Kaip palaikyti tinkamą drėgmę daugiabutyje: patarimai ir sprendimai

Šaltuoju sezonu daug dėmesio skiriame savo namų šildymui, o vasarai artėjant - vėsinimui. Tačiau ar kada nors pagalvojote apie drėgmės lygį patalpose, kuriose praleidžiate didžiąją dalį laiko? Reguliuoti drėgmę namuose norint gyventi patogiai ir sveiktai - taip pat svarbu, kaip ir palaikyti reikiamą temperatūrą.

Statistikos duomenimis, net iki 20 proc. visų pastatų kaupiasi drėgmė. Interneto vartotojai dažnai ieško informacijos, kiek drėgmės turi būti namuose. Dažna užklausa - ir kiek procentų drėgmės turi būti kambaryje. Taigi, atsakome į klausimą: drėgmės pojūtis ir komfortas priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, metų laiko, dėvimų drabužių, kaip kūnas toleruoja drėgmę ir kt.

Tyrimai rodo, kad ideali santykinė normali drėgmė namuose turėtų būti 35-60 %, o optimali apie 50 %. Skirtinguose šaltiniuose šie skaičiai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, teigiama, kad jei drėgmės lygis viršija 60 %, didėja pelėsio veisimosi rizika. Jei drėgmės namuose lygis yra ženkliai per didelis, žmonės jaučiasi ypač nepatogiai.

Šalindama drėgmę, mūsų oda pasitelkia aplink esant orą. Taigi, kai drėgmės lygis yra arti 100 %, prakaitas nebegali išsisklaidyti ore, o jis yra natūralus „kondicionierius“: prakaituodamas kūnas bando išlaikyti idealią 36,6 °C temperatūrą.

Normali kambario drėgmė garantuos Jums geresne gyvenimo kokybę be perštinčios odos, alergijų, niežtinčių akių ar pelėsio kambario kampuose. Anot K. Šnirpūnienės, normali drėgmė namuose yra 40-60% rėžiuose.

Labai svarbu gyvenamuosiuose kambariuose, ypač miegamuosiuose palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Mat jei oro drėgnumas namuose nepakankamas, susiduriama su įvairiomis buities bei sveikatos problemomis, tokiomis kaip paūmėjusios alergijos, perštinti gerklė, užsikimšusi nosies gleivinė, sausa, skilinėjanti oda.

Be to, iš medienos pagaminti baldai ir namų vidaus apdaila sugeria daug drėgmės iš oro, todėl jam išsausėjus gali atsirasti įvairių nepatogumų buityje.

Jei norite įvertinti, ar namuose oras nėra pernelyg sausas, jums padės higrometras - kambario drėgmės matuoklis, kuris tiksliai nustato esamą oro temperatūrą ir drėgmės lygį.

Mažesnis nei 25 % drėgmės lygis yra kenksmingas sveikatai, tačiau vertinant rodiklius turite atkreipti dėmesį ir į tai, kad patalpose nebūtų susikaupę per daug drėgmės. Kai oro drėgmės lygis kambaryje viršija 55 %, atsiranda tikimybė pelėsio augimui, grybelio ir dulkių erkučių dauginimuisi.

Žiemos metu kambario drėgmė dažnu atveju nukrenta net iki 30% ar net dar žemiau ir tai sukelia diskomfortą, sveikatos problemas. Per didelė drėgmė taip pat nėra gerai. Gali greitai įsiveisti pelėsis ir kiti grybeliai.

Kaip palaikyti rekomenduojamą drėgmę namuose?

Geriausias būdas kovoti su sausu oru - oro drėkintuvai. Patogūs, nedideli, dailaus dizaino prietaisai užtikrina, kad normali drėgmė namuose būtų palaikoma nuolat. Šie įrenginiai gali būti įvairių rūšių: išskiriantys karštus garus, šaltų garų arba ultragarsiniai drėkintuvai.

• Karštų garų drėkintuvas: veikimo principas panašus į virdulio - kaitinamam vandeniui užverdant į orą paleidžiami garai.
• Šaltų garų drėkintuvai: turi filtrus ir ventiliatorius, pučiančius filtruose esančius vandens garus į orą.
• Ultragarsiniai oro drėkintuvai: sistema veikia membranos vibravimo ultragarso dažniais, kurie vandenį skaidomas į mikrodaleles. Tai tyliausiai iš visų prietaisų veikianti oro drėkintuvų rūšis.

Jeigu pas Jus per žemas drėgmės lygis Jums pagelbės oro drėkintuvai jie skirti pakelti namuose drėgmės lygį. Geriausi yra šaltų garų oro drėkintuvai. Jie nepaliks baltų nuosėdų ant grindų ar baldų. Kuo patalpa didesnė tuo geriau rinktis galingesnį oro drėkintuvą taip jis greičiau pridrėkins kambarį iki norimo lygio.

Jeigu pas Jus per didelis drėgmės lygis Jums pagelbės tada buitiniai drėgmės surinkėjai jie skirti sumažinti kambario drėgmės lygį. Jei susiduriate dažnai su per didelę patalpos drėgme ir kambarys yra >25kv rekomenduojame imti galingesnį drėgmės surinkėją, kurio našumas nuo 15-20l/ 24h.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę. Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą.

Natūralūs kambario drėkinimo būdai

Jei kol kas dar neįsigijote oro drėkintuvo, tačiau jaučiate sauso oro pasekmes, nieko nelaukite ir imkite įprastų kambario drėkinimo būdų. Per dieną bent du kartus gerai išvėdinkite patalpas pravėrus langus. Tai darykite ne mažiau nei 5-10 minčių. Tai ypač svarbu padaryti vakare, kad geriau išsimiegotumėte.

Drėgmę gerai sugeria ir druska, valgomoji soda, ryžiai ir kitos kruopos, tad viena iš šių priemonių pripildytą dubenėlį statykite vonioje, virtuvinėse spintelėse, sieninėse spintose ir t.t.

Drėgmės lygį kontroliuoti gali padėti ir augalai: pavyzdžiui, orchidėjos ir bambukai sugeria drėgmės perteklių iš oro.

Tačiau bene patogiausias, paprasčiausias ir, žinoma, vienintelis 100 % rezultatą suteikiantis būdas siekiantiems greitai sumažinti drėgmės lygį namuose - naudoti oro sausintuvus. Jie greitai padeda sumažinti drėgmę iki reikiamo lygio (20 - 50 %).

Drėgmė egzistuoja ne vien matomose vietose ir ne vien gerai mums pažįstamu pavidalais. Drėgmės yra ir namų ore - jos nematome, tačiau kartais galime pajusti. Drėgmės trūkumas greičiausiai nebus problema voniose ir virtuvėse, tačiau gali atsirasti gyvenamuosiuose kambariuose, ypatingai miegamajame, nes jame praleidžiame daug laiko. Normalus drėgmės lygis turėtų būti virš 30 procentų, tačiau neviršyti 70 % - antraip iškils priešinga problema ir orą reikės sausinti.

Problemas su oru išsprendžia tinkama ventiliacija, tačiau ne visi būstai šiuo metu tokią galimybę turi. Geriausiai drėgmės lygį nustato matuoklis - drėgnomatis, kitaip dar vadinamas higrometru.

Drėkintuvų rūšys:

• Karšto garo drėkintuvai veikia tarsi didelis virdulys. Vanduo pakaitinamas ir virtęs garais paskleidžiamas po patalpas. Jie pigūs, tačiau eksploatacija yra ne tokia pigi, be to, drėkina labai elementariai - karštas garas sklinda po kambarį.
• Šalto garo drėkintuvai gali tapti vienu tokių sprendimų. Oro srautas yra paskleidžiamas ventiliatoriais. Taip galima paskleisti drėgmę kur kas plačiau, kita vertus, pagrindinis tokio drėkintuvo trūkumas yra garsus veikimas. Prietaisų kainos vidutinės.
• Ultragarsiai drėkintuvai itin tinka miegamuosiuose, nes tyliai dirba, o drėkinamas plotas nėra didelis. Trūkumas - didesnė kaina.
• Drėkintuvai-oro valytuvai yra brangiausia iš rūšių, tačiau jie turi papildomų funkcijų leidžiančių ne tik drėkinti, tačiau ir valyti orą.

Drėgname ore labai sparčiai dauginasi grybeliai ir mikrobai, skleidžiantys žmogaus plaučiams pavojingus užkratus. Nenuostabu, kad drėgnų namų gyventojai dažniau nei kiti piliečiai suserga peršalino ligomis ir gripu. Negatyviam drėgmės poveikiui ypač imlus vaiko organizmas, tik pradedantis vystytis ir nepajėgus efektyviai pasipriešinti. Su laiku drėgname bute pasijunta ir specifinis drėgmės kvapas. Jis įsigeria į avalynę ir baldus. Spintoje laikomuose batuose ir drabužiuose gali užsiveisti pelėsis, o jo labai sunku atsikratyti.

Pagrindinės priežastys

Štai keletas priežasčių, dėl kurių gali padidėti drėgmė bute:

• ventiliacijos vamzdžio arba gartraukio nebuvimas, taip pat sutrikęs įrenginio veikimas;
• užlietas namo rūsys;
• prastai užtaisytos siūlės tarp sienų;
• periodiškai butą užliejantys viršuje gyvenantys kaimynai;
• pernelyg didelio kiekio skalbinių džiovinimas patalpoje;
• netinkamai sumontuota virtuvėje naudojama buitinė technika;
• vandentiekio vamzdžių blokavimas pertvaromis, tampančiomis kliūtimi, trikdančia tinkamą vandens išleidimą.

Daugumą suminėtų priežasčių turėtų pašalinti įmonė, kuriai gyventojai moka pinigus už techninę namo priežiūrą. Tikrai yra būdų, kaip išgyvendinti iš namų drėgmę, apsieinant be kapitalinio remonto, tačiau pirmiausia būtina išsiaiškinti pirminį drėgmės atsiradimo šaltinį. Tarkim, mūsų protėviai jį nustatydavo pasitelkdami vieną gana efektyvų metodą. Reikia paimti nedidelį stiklą ir kuriam laikui atremti jį į sieną. Jei po stiklu ims drėkti, vadinasi, drėgmės šaltinis - už buto ribų, o jei ne - jo reikia ieškoti patalpose. Daugeliui neduoda ramybės klausimas, ar įmanoma panaikinti bute tvyrantį drėgmės kvapą neišleidžiant milžiniško kapitalo, nesugaištant begalės laiko ir nededant daug pastangų. Vienareikšmiškai atsakyti į tokį klausimą, deja, negalima.

Turbūt, mažai kas žino, kad blokinių namų butuose oras paprastai būna pernelyg išsausėjęs, todėl pelėsių arba grybų veisimasis gali byloti apie kokias nors vandens tiekimo problemas. Tačiau mūriniuose pastatuose drėgmės problemą tenka spręsti gana dažnai. Šiaip jau drėgmės lygis neturi viršyti 60 proc. Drėgnesnėse patalpose gali imti veistis pelėsis. Iš plytų pastatuose namuose gyvenantiems žmonėms patariama kuo dažniai vėdinti kambarius, rinktis tik medinius langų rėmus ir būtinai įjungti gartraukį gaminant valgį. Svarbu atminti, kad pirmuose namo aukštuose esančius butus reikia papildomai šildyti, nes pagrindinė čia aptariamo diskomforto priežastis paprastai siejama su užlietu rūsiu. Jei užliejimo atvejų pasitaiko ypač dažnai, o namą prižiūrinti tarnyba nesiima jokių priemonių, kad užkirstų tam kelią, vertėtų pagalvoti apie hidroizoliaciją.

Galimi sprendimai

Drėgmę gali pavykti likviduoti perstatant baldus, galbūt blokuojančius ventiliacijos takus. Jei tai ir yra pagrindinė drėgmės radimosi priežastis, drabužių ir batų pelijimo problemos turėtų gana greitai nelikti. Tačiau jei nustatyti priežasties, kodėl namuose ypač drėgna, nepavyko, išmėginkite toliau surašytus patarimus.

• Įjunkite šildytuvą. Šildytuvai efektyviai sausina kambario orą. Šiuo patarimu patogiausia naudotis žiemą, ypač jei butas prastai šildomas, bet jei patalpoje šilta, šis metodas gali net pakenkti.
• Problemą gali padėti išspręsti oro sausintuvas. Šis įrenginys turi tik vieną trūkumą: drėgmę iš patalpos jis šalina netolygiai, todėl siekiant optimalaus rezultato, reikia naudoti kelis sausintuvus.
• Jei sienas bjauroja pelėsiai, galima pasitelkti chemines priemones. Jose paprastai būna absorbuojančių ir drėgmę mažinančių medžiagų.

Be paminėtų kovos su drėgme priemonių, galima išmėginti ir liaudiškus metodus. Ore esantį drėgmės perteklių gana neblogai sugeria kai kurie produktai: druska, cukrus ir kavos pupelės. Sustačius juos patalpų kampuose, namų oras gali pasausėti. Baldus galima nuvalyti silpnu kalio permanganato tirpalu. Tvarkantis, grindis reikia ne tik išplauti, bet ir nusausinti, be to, būtina nuolatos vėdinti patalpas. Jei bute veisiasi pelėsis, pirmiausia reikia nugremžti pelėsių dėmes, o tada tas vietas nuvalyti vario sulfato tirpalu. Šiuo tikslu galima naudoti ir chlorkalkes, baliklį, sodą, actą, taip pat muilo tirpalą.

Tikrai nepralošite, jei įrengsite bute kokybišką ventiliaciją: šviežias oras stabdo pelėsio veisimąsi ir plitimą. Jei nuo drėgmės nutarsite vaduotis darydami remontą, privalote rinktis tik kokybiškas ir natūralias medžiagas. Kai remontuosite butą, pagalvokite ir apie hidroizoliacines medžiagas, o sienas apdorokite nuo grybelių apsaugančių komponentų turinčiomis priemonėmis. Iš anksto nutarkite, kur statysite baldus. Geriau, jei jie nebus visiškai priglausti prie sienų.

Kad nebesijaustų drėgmės kvapo, ypač didelį dėmesį reikia skirti grindų ir sienų apšildymui.

Jeigu patalpoje yra per sausa, ženklai yra mažiau akivaizdūs, tačiau sauso oro pasekmes pajuntame mes patys: išsausėja oda, jautresni tampa kvėpavimo takai. Lietuvos nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras rekomenduoja namuose visus metus palaikyti 35-60% drėgmę.

Sauso oro poveikis

• Išsausėja viršutinių kvėpavimo takų gleivinė. Išsausėjus gleivinei susilpnėja apsauginis barjeras, todėl lengviau „prikimba“ viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligos, suintensyvėja alergijos simptomai, padažnėja astmos priepuoliai. Išsausėjusią gleivinę peršti, ji gali įtrūkti, tuomet iš nosies ima bėgti kraujas, atsiranda šašelių ir pan. Gleivinės išsausėjimą ypač greitai pajunta kūdikiai ir maži vaikai. Jie gali skųstis į peršalimą panašiais simptomais (tik be karščiavimo): gerklės skausmu, apsunkintu kvėpavimu, suprastėjusiu apetitu.
• Padažnėja susirgimai. Net keletas tyrimų parodė, kad sausas oras - palankesnė terpė laisvai cirkuliuoti ir plisti ligas sukeliančioms bakterijos bei virusams, tarp jų ir gripo.
• Ašaroja, peršti akis. Sausas oras neigiamai veikia ne tik viršutinių kvėpavimo takų, bet ir akių gleivinę.
• Išsausėja oda, plaukai, nagai. Nuolat ir ilgą laiką būnant sausame ore drėgmę praranda ir oda: ji ima šerpetoti, praranda elastingumą, skaistumą. Plaukai tampa šiurkštesni, nepaklusnūs, jų galiukai pradeda greičiau šakotis, gali atsirasti ar padaugėti pleiskanų.
• Padidėja statinis elektros krūvis. Kartais prilietę daiktą, drabužį ir pan. juntame nedidelę, tačiau nemalonią elektros iškrovą arba besišukuodami pastebime, kad ima „elektrintis“ plaukai. Šiuos reiškinius lemia susikaupęs statinis elektros krūvis, atsirandantis dėl elektronų judėjimo tarp skirtingų, besiliečiančių medžiagų.
• Skilinėja mediena. Sausas patalpų oras gali pakenkti ne tik sveikatai, bet ir turtui. Įvairūs mediniai paviršiai ir mediniai daiktai perdžiūvę gali įtrūkti, deformuotis.

Per didelė drėgmė patalpose dažniausiai atsiranda dėl prasto vėdinimo ir/ar prastos hidroizoliacijos, santechnikos sistemų nesandarumo. Jei per didelės drėgmės priežastys yra „techninės“ (prasta statinių būklė, avarijos), visų pirma, reiktų pašalinti jas.

Drėkintuvai skirstomi pagal jų veikimo principą:

• gariniai drėkintuvai užvirina vandenį ir išleidžia šiltus ar vėsius garus;
• ultragarsiniai drėkintuvai vibruodami vandenį suskaido į mikroskopinius lašelius ir paskleidžia nematomą debesį;
• drėkintuvai - valytuvai ne tik drėkina, bet ir valo orą, naikina jame esančius žalingus mikroorganizmus.

Reguliarus vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti pagal poreikį, tačiau būtina tai daryti bent kartą per dieną, geriausia prieš miegą. Kambarius reikėtų vėdinti apie 10-15 min.

Šildymo sezono metu ant radiatorių galite uždėti sušlapintus rankšluosčius ar pledus. Drėgmę padidins ir kambaryje džiovinami skalbiniai.

Oro drėgmę padidina ir indai su po truputį garuojančiu vandeniu. Puikiai pasitarnauja specialūs, nebrangūs, ant radiatorių pakabinami moliniai indai į kuriuos reikia pripilti vandens.

Augalai siurbia vandenį šaknimis ir jį garina pro lapus bei taip šiek tiek padidina patalpų drėgmę. Daugiausiai vandens išgarina tropiniai, daug arba didelius lapus turintys augalai, pavyzdžiui, dracenos, filodendrai, vėzdūnės, dipsiai, fikusai, monsteros.

Vėdinimo sistemos daugiabutyje

Šiuolaikiniuose namuose ir butuose, ypač naujos statybos, vėdinimo sistema yra būtina sąlyga komfortiškam ir sveikam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įsirengti vėdinimą bute, kokie yra skirtingi vėdinimo būdai ir ką svarbu žinoti, norint užtikrinti gerą oro kokybę savo namuose.

Kodėl reikalinga vėdinimo sistema?

Šiuolaikiniai, pagal naujus statybos reglamentus statomi namai yra itin sandarūs, todėl natūrali oro cirkuliacija yra minimali. Be vėdinimo, tokiame pastate gali kauptis pelėsis, alergenai, kvapai, dulkės ir kiti nepageidaujami elementai. Vėdinimo sistema efektyviai išsprendžia šią problemą ir leidžia taupyti šiluminę energiją.

Patalpų mikroklimatas ir kvėpuojamo oro kokybė yra svarbūs veiksniai, užtikrinantys gerą savijautą ir sveikatą. Vėdinimo sistema padeda sumažinti teršalų kiekį namuose, tokių kaip dažai, klijai, dulkės, asmens higienos priemonės ir plastikas.

B energinės klasės butuose dažnai naudojamas natūralus vėdinimas. Natūralaus vėdinimo užtikrinimui būtina išpildyti dvi sąlygas - oro pritekėjimą bei oro šalinimą. Visos nurodytos angos yra skirtos oro ištraukimui/ištekėjimui. Oro pritekėjimas turėtų vykti per pastato sienų, durų ir langų nesandarumus arba/ir pradarytus langus/orlaides. Jeigu natūralios ventiliacijos nepakanka, tada montuojami ištraukimo ventiliatorius vonioje ir viryklės gartraukis į vieną iš angų virtuvėje. Kita anga virtuvėje skirta natūraliai ventiliacijai - oro ištraukimui.

Teisingai, vonioje į šachtą montuojamas ventiliatorius, virtuvėje viena anga gartraukio oro išmetimui, kita anga dažniausiai natūraliam oro pritekėjimui, dažnai montuojam kvadratinės grotelės su uždarymo sklende. Vonioje reikėtų dėti aukšto slėgio ventiliatorių. Virtuvėje prijungti gartraukį. Antra atšaka virtuvėje greičiausiai palikta natūraliai ventiliacijai, tai galima tiesiog prijungti ištraukimo difuzorių. Natūralus vėdinimas, tai kai oro srautas teka iš taško a į tašką b savaiminiu būdu (šaltas oras per orlaides, per pravirus langus įeina į patalpas, sušyla ir per ventiliacines angas (wc ir virtuvėje) per kaminą išeina lauk. Štai jums visa natūrali ventiliacija.

Naujos statybos namuose ir butuose jau būtų keista nematyti rekuperacinės vėdinimo sistemos, o kai kuriais atvejais ji neišvengiamai reikalinga, ypač griežtėjant statybos reglamentams.

Techninė dalis

Šiuolaikiniai, pagal naujus statybos reglamentus statomi (A ir aukštesnės energinės klasės) namai yra itin sandarūs, tad per langus ar kitus mikroplyšius necirkuliuoja oras. Be vėdinimo ilgainiui tokiame pastate imtų kauptis pelėsis, alergenai, kvapai, dulkės ir kiti nepageidaujami svečiai. Rekuperacija efektyviai išsprendžia šią problemą, be to leidžia taupyti šiluminę energiją. Šiuolaikinių rekuperatorių šilumokaičiai efektyvūs, todėl elektros sąnaudos nedidelės.

Per vieną ortakį iš lauko įleidžiamas oras į rekuperatorių, čia jis filtruojamas, sušyla rekuperatoriaus šilumokaityje ir tik tada įleidžiamas į patalpą. Ištraukiamas iš kambario oras taip pat prateka per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį, jame atiduodamas savo šiluminę energiją iš lauko įeinančiam oro srautui.

Namų vėdinimas atidarytais langais neužtikrina pakankamo oro cirkuliavimo, nėra pastovus, be to išleidžiama šiluma, įsileidžiamos lauko dulkės, triukšmas.

Komforto dalis

Švarus, gaivus oras namuose yra prioritetas, tad rekuperacinė vėdinimo sistema, projektuojant namus, turėtų būti toks pats savaime suprantamas dalykas, kaip ir apšvietimo ar šildymo sistema. Ir ne tik dėl statybos reikalavimų, o pirmiausia dėl suteikiamo komforto kasdienybėje. Patalpų mikroklimatas ir kvėpuojamo oro kokybė reikšminga, kad rūpintis buitimi, šeimos nariais, poilsiauti, o šių dienų realybėje ir dirbti bei didžiąją gyvenimo dalį praleisti namuose būtų sveika ir malonu.

Vėdinimo sistema gali padėti sumažinti ir teršalų kiekį namuose, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome? Pavyzdžiui, dažai, klijai, dulkės, asmens higienos priemonės, plastikas - visa tai didina oro taršą namų erdvėje. Jei tokių medžiagų koncentracija ore tampa pakankamai didelė, galime pajusti ir nemalonius fizinius pojūčius, kartais net neįtardami priežasties (galvos skausmas, nosies užsikimšimas ir pan.).

Pagerėjusi patalpos aplinkos kokybė, įskaitant kvėpuojamą orą, padvigubino gyventojų pažinimo funkcijų rezultatus. Išvada aiški - švarus oras naudingas ne tik mūsų kūnui, bet ir protui.

Rekuperatorių rūšys

Rekuperatorius yra prietaisas vienu metu vėdinantis patalpas ir saugantis viduje esančią temperaturą. Rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus (rotaciniai, plokšteliniai, ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu), kurių veikimo principas skiriasi.

Plokšteliniuose rekuperatoriuose iš patalpos ištraukiamas oras rekuperatoriuje praeina pro filtrą, patekęs į šilumokaitį palieka šilumą ir yra pašalinamas. Tuo pačiu metu oras iš lauko praeina pro rekuperatoriaus filtrą, patenka į šilumokaitį, kuriame pasiėmęs iš patalpos ištraukiamo oro šilumą, patenka į patalpas.

• Rotaciniai rekuperatoriai:
  • Neužšąla per šalčius, jiems nereikalingas paimamo oro pašildytuvas.
  • Ne tik sušildo, bet ir drėkina orą, jo nesausina (grąžindami drėgmę iš išmetamo oro į paduodamą).
  • Puikiai tinka mūsų geografinei situacijai Lietuvoje.
  • Nereikalingas kondensato nuvedimas.

  Trūkumai: gana sudėtingas mechanizmas viduje talpina daug besidėvinčių dalių, kaip guolis, šepetėliai, diržinė pavara, kurių aptarnavimas yra brangesnis.

• Plokšteliniai rekuperatoriai:
  • Pasižymi geresne kaina.
  • Pats prietaisas yra paprastesnis.

  Trūkumai: reikalingas kondensato nuvedimas, pašalindami drėgmę iš patalpos sausina orą.

tags: #tinkama #dregme #daugiabutyje