Šiame straipsnyje apžvelgsime situaciją, susijusią su statybomis saugomose teritorijose, remiantis Gintauto Pakalnio sodybos pavyzdžiu. Aptarsime, kokios problemos kyla, kai vietoj mažų senų pastatų draustiniuose atsiranda dideli namai, ir kaip tai veikia kraštovaizdį bei gamtinę aplinką.
Lietuvos reljefo žemėlapis
Problemos esmė
Esminė problema - dominantinės ir viską nustelbiančios statybos. Vietoj mažų senų pastatų draustiniuose atsiranda dideli namai. Komisijos nustatyta sisteminė šių parkų problema: perkamos nedidelės sodybos, o statomi 4-8 ir daugiau kartų didesni pastatai: didinami pastatų tūriai, užstatymo plotas, statomos mūrinės neperregimos tvoros.
Teritorijose, kurių steigimo tikslai - gamtinių vertybių išsaugojimas, tokio pobūdžio statybos tampa dominantėmis, nustelbiančios saugomus kraštovaizdžio elementus: saugomas reljefo formas, jų šlaitus, želdinius, kt.
G. Jaugielavičiaus atvejis
Tose pačiose Aplinkos ministerijos išvadose dar gegužės mėnesį buvo paminėtas ir G. Jaugielavičiaus adresas. „Tokie statinių projektai parengti arba jau pastatyti pastatai užfiksuoti: Pavilnių RP Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje (adresu: (paminėtas G. Jaugielavičiaus sklypo adresas - DELFI) statyba įvykdyta)“, - rašoma Aplinkos ministerijos darbo grupės išvadose, kuriose statybos įvardintos kaip dominantinės, nustelbiančios kraštovaizdžio elementus.
G. Jaugielavičiaus turtas, įvairiais skaičiavimais, vertinamas apie 60-čia milijonų eurų. Buvęs „Rubicon Group“, dabar koncernas „Icor“ yra viena įtakingiausių ir didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, valdančių energetikos, nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų įmones.
Sovietiniai kurortai, ypatingos privilegijos bei plakatų cenzūra | (Pra)rasta karta
„Icor“ pozicija
„Icor“ atstovas Nerijus Mikalajūnas DELFI pakomentavo situaciją apie įmonės valdybos nario statybas. „Ten buvo karinės paskirties statiniai ir dvejus metus buvo keičiamas planas, kad sklypas būtų gyvenamosios paskirties. Nors perkant iš karto Turto bankas skelbė, kad jis patenka į gyvenamosios paskirties zoną. Pirkėjui visiškai aišku, kad tu perki gyvenamajam namui statyti. Galutiniame variante yra pastatyti statiniai, kurie pagal užstatymą neviršija prieš tai buvusių statinių pagal plotą, o aukštis neviršija mažaaukštės statybos ir atitinka aplinkinius statinius. Taip, pats statinys paaukštėjo, bet jis nėra daugiaaukštis, jis vis tiek yra žemaaukštis. Pažeidimų čia jokių nėra“, - kalbėjo N. Mikalajūnas.
Teisiniai aspektai
Namas Kalvos gatvėje patenka į Lyglaukių geomorfologinį draustinį, tačiau parko tvarkymo planas šioje vietoje statybas leidžia. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane teritorija, kurioje yra sklypas, pažymėta kaip gyvenamoji, ši zona vadinasi sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona.
Kitaip tariant, jeigu šioje vietoje stovėjo senas sandėlis, naujas namas neturėtų būti didesnis už jį.
Vyriausybės nutarime „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ rašoma: „Sugriežtinto vizualinio reguliavimo zonoje: išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus.“
Savivaldybės pozicija
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis DELFI teigė, kad savivaldybė nagrinėjo šį atvejį ir darė tyrimą dėl jo. Jis pažymi, kad savivaldybė nustatė, kad pastatas pažeidžia Vyriausybės nutarimą, tačiau vis tiek teigia, kad kvestionuoti statybos leidimo teisėtumą nėra tikslinga.
Statybos leidimų išdavimo procesas
Išsinuomojus sklypą buvo pradėtos procedūros, kurių reikėjo norint statyti rūmus draustinyje. Dokumentų rengimas savivaldybėje labai ilgai netruko. 2011 metų gruodžio 6 dieną buvo pradėtas rengti sklypo detalusis planas. Kadangi išnuomota žemė buvo skirta ne gyvenamųjų namų statybai, o krašto apsaugos tikslams, reikėjo keisti žemės naudojimo būdą. Per kelis mėnesius detalusis planas buvo parengtas.
2012 metų gegužės 16 dieną Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) palaimino detalųjį planą, davusi teigimą išvadą. 2013 metų gegužės 22 dieną Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą rekonstruoti statinį, t. y. seną ryšių centrą paversti gyvenamaisiais rūmais.
Tvora
Sklypą norėta aptverti didžiule neperregima, mūrine tvora, kuriai taip pat reikėjo leidimo. Tokį pritarimą iš savivaldybės verslininkas gavo 2015 metų birželį.
Parko direkcijos pozicija
Laikinoji parkų direktorė Zenta Ražanauskienė iš pradžių pareiškė, kad nieko apie palaimintą projektą komentuoti neketina. Paaiškinus, kad ji privalo pateikti informaciją apie savo institucijos priimtus sprendimus, buvo gautas trumpas atsakymas.
Tvoros klausimas
Paklausus, ar parko direkcija pritarė ir aklinos, mūrinės tvoros tvėrimui ir ar parko direkcija mano, kad tokia tvora tinka draustinio kraštovaizdžiui, buvo gautas atsakymas tik į pirmą klausimo dalį: „Taip, tvoros projektui pritarta.“
Savivaldybės tyrimas
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis DELFI teigė, kad savivaldybė nagrinėjo šį atvejį ir darė tyrimą dėl jo. Jis pažymi, kad savivaldybė nustatė, kad pastatas pažeidžia Vyriausybės nutarimą, tačiau vis tiek teigia, kad kvestionuoti statybos leidimo teisėtumą nėra tikslinga.
Parama savivaldybei
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo yra numatomas punktas, kad statytojas galėtų paremti savivaldybę: „Siūlyti Miesto plėtros departamentui išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) pasirašius paramos sutartį dėl socialinės infrastruktūros plėtros.“ Vis dėlto, pasak savivaldybės vyriausiojo architekto, tokia sutartis nebuvo pasirašyta.
VTPSI patikrinimas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) tikrindama užbaigtas statybas, pažeidimų nenustatė. To padaryti inspektoriai ir negalėjo, nes visos grandiozinės statybos buvo įteisintos ir palaimintos Vilniaus valdininkų, taigi inspektoriai tiesiog patikrino, ar nėra nukrypimų nuo projekto.
Apibendrinimas
Ši situacija atskleidžia sudėtingą procesą, kaip gaunami leidimai statyboms saugomose teritorijose. Nors teisiškai viskas gali būti atlikta pagal galiojančius planus ir leidimus, esminis klausimas lieka - ar tokios statybos iš tiesų atitinka saugomų teritorijų tikslus ir ar jos nepažeidžia kraštovaizdžio bei gamtinės aplinkos.
Pagrindiniai faktai apie G. Jaugielavičiaus sodybą
| Faktas | Duomenys |
|---|---|
| Vieta | Pavilnių regioninis parkas, Lyglaukių geomorfologinis draustinis |
| Pradinė paskirtis | Karinės paskirties statiniai |
| Dabartinė paskirtis | Gyvenamasis namas |
| Užstatymo plotas | Nežinomas (teigiama, kad neviršija buvusio ploto) |
| Aukštingumas | Padidintas, bet teigiama, kad vis dar žemaaukštis |
| Tvoros tipas | Mūrinė, neperregima |
| Leidimai | Gauti visi reikalingi leidimai |
Pavilnių regioninis parkas