Darbo jėgos nuoma iš Baltarusijos: galimybės ir iššūkiai Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuva tapo prieglobsčiu daugeliui baltarusių, priverstų palikti savo šalį dėl politinių represijų. Nors šalis atvėrė vadinamąjį humanitarinį koridorių, susiduriama su įvairiais iššūkiais, susijusiais su jų integracija į darbo rinką ir visuomenę.

Prieglobstis ar viza: ką renkasi baltarusiai?

Nors į Lietuvą nuo režimo represijų priversti trauktis baltarusiai čia reikalingi tik pagalbą teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Dėl apribotų galimybių dirbti Lietuvoje baltarusiai dažnai renkasi net nesikreipti prieglobsčio - prašo vadinamosios „Vizos D“, tai yra leidimo oficialiai gyventi ir dirbti. Prieglobsčio Lietuvoje dėl persekiojimo šalyje pasiprašė vos 45 asmenys, o nacionalinės vizos prašymus pateikė 7008 Baltarusijos piliečiai.

Finansiniai iššūkiai

Iš šalies priverstiems trauktis baltarusiams padedančios VšĮ „Dapamoga“ vadovė Nataliya Kolegova pasakojo, kad tokiu atveju tenka susimokėti 60 eurų dydžio rinkliavą vizai gauti, taip pat savo lėšomis įsigyti sveikatos draudimą, kuris vienam žmogui per mėnesį kainuoja apie 80-100 eurų. Draudimas apima tik skubią pagalbą, tad neretai tenka papildomai mokėti medikams už konsultacijas. O kur dar būsto nuoma, maistas ir kitos išlaidos.

Ne ką lengviau ir pasirinkusiems prašyti prieglobsčio: tokiems asmenims netaikoma 60 eurų rinkliava už vizą, valstybė pasirūpina ir būtinuoju sveikatos draudimu, tačiau kol svarstoma, ar asmeniui suteikti pabėgėlio statusą, šis negali dirbti - ši procedūra užtrunka 4-6 mėnesius. N. Kolegovos teigimu, tai stumia atvykėlius į šešėlį, didina pavojų, kad su jais bus nesąžiningai pasielgta.

„Baltarusiai nebijo net juodžiausių darbų ir nenori tapti našta Lietuvai, - sakė N. Kolegova, - todėl renkasi dirbti. Tačiau išgyventi iki pirmojo atlyginimo, ypač turint vaikų, be santaupų paskubomis pasitraukus iš šalies, ganėtinai sudėtinga.“

Išmokos prieglobsčio prašytojams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prieglobsčio prašantys 45 Baltarusijos piliečiai gali pretenduoti į išmokas, kurių negauna nacionalinę vizą gavę 7008 baltarusiai. Jų dydis priklauso nuo to, kur prieglobsčio prašytojas gyvena - Užsieniečių registracijos centre Pabradėje ar Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Užsieniečių registracijos centre yra organizuojamos maitinimo paslaugos, todėl išmoka yra 12,50 euro. Pabėgėlių priėmimo centre maitinimo paslaugų neorganizuoja, todėl išmoka yra kiek didesnė - 87,50 euro.

Po to, kai asmeniui suteikiamas prieglobstis, pašalpų sumos didėja, tačiau jos yra mokamos tik pirmus 7 mėnesius. Vienam asmeniui skiriama 250 eurų pašalpa, 2 asmenų šeimai - 375 eurai, 3 asmenų šeimai - 500 eurų. Jei šeimoje yra daugiau nei 3 asmenys, 4-am ir kiekvienam kitam asmeniui papildomai - 62,5 euro.

Be mėnesinių išmokų, dar mokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa: vienam asmeniui / 2 asmenų šeimai - 500 eurų, 3-4 asmenų šeimai - 750 eurų; 5-6 asmenų šeimai - 875 eurai; 7 ir daugiau asmenų šeimai - 1000 eurų.

Mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti - 58,5 euro.

Kas mėnesį mokama kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti (62,4 euro).

Be to, prieglobstį gavę užsieniečiai turi teisę į visas socialines garantijas, pavyzdžiui, vaiko pinigus, laidojimo pašalpą, kaip ir Lietuvos piliečiai.

Išmokos prieglobsčio gavėjams:

Darbo rinka ir įdarbinimo tendencijos

Pernai į Lietuvą atvyko dirbti mažiau trečiųjų šalių piliečių, didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių. Šiuo metu šalyje dirba 174,5 tūkstančių užsieniečių. 2026-ųjų pradžioje darbo imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius buvo 12,4 proc. (17,5 tūkst.) didesnis nei prieš metus. Dominuoja ukrainiečiai (51,8 tūkst.), baltarusiai (47,2 tūkst.), uzbekai (11,2 tūkst.), tadžikai (7,1 tūkst.), indai (6,1 tūkst.).

Palyginti su situacija prieš metus, dirbančių ukrainiečių bendruomenė ūgtelėjo 11,9 proc. (5,5 tūkst.), uzbekų - 34,2 proc. (2,9 tūkst.), indų - 31,8 proc. (1,6 tūkst.). Iš senojo žemyno įsidarbino 19,4 proc. daugiau darbuotojų (2,7 tūkst.). Latvių darbo rinkoje didėjo 22,5 proc. iki 4,3 tūkst., rumunų - 20,8 proc. iki 4,9 tūkst., lenkų - 10,8 proc. iki 2,3 tūkst.

„Užsieniečių darbo jėgos tendencijos keičiasi. Pernai į mūsų šalį atvyko dirbti 5 proc. mažiau trečiųjų šalių piliečių (tai - 3 tūkst. asmenų), o 25 proc. didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių“, - pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

2025 m. į Lietuvą atvyko dirbti 71,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma - trečiųjų šalių piliečiai (59,4 tūkst.) - 3 tūkst. (4,7 proc.) mažiau nei 2024 m. ES piliečių - atvirkščiai - darbo rinkoje skaičius augo 25,3 proc. (2,4 tūkst.).

Trečdalis naujos darbo jėgos - iš Ukrainos (32,1 proc. arba 19,1 tūkst.), penktadalis - iš Baltarusijos (19,9 proc. arba 11,8 tūkst.), 10,2 proc. (6,1 tūkst.) - iš Uzbekistano ir dar 3,5 tūkst. (5,8 proc.) - iš Indijos. Iš ES šalių daugiausiai atvažiavo rumunų - 4,8 tūkst. (39,7 proc.), latvių - 2,7 tūkst. (22,8 proc.), lenkų - 1,8 tūkst.

Sektoriai, kuriuose dirba imigrantai

Imigrantai daugiausiai dirba transporto ir saugojimo sektoriuje (50,1 proc. arba 79,1 tūkst.), statybos - 28,5 tūkst. (18 proc.), apdirbamosios gamybos - 17,1 tūkst. (10,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo srityje - 7,3 tūkst. 25 proc. 2025 m. pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti 12 tūkst. Europos Sąjungos šalių pilietybę turinčių asmenų - 2,4 tūkst. (25,3 proc.) daugiau nei 2024 m.

Pagrindinis sektorius, kuriame telkiasi ES piliečiai - statybos. Čia dirba trečdalis (32 proc. arba 5,3 tūkst.) europiečių, penktadalis - administravimo ir aptarnavimo srityje (21,8 proc. arba 3,6 tūkst.) bei 16,2 proc. (2,7 tūkst.) - apdirbamosios gamybos sektoriuje.

„ES piliečiai vis dažniau užima vadovaujančias pozicijas - per metus jų skaičius vadovų grupėje augo 324 asmenimis.

Valytojų ir pagalbininkų skaičius padidėjo 28,5 proc. (1 tūkst.), o pagalbinių statybos, pramonės ir transporto darbininkų - 26,1 proc. (700).

Dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių (0,4 proc.). Transporto ir saugojimo srityje migrantų skaičius ūgtelėjo 7 tūkst. (9,6 proc.) - čia įdarbinta daugiau atvykėlių iš Uzbekistano (1,7 tūkst.), Ukrainos (1 tūkst.), Indijos (900) ir kt. Statybos sektorius irgi pasipildė 3,5 tūkst. (13,9 proc.) darbuotojų iš užsienio - labiausiai ukrainiečiais (800), uzbekais (700), filipiniečiais (500) ir kt.

Būsto nuomos iššūkiai

Atvykstantys iš kitų šalių daug ko nežino. Pirminis baltarusių biudžetas visą laiką būna mažesnis, tačiau jie, atvažiavę ir pamatę, kokios čia yra kainos, pasiūla, visada turi tą savo biudžetą padidinti.

Vis tiek jie nori naujesnės statybos namų, kad komunalinės išlaidos būtų kiek mažesnės. Taip pat svarbiausias atstumas iki jų biurų, vaikų mokyklų ar darželių. Daugiausia atvažiuoja šeimos, kurios turi bent 1-2 vaikus, paskui - žmonės su gyvūnais ir labai retai - poros arba pavieniai asmenys.

Baltarusių poreikiai skiriasi pagal socialinį statusą. Kuo aukštesnes pareigas užima žmogus, tuo jis nori geresnės kokybės būsto. Tokie jau nori gyventi centrinėje miesto dalyje, tad šiuo požiūriu jie nuo lietuvių nelabai skiriasi.

Lietuviai apskritai į užsieniečius žiūri gana įtariai. Jiems turi būti arba labai „teisinga“, standartinė šeima, arba vienas žmogus, o nuomotojams geriausia, kad nuomininkai išvis negyventų tame išnuomotame bute.

Kai paskambini nuomotojams ir pasakai, kad žmonės atvyksta iš Baltarusijos, daugumai iš pradžių jie asocijuojasi su statybininkais, kurie Vilniuje kepa daugiabučius.

Bet problema ta, kad baltarusiai, nors mato didelę pasiūlą, bet mato ir tai, kad jų nuomotojai visgi prisibijo, vengia ir nenori. Nesvarbu, kad tiek lietuvių, tiek baltarusių šeimos tvarkingai gyvens, tuo labiau, kad yra ir sutartys.

Kai kurie nuomotojai įsivaizduoja, kad išgriaus jų butą, sudegins ir panašiai.

Atrodo, nuomotojui viskas tinka: kad atvažiuoja šeima su vaiku ar dviem, su šuniuku ar kačiuku, bet, kai pradedame kalbėti apie gyvenamosios vietos deklaravimą, jis tada susimėto ir tu pamatai, kad jis nėra linkęs viešai deklaruoti nuomojantis butą, o yra labiau linkęs gauti popierinius pinigus.

Kartais baltarusiams klientams rezervuojame tuos butus iš anksto, kad jie turėtų pirmumo teisę tik atvažiavę iš karto juos išsinuomoti. Prigalvojame visokių schemų, kaip įveikti tą neigiamą požiūrį į baltarusius, gyvenamosios vietos deklaravimą ir tuo pačiu pajamų deklaravimą.

Pinigus moka ir sutartį sudaro patys fiziniai asmenys. Mes tik bendradarbiaujame su įmone, kuri suinteresuota, kad apgyvendintume jų darbuotojus, kadangi jų gana daug ir ateityje bus dar daugiau.

Į sutartį įmonės būna įrašytos tik kaip saugikliai, jeigu kiltų kokių nesklandumų - nuomininkas nemokėtų ar nekomunikuotų. Įmonės tiesiog laiduoja už savo darbuotojus.

Pagrindinis iššūkis yra tiesiog nuomotojams viską paaiškinti. Apskritai jie neturėtų vadovautis jokiais stereotipais, nežiūrėti, iš kokios šalies yra žmogus, ką jis veikia, kokia jo orientacija ar politinės pažiūros. Svarbiau su juo pabendrauti, pajausti gyvai, o visos numatomos rizikos gali būti sudėliotos sutartyje ir, jei ja bus vadovaujamasi, jokių problemų nekils.

Bendradarbiaujame kol kas tik su viena įmone, kuri žada į Vilnių perkelti 500-600 darbuotojų, bet sulaukiame skambučių su prašymais padėti ir kitoms įmonėms. Tad, manau, kad tas skaičius didės.

Pagalba ir reabilitacija

Nors šalyje atvertas vadinamasis humanitarinis koridorius, juo patekus į Lietuvą vis dar nėra sukurtos specializuotos medicininės ir psichologinės pagalbos teikimo infrastruktūros. Lietuva skyrė baltarusių reabilitacijai nemažus pinigus, tačiau praktiškai jų neįmanoma gauti. Čia atvykstantys žmonės patys perka draudimą, kuris veikia tik tada, jei prireikia skubios pagalbos. Daugiau jokios kitos - nei psichologinės, nei fizinės reabilitacijos - jie negauna.

Kol kas vienintelė organizacija, neatlygintinai teikianti psichologinę pagalbą nukentėjusiems baltarusiams, - Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras. Tačiau ši pagalba yra vienkartinė.

„Apie tai, kad reabilitacijos mechanizmas sukurtas, buvo labai skambiai pranešta, tačiau realiai jis neegzistuoja. Mes bandėme kalbėtis su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kreiptis į privačias ir valstybines klinikas - tokios galimybės nėra. Tai - vienas skaudžiausių iki šiol neišspręstų klausimų“, - apgailestavo „Dapamoga“ vadovė.

tags: #nuomuojasi #darbininkus #is #baltarusijos #moka #nuoma