Laikinas Nuosavybės Teisės Apribojimas: Kas Tai?

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai procesinė prievartos priemonė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (BPK), susijusi su žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Kaip ir kiekviena procesinė prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė siekiant tam tikrų proceso tikslų.

Pagrindai ir Tikslai

Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72-3 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti.

Civilinio Ieškinio Užtikrinimas

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą. Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui. Nutarime privalo būti nurodytas asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė.

Galimo Turto Konfiskavimo Užtikrinimas

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.). Nusikalstamos veikos padarymo įrankis - tai daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką.

Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo priemonė - tai daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Įstatymas imperatyviai numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais.

Išplėstinis Turto Konfiskavimas

Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. BK 72-3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ne tik bausmes, bet ir kitokias teisinio poveikio priemones, be kita ko, tokias, kuriomis siekiama ne nubausti asmenį, o atkurti teisingumą ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, iš kurios jis turėjo turtinės naudos, taikant tokią teisinio poveikio priemonę, kuria valstybės nuosavybėn paimamas kitas nusikalstamu būdu, bet ne iš tos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, įgytas turtas, nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos jis tą turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią nusikalstamą veiką paskyrimo klausimas.

Siekiant taikyti šią teisinio poveikio priemonę, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis) neturi būti pripažintas kaltu padaręs dar ir kitą konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir kurį siekiama konfiskuoti.

Taikymo Tvarka ir Terminas

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą - teismo nutartimi. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.

Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, o nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus BPK 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymui, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas ir tiriant, nagrinėjant tam tikras apysunkes nusikalstamas veikas kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda ir t. t.

Problemos ir Iššūkiai

Šiuo atveju išryškėja šios procesinės prievartos priemonės trūkumas, kadangi laikinos nuosavybės teisės apribojimo taikymas gali tęstis ilgą laiką bei gali būti nepagrįstai ribojama savininko teisė. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą galima taikyti ne tik įtariamiesiems (kaltinamiesiems), bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams ar kitam juridiniam asmeniui (pvz., galimo kaltininko darbdaviui), kurie materialiai atsakingi už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus, bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turi BK 72 ir 72-3 straipsniuose nurodytą konfiskuotiną turtą.

Atsižvelgiant į tai, praktikoje atsiranda daug problemų sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo sąžiningų asmenų, nesusijusių nusikalstama veika, atžvilgiu. Kaip pavyzdys pateikiama situacija, kai vogtas automobilis parduodamas trečiajam asmeniui, kuris neturi nieko bendra su padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės įgijimo teisėtumo klausimą gali išnagrinėti tik teismas, prokuroras ikiteisminio tyrimo stadijoje konkrečiu atveju individualiai gali nuspręsti skirti ar neskirti laikiną nuosavybės apribojimą.

Teisė Apskųsti

Asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribota, turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Proporcingumo ir Teisėtumo Principai

Teisinėje praktikoje pažymima, kad ši procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. šią procesinę prievartos priemonę skiriantis (taikantis) įgaliotas subjektas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, teisėtumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-28 nutartis Nr. 1N-173/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinimas dėl kai kurių nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektų (I), publikuotas „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m.

Visgi pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo subjektai skubotai taiko šią procesinę prievartos priemonę iki galo neišnagrinėję visų aplinkybių. Dažnu atveju nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas automatiškai ir tik paskyrus asmeniui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, toliau yra aiškinamasi tokio turto įgijimo, valdymo, naudojimo teisėtumas.

Taip pat ikiteisminio tyrimo stadijoje nuosavybės teisės ribojimas dažnu atveju taikomas remiantis pirmine prielaida, jog šis turtas gali būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nevertinant kitų objektyvių duomenų.

Nuosavybės Teisės Samprata

Nuosavybė bendriausia, buitine prasme suprantama vienprasmiškai - kaip savininko teisė elgtis su nuosavu daiktu savo nuožiūra. Teisės mokslas apibrėžia nuosavybės sąvoką ir atskleidžia jos turinį. Visuotinai pripažįstama, kad valdymo teisinės prigimties esmė yra objektyvus, faktinis, materialus asmens ryšys su daiktu. Šios teisės - naudojimo ir disponavimo turtu. Esminis nuosavybės teisės turinio komponentas yra šios teisės objektas.

Viskas priklauso nuo to, iš kokių pozicijų vienas ar kitas objektas vertinamas. Daiktai ir kitas turtas, kaip nuosavybės teisės objektas, yra ne fizinė, bet juridinė sąvoka. Apyvartoje gali būti nesvarbu materialus (kūniškas) ar tokiu nelaikomas turtas (pvz., reikalavimo teisė), svarbu, kad apyvartoje gali būti kam nors nuosavybės teise priklausantis, o ne bešeimininkis turtas. Teisine prasme turtu laikoma daiktai, turtinės teisės ir pareigos arba asmens turtinis aktyvas ir pasyvas.

Savo ruožtu nuosavybės teisės objektai, be materialių daiktų, yra nematerialūs objektai - turtinės teisės, reikalavimo teisės ir turtiniai įsipareigojimai, informacija ir pagal tai, iš kokių pozicijų vertintina, netgi asmeninės neturtinės teisės.

Baudžiamojo Proceso Prievartos Priemonės

Baudžiamojo proceso prievartos priemonės samprata yra baudžiamojo proceso teisės mokslo objektas. Prievarta baudžiamajame procese apibrėžiama kaip įvairiomis priemonėmis ir būdais pasireiškiantis elementas, padedantis vykdyti įstatymus tais atvejais, kai baudžiamojo proceso dalyviai nevykdo ar netinkamai vykdo nustatytas procesines pareigas.

Ji yra reakcija į teisės pažeidimą, atsakas į iškilusius nukrypimus nuo jo normalaus funkcionavimo, siekiant išvengti šių nukrypimų ateityje. Iš to seka, kad baudžiamojo proceso prievartos priemonėms būdingi tam tikri sankcijos elementai. Tačiau baudžiamojo proceso prievartos priemonės tikslai neatitinka pagrindinio sankcijos tikslo - nubausti teisės normas pažeidusius asmenis. Baudžiamojo proceso prievartos priemonės pagrindinis tikslas - užtikrinti netrukdomą baudžiamąjį procesą.

Autoriai, nagrinėjantys prievartos priemones sampratas, nurodo tam tikrus bendruosius baudžiamojo proceso prievartos priemonių požymius: a) prievartos priemonė turi būti įtvirtinta baudžiamojo proceso įstatyme; b) prievartos priemonę parenka ir taiko tik tam įgalioti baudžiamojo proceso subjektai.

Teismų Praktika

Kasacinis teismas priminė, kad CK 6.272 straipsnyje yra numatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio.

Vien teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus rinkdami ar vertindami įrodomuosius duomenis. Tokiu atveju svarbu patikrinti, ar pareigūnų veiksmai renkant ir vertinant įrodomuosius duomenis atitiko teisės aktų reikalavimus. Šie pareigūnai renka ir preliminariai vertina įrodomuosius duomenis, o galutines išvadas dėl jų pripažinimo įrodymais ir to, ar jų pakanka, daro teismas.

Tokiu būdu galimi nesutapimai, darant išvadas dėl galimybės pripažinti įrodymais tam tikrus duomenis ar dėl to, ar surinktų duomenų pakanka nusikaltimui įrodyti. Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo ir prokurorų veiksmų teisėtumo renkant ir vertinant nusikaltimą pagrindžiančius duomenis, įvertinama, ar pareigūnai nepadarė įstatymo pažeidimo ar klaidų, kurios ir lėmė, kad teismo vertinimas nesutapo su pareigūnų atliktu kaltinamųjų duomenų vertinimu.

Padarytas jų klaidas gali rodyti duomenys, kad informacija apie inkriminuojamus veiksmus surinkta neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, kad duomenys surinkti negavus teismo leidimo, pažeidžiant privatumą, asmens teises ar nustatytas konkrečias procesines taisykles. Taip pat pareigūnų klaidas gali rodyti tai, kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais, faktais nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama.

Ar kardomoji priemonė buvo taikyta teisėtai, įvertinama pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnį procesą tik tuo atveju, jeigu institucijos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, tinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad procesas buvo intensyvus, nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama ją tirti ar nagrinėti teismo posėdyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors areštuotas didesnės vertės turtas negu pareikšto ieškinio suma, tai nepatvirtina, kad nuosavybės teisių į tą turtą apribojimo taikymas pažeidė proporcingumo principą. Pirma, šiuo atveju žemės sklypas su namu vertintini kaip vientisas objektas, nes, priverstinio vykdymo metu realizuojant tik žemės sklypą arba tik namą atskirai, tai labai apsunkintų šių objektų realizavimą ir smarkiai sumažintų gautiną kainą, kiltų reali grėsmė, kad namo arba žemės sklypo atskirai realizuoti nepavyktų arba kad kainos, gautos tik už namo arba tik už žemės sklypo priverstinį pardavimą, nepakaktų civilinio ieškinio vertei padengti.

Antra, baudžiamųjų procesinių garantijų panaudojimo aspektu, kuris yra svarbus atsižvelgiant į konkretaus svarstomo apribojimo pobūdį, ieškovė nevisiškai panaudojo teisines galimybes baudžiamojo proceso metu ginti savo galimai pažeistas nuosavybės teises. Trečia, ieškovai ir civilinio proceso metu dėl šio nuosavybės teisių, jų nuomone, neproporcingo apribojimo nėra visiškai nuoseklūs, be kita ko, iš esmės ginčija tik laikotarpį iki 2012 m. birželio 1 d. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, ginčijamo apribojimo laikotarpis realiai pasibaigė vėliausiai 2012 m. balandžio 2 d., taigi vertintinas kaip gana neilgas, pasibaigė galiausiai tenkinus atitinkamą ieškovės skundą ir panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Penkta, ieškovai neįrodė, kad laikinas nuosavybės teisės į K. J. º®ÓÃgO÷ ¤2ÕÉ &S•¤ÎÈ÷Ëß. H‰Üˎܸñ. H‰ÜWëÛ¸ÿ. ƒ:[¼!Rõ#ê2? H‰´WmÛ¸þî_¡^À«õ. H‰´W[Û¶~÷¯Ð£÷`W+ê. ÒX;Yš'K‹¬É ÛªY ÷Œeè¦-ŇuÆ-ÄöÈ.,¨. ‚”A’ÃïåóçÏÉ‹--Ä›}x}{®®øy|{cËãÀ!ò‚EÜÀóïW¯ßÞ\_¼?Î7a†GŠ¼£€¦Wö :â1‚ãᬿ¾\,~}q}ñæâúêØ3Óí1ðy÷ad†ËÇÅ­ê#1®n†“ÏçsëJj#! H‰´WmoÛFþ. H‰¼WiÛFý. ï‚9£m˜DNÞ¸=0 è}¥%µ…ÔJ*ùÈà˜Xçå-Çèg)ùžJªrøö°<uÍËÕLD52Ùò[ÒÄkRc{Æ»•g8~ý ï=pu1gòw-Ÿ‡U"žÚ$=aLÇà ”†¦ÇéÁ뚊úQ<-£{5«fAåh½û ¯T¼WK3”^åñEòƒ¥Ü·ÝËp\? nl•¯ìpÇéH­ŒÈÚ.CQw‚6W÷ <š4h-Óá¢¤Þ ¼4Ɔ?ÃŽ$ø‹M=ØÓ#÷Ve9õ_Ï=À"`oâÊáŠÄ$úÆçA2U:0eo]s$É6³ï5±°êxìºÏ ýè! H‰ÜWmoܸþ. j²à.´Å(°•èK%<ŠÉBAôÛlÒÔ¡5ò›G9O? (ÊŽÙE•/H„¸€U$kN’ˆì€ÃùK2ä!zÒƒéHÔ锲â]MÇg8º{(·,U1l'6ʧ ˆVv¤¸•M¯´J°ª>¡HÝ*¿šxÑÓ)}. pÐmà ”d’’-¦-Âm ËtNuá'•TÆRJ! J\¢•€’r’E1)N‰¥E­ ÀO·Á>ÔànÑ3Ÿ¹Dê"Ö&Sµ’QNÑ'º-`0hžR.KiNÐ-ÈÕ l¢“)JX‡e„”Ñ! r!

Dažnu atveju nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas automatiškai ir tik paskyrus asmeniui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, toliau yra aiškinamasi tokio turto įgijimo, valdymo, naudojimo teisėtumas. Taip pat ikiteisminio tyrimo stadijoje nuosavybės teisės ribojimas dažnu atveju taikomas remiantis pirmine prielaida, jog šis turtas gali būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nevertinant kitų objektyvių duomenų.

tags: #nustatytas #laikinas #nuosavybes #teises #apribojimas