Įsigijus nelygų sklypą, dažnai kyla poreikis jį performuoti. Tačiau šie darbai gali sukelti nesutarimų su kaimynais, ypač jei paviršinės nuotekos patenka į gretimus sklypus ir padaro žalos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nuolat sulaukia klausimų dėl šlaitų slinkimo ar paviršinių nuotekų patekimo į kaimyninius sklypus, kai atliekami reljefo formavimo darbai. Todėl svarbu žinoti esminius reikalavimus ir taisykles, kad išvengtumėte konfliktų ir užtikrintumėte sklandų statybos procesą.
Pagrindiniai reikalavimai žemės sklypams
Norint išvengti kaimynų nusiskundimų, svarbu prisiminti, kad žemės savininkai privalo vykdyti ūkinę ir kitą veiklą savo sklypuose taip, kad nebūtų pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės ir interesai. Statybos techninis reglamentas nustato tokius reikalavimus žemės sklypams:
- Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12%. Jei nuolydis didesnis, jis turi būti sumažintas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
- Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu. Sklypo viduje nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
- Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
- Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Atkreipkite dėmesį, kad nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą gali apsaugoti atraminė sienelė, kuri turi būti įrengta laikantis atitinkamų reikalavimų.
Atraminės sienelės įrengimas
Norint įrengti atraminę sienelę, būtina žinoti, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai yra privalomi:
- Statant atraminę sienelę ant sklypo ribos.
- Savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, yra didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės yra didesnis nei 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis. Jei sienelės aukštis viršija 2 m, ji priskiriama neypatingiesiems statiniams. STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Želdinių sodinimas ir atstumai iki kaimyninio sklypo
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos gali sukelti konfliktus su kaimynais. Svarbu sodinti gyvatvores ir medžius savo sklypo ribose, išlaikant atstumus, nurodytus Aplinkos ministerijos įsakyme. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko raštiško sutikimo:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Sodinant želdinius per visuomenines akcijas, būtina sąlyga - organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statyba valstybinėje žemėje
Statant statinį valstybinėje žemėje, visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kurį išduoda savivaldybių administracijos. Būtina žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus) ir vietą.
Jeigu žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti SLD, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Sklypo reljefo keitimas ir paviršinių nuotekų tvarkymas
VTPSI gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Tačiau bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD)?
Kada reikalingas SLD nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai, nurodyta statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Statant ar tvarkant namus kartais prisireikia performuoti ir sklypo reljefą. Visgi tokio tipo darbai gali kaip reikiant sujaukti kaimynystėje gyvenančių žmonių kasdienybę.
Svarbu! Nepamirškite, kad netinkamai suformavus reljefą atsiranda peraukštėjimas ties sklypo riba, kuris užfiksuojamas tvoros bordiūru.
VTPSI vaidmuo ir ginčų sprendimas
VTPSI vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo). Kitais atvejais tokius kaimynų ginčus reikėtų spręsti civilinius santykius ar aplinkos apsaugą (kai pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai) reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Svarbu! Visais atvejais žemės naudotojų teises gina ir jų pareigas nustato įstatymas.
Žinant ir laikantis šių reikalavimų, galima išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrinti sklandų sklypo reljefo formavimo procesą.