Pastaruoju metu didėja visuomenės rūpestis bitėmis, nes nuo jų išlikimo priklausys ir žmogaus ateitis. Spaudos pranešimuose vis dažniau skaitome apie Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje mirštančias bites. Prieš metus kol kas neištirtų ligų banga perėjo per Pietų ir Vidurio Lietuvos bitynus. Kai kurie bitininkystės specialistai bičių žūtis siejo su intensyvia techninių žemės ūkio kultūrų priežiūra.
Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo VMVT direktoriaus Jono Miliaus pasirašytas įsakymas Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai. Situaciją bičių ūkyje ne iš dokumentų žinantis Alytaus VMVT vyr. veterinarijos gydytojas-inspektorius A. Šerkšnas savo draugijos bitininkams jau išaiškinęs, jog turi būti laikomos ir veisiamos tik sveikos bitės ir kiekvienas bitynas privalo turėti bityno pasą. Alytaus rajone išrašyti 176 tokie dokumentai, vadinasi, tiek bičių ūkių yra kontroliuojama, jų tiekiamais bičių produktais galima prekiauti turguje, vartotojams jie nesukels problemų.
Oficialiai įregistruotą bityną lanko, tikrina VMVT, kitų tarnybų specialistai. Be to, draugijoms priklausantiems bitininkams valstybė kompensuoja bitėms gydyti įsigyjamus vaistus. Nors tai nėra didelės sumos, tačiau bendras rūpestis bičių sveikata suvienija patyrusius ir jaunus bitininkus, sutelkia juos ir kitiems bitynų priežiūros bei bičių produktų pateikimo rinkai projektams.
Šalyje susiklosčiusi praktika, jog mieste gyvenantieji bitininkai (pavyzdžiui, Kauno draugijoje yra net 200 narių) savo bites laiko tolimuose šalies kaimuose, vežioja jas po medingųjų augalų plotus. Juk tai neįsivaizduojama rizika ir bitėms, ir bičių produktų vartotojui. Alytaus VMVT specialisto A. Šerkšno teigimu, jeigu aviliai su bičių šeimomis medunešio metu laikinai yra perkeliami į kitą laikymo vietą, naujas bityno pasas nėra išduodamas, tačiau bičių laikytojas turi įrašyti duomenis apie avilių su bičių šeimomis perkėlimą bityno paso dalyje „Duomenys apie bičių perkėlimą medunešio metu“.
Jei bičių laikytojas vienos teritorinės VMVT kontroliuojamoje teritorijoje avilius su bičių šeimomis laiko keliose laikymo vietose, pagal bičių laikytojo prašymą gali būti išduodamas vienas bityno pasas, jame įrašius nuolatinių laikymo vietų adresus. Tačiau klajojančių ar sezoninių bitynėlių nėra nei VMVT registre, nei Lietuvos bitininkų sąjungos sąrašuose.
Skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 11 tūkst. bičių laikytojų. Alytiškiai siekia tvarkos. Kiekvieną antrą mėnesio šeštadienį Alytaus draugijos bitininkai susirenka į pasitarimus, paskaitas, konsultacijas. Iki šiol Lietuvos bitininkų sąjungai nepriklausančioje draugijoje daugėja jaunimo, pradedančiųjų šį mėgėjišką verslą.
Pagrindiniai Bitynų Įrengimo Reikalavimai
A. Šerkšnas ne kartą yra aiškinęs, jog bitynai turi būti įrengiami didesniu kaip 3 km atstumu nuo sąvartynų, atliekų valymo, surinkimo, perdirbimo ir naikinimo objektų, užterštų vandens telkinių ir kitų užterštų teritorijų (šis reikalavimas netaikomas, kai bitės suvežamos žiemoti). Be to, bitynui būtina parinkti vietą, kurioje bitės galėtų surinkti pakankamą kiekį nektaro, lipčiaus, žiedadulkių ir gauti švaraus vandens. Atsižvelgiant į medingųjų augalų geografinį išdėstymą, būtina įsitikinti, kad prie jų bitės neskristų per judrias gatves, kelius, gyvulių varymo kelius, mokyklų, vaikų darželių teritorijas ir kitas žmonių poilsio ir gyvenamąsias teritorijas, masinio žmonių susibūrimo vietas.
Medunešio metu, prieš perveždami avilius su bičių šeimomis į kitą laikymo vietą, bičių laikytojai turi informuoti teritorinę VMVT, kuri išdavė bityno pasą, ir teritorinę VMVT, kurios kontroliuojamoje teritorijoje numatoma laikinai pastatyti avilius su bičių šeimomis. Naujo bityno paso išrašyti nereikia (kai kurios regioninės VMVT to reikalauja).
A. Šerkšno teigimu, pasibaigus medunešio sezonui, aviliuose, kuriuose laikomos bitės, turi būti paliekamas pakankamas kiekis kokybiško bičių maisto, kad bitės galėtų maitintis žiemą. Bites galima papildomai maitinti bičių mitybai tinkamais dirbtiniais produktais (pvz., cukraus sirupu), kai dėl klimato sąlygų bitėms nepakanka medaus arba medus netinkamas bitėms maitintis žiemojimo metu. Žiemojančioms bitėms maitinti dėl didelio mineralinių medžiagų kiekio netinka kiaulpienių, vasarinių ir žieminių rapsų, viržių ir lipčiaus medus. Bites maitinti dirbtiniais produktais galima nuo medunešio pabaigos ir likus 15 dienų iki medunešio pradžios arba ilgiau, jeigu dėl susidariusių nepalankių oro sąlygų (liūčių, sausrų, kitų nepalankių aplinkos veiksnių) nepakanka maisto.
Teritorinės VMVT, atsižvelgusios į bičių užkrečiamųjų ligų epizootinę būklę jų kontroliuojamojoje teritorijoje, reguliariai tikrina, kaip oficialiai įregistruoti bičių laikytojai paiso valstybės nustatytų reikalavimų.
Kiekvienas bičiulis teritorinės VMVT dokumentus, susijusius su bityno pasų išdavimu, bityno sveikatos statuso patvirtinimu, bitynų kontrole, turi saugoti visą bityno veiklos laiką ir trejus metus nutraukęs bityno veiklą. Teritorinės VMVT tikrina bitynus dalyvaujant bičių laikytojui ar bitininkui bičių skraidymo laikotarpiu, kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė kaip 14 0C ir nelyja. Kilus įtarimui, kad bitės serga bičių užkrečiamosiomis ligomis, valstybinis veterinarijos gydytojas, dalyvaujant bitininkui, turi paimti mėginius ir pristatyti juos laboratoriniams tyrimams.
Alytaus VMVT vadovas R. Černius atsako paprastai: bitynus kontroliuojantis epizootologas A. Šerkšnas pats yra bitininkas ir bitėms alergijos ar baimės nejaučia. Šiame Dzūkijos regione tikrinami bičių motinėlių kilmės dokumentai, nustatomi vartoti leidžiami gydymo preparatai, įvertinama avilių ir bityno patalpų sanitarinė būklė. Dėl to visi asocijuoti, oficialūs regiono bitynai į rinką gali tiekti išskirtinės kokybės medų.
R. Černiaus teigimu, Dzūkijoje dirbamų laukų yra mažiau nei nedirbamų, nėra problemų, kad pasėliai bus purškiami chemikalais. Vyrauja ekstensyvus ūkis. Alytaus VMVT vyr. specialistas A. Šerkšnas pastebi, jog dabar apleistuose Dzūkijos laukuose pasipylė medingieji, ypač daug žiedadulkių teikiantieji augalai: gudobelės, šaltekšniai, šaltalankiai, lazdynai, klevai, liepos. Bitės tiek prisineša žiedadulkių, kad pavasarį jų nereikia papildomai maitinti baltyminiais priedais.
- Vidutinis alytiškių bitynas - šešiolika šeimų, - kalba A. Šerkšnas, - tačiau būtina nustatyti takoskyrą tarp mėgėjiško ir prekinio bičių ūkio, kitaip tvarkos nebus. Mūsų draugijos nariai turi bitynų pasus, bites prižiūri, gydo, tačiau rudeniop, kai sumažėja medingųjų augalų, stipresnės bitės nuskrenda iki neprižiūrimų arba tuščių avilių, o jau tada žiūrėk - ant tavo bičių, perų pasirodė varozės erkutės.
Bičių Ligos ir Gydymas
A. Šerkšnas savo draugijos bitininkams aiškina, jog neužtenka tik įdėti į avilį vaistų plokšteles, būtina įsitikinti, ar erkės žuvo. Be to, labai bloga praktika, kai bitininkai mėgėjai parsiveža iš užsienio Lietuvoje neregistruotų vaistų bitėms gydyti, o dar blogiau - neaiškios kilmės bičių motinėlių, kurios vėliau pasirodo tikra genetinių ligų puokštė.
Alytiškiai bitininkai perka vaistus Anykščiuose, pagal nustatytą tvarką juos keičia, kiekvienas pastabas užsirašo bityno dienoraštyje. A. Šerkšnas teigia, jog pavyksta bičiulius sutelkti prasmingam darbui, atsisakyti pasenusių bitininkavimo metodų, investuoti į mokslą ir mokymą, naujų technologijų sklaidą. Tam padeda rajono bitynų apžiūros-konkursai, bendruomenės šventės, labdaros akcijos.
A. Šerkšnas kalba apie Alytaus bitininkų draugijos ateities darbą - originalias medaus etiketes ir banderoles, kurios ženklintų išskirtinės kokybės oficialiai patvirtintų bitynų produkciją. Bičiuliai dar nesutarė, ar pasinaudos Europos Sąjungos ir mūsų valstybės teikiama parama, ar ieškos vidinių galimybių. Taip pat drauge su Alytaus VMVT vadovu R. Černiumi imsis žygių prieš jokiai organizacijai ar draugijai nepriklausančius bičių laikytojus, savo neraliuotomis kiaulystėmis griaunančius nacionalinės bitininkystės prestižą.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Atstumas nuo užterštų teritorijų | Bitynai turi būti įrengiami didesniu kaip 3 km atstumu nuo sąvartynų, atliekų valymo, surinkimo, perdirbimo ir naikinimo objektų, užterštų vandens telkinių ir kitų užterštų teritorijų. |
| Vandens prieinamumas | Bitynui būtina parinkti vietą, kurioje bitės galėtų surinkti pakankamą kiekį nektaro, lipčiaus, žiedadulkių ir gauti švaraus vandens. |
| Saugus skraidymo kelias | Atsižvelgiant į medingųjų augalų geografinį išdėstymą, būtina įsitikinti, kad prie jų bitės neskristų per judrias gatves, kelius, gyvulių varymo kelius, mokyklų, vaikų darželių teritorijas ir kitas žmonių poilsio ir gyvenamąsias teritorijas, masinio žmonių susibūrimo vietas. |
Naujai parengtose Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse yra nemažai pasikeitimų. Bičių laikytojas, siekdamas apsaugoti savo laikomas bites nuo kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikio, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre turės pažymėti registruoto bityno bičių laikymo vietas, o prieš 3 kalendorines dienas pranešti apie bičių šeimų perkėlimą ar naujų avilių pastatymą.
Savo ruožtu, žemės naudotojas, besirengiantis purkšti žydinčius augalus, prieš 2 kalendorines dienas šiame registre turės nurodyti planuojamo purškimo datą, vietą, naudojamo cheminio preparato pavadinimą ir kitus duomenis.
tags: #kokiu #reikalavimu #bityno #patalpos