7 proc.).

Tačiau didžiausia dalis viso turto priklausė Šiaurės Amerikos (33,6 proc.), Europos (26,9 proc.), Azijos-Ramiojo vandenyno regiono (17,9 proc.) ir Kinijos (16,4 proc.) gyventojams. Tiesa, amerikiečiai ir europiečiai taip pat yra labiausiai prasiskolinę, vidutinė jų skola vienam suaugusiajam siekia atitinkamai 54 tūkst. ir 21 tūkst. eurų. Tuo metu vieno afrikiečio ar indo skola nesiekė nė 1 tūkst. eurų. „Credit Suisse“ tyrimo duomenimis, praėjusiais metais 2,3 mln. suaugusių lietuvių iš viso turėjo daugiau kaip 51 mlrd. eurų turto - vidutiniškai po 22 tūkst. kiekvienas.

Vidutiniškai tik 5 tūkst. eurų šio turto buvo finansinis turtas - tai yra pinigai, santaupos ar vertybiniai popieriai. Likusi dalis - nefinansinis turtas, pvz., būstas ar kitas NT. Vieno suaugusio lietuvio turto mediana buvo kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad lygiai pusė tautiečių turėjo daugiau, o kita pusė - mažiau turto. Beje, palyginti su turtingiausių šalių piliečiais, lietuvių turima skola (pvz., paskola būstui, lizingo ar vartojimo kredito įsiskolinimai) buvo gana nedidelė ir siekė 1,5 tūkst. eurų.

tags: #30 #tukstanciu #gyventoju #talpinantys #daugiabuciai #kinijoje