Lietuvių tradiciniai gamybiniai statiniai, tarp kurių svarbiausią vietą užima malūnai, yra neatsiejama šalies kultūros paveldo dalis. Malūnai - seniausi ir labiausiai Lietuvoje paplitę gamybiniai pastatai.
Šiandien, atsiradus šiluminiams varikliams, vėjo ir vandens malūnai ėmė nykti, tačiau entuziastų dėka daugelis jų prikeliami naujam gyvenimui, atliekant restauracijos darbus ir pritaikant juos šiuolaikinėms reikmėms.
Kintai vėjo malūnas. Šaltinis: Wikipedia
Lietuvos Malūnų Įvairovė
Malūnai skyrėsi architektūrinėmis formomis, statybinėmis medžiagomis, technine įranga ir pajėgumu. Lietuvoje buvo statomi stiebiniai ir kepuriniai vėjo malūnai.
- Kepuriniai: Statyti iš medžio, molio, mūryti iš plytų, akmenų, dolomito, buvo 3-5 aukštų aštuonkampio plano.
- Stiebiniai: Daugiausia buvo mediniai, 2-3 aukštų, kvadratinio arba stačiakampio plano. Malūno karkasas darytas iš spygliuočių medienos, apkaltas eglių, pušų, alksnių lentomis, drebulių skiedromis.
Vandens malūnai statyti mediniai, kartais mūriniai, dažnai juose būdavo ir malūnininko gyvenamosios patalpos. Žemaičių malūnų priemenėje stovėjo didžiulis kaminas - virenė.
Žymiausi Lietuvos Malūnai
Kelionių po Lietuvą portalas „Pamatyk Lietuvoje“ dalijasi įdomiausių vandens malūnų Lietuvoje TOP10:
- Liubavo dvaro malūnas-muziejus
- Tiltiškių vandens malūnas - muziejus
- Viekšnių vandens malūnas
- Ginučių vandens malūnas
- Pakretuonės vandens malūnas
- Verkių dvaro sodybos vandens malūnas
- Užvenčio vandens malūno ir spirito varyklos pastatas
- Šlyninkos vandens malūnas
- Mosėdžio vandens malūnas
Liubavo Dvaro Malūnas-Muziejus
Liubavo dvaro malūnas. Šaltinis: Wikipedia
Netoli Vilniaus esantis Liubavas - vienas seniausių ir romantiškiausių Lietuvos dvarų, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Gerėjos upės, dabar vadinamos Žalesa. Apsilankymas Liubavo dvaro sodybos vandens malūne-muziejuje - unikali galimybė pažinti svarbiausią mūsų šalies tradicinio pramoninio paveldo objektą, nes malūnas, kuriame gaminami miltai duonai, per amžius buvo žmogaus egzistencijos pagrindas.
Liubavo dvare yra vienintelis Lietuvoje malūnas, kuriame visiškai (100 proc.) restauruota technologinė įranga, ištirti ir demonstruojami visi čia vykę keliolika technologinių procesų: nuo grūdų ir medienos, metalo apdorojimo iki milo audinio ir elektros gamybos. Prikelta gyvenimui čia veikia net šimtametė hidroturbina!
Dvaro istorija mena dar XVI a., o pirmaisiais žinomais jo savininkais buvo LDK politinio veikėjo I Lietuvos statuto autoriaus grafo Alberto Goštauto šeima. Šiiai šeimai, iš kurios pirmasis buvo talentingas skulptorius ir architektas Rapolas Slizienis, valdant dvarą, Liubave buvo įkurtas pavyzdinis žirgynas ir senojo vietoje pastatytas modernus vandens malūnas.
Gintaro Karoso darbas 2012m. buvo vainikuotas svarbiu įvertinimu - Liubavo malūnas tapo Europos Sąjungos kultūros paveldo prizo ir Europa Nostra apdovanojimo lauretu. Šis apdovanojimas vadinamas kultūros paveldo Oskaru.
Pakretuonės Vandens Malūnas
Pakretuonės vandens malūnas. Šaltinis: Infosvencionys.lt
Pakretuonės vandens malūnas, pastatytas 1850 m., priklausė Pervieniškių dvarui (Švenčionių r.). XX a. viduryje prie vandens varomų girnų dirbo malūnininkas Juozas Baranauskas iš Ožkinių kaimo. Jis buvo paskutinis malūnininkas. Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų iniciatyva malūną pavyko išgelbėti.
Pastatas, 1968 m. perduotas bibliotekai, buvo restauruotas ir prikeltas naujam gyvenimui - čia įrengta Nacionalinės bibliotekos mokymo bazė „Pakretuonės vandens malūnas”. Joje organizuojami mokymai ir kiti profesiniai renginiai.
Deja, 2018 m. rudenį per gaisrą sudegė Pakretuonės vandens malūno palėpė, antras aukštas ir salė pirmame aukšte. Pastatas buvo neremontuotinas, tad teko nugriauti ir statyti naują. Statybos darbai užbaigti 2021 m. vasarą.
Ginučių Vandens Malūnas
Ginučių vandens malūnas. Šaltinis: Atostogoskaime.lt
Ginučių vandens malūnas - vienas įsimintiniausių Aukštaitijos nacionalinio parko simbolių. Malūnas buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje ant Srovės upelio ir veikė iki 1968 m. Vieno aukšto malūną su pastoge pasistatė Linkmenų dvaro savininkas Gimžauskas.
Malūne be gamybinės dalies buvo dar ir gyvenamoji, kur gyveno pats malūnininkas bei ūkinė dalis, kur buvo įsikūrusi krautuvė. Dabar malūnas yra valstybės saugomas paminklas su išlikusia senovine, prieš beveik trisdešimt metų rekonstruota įranga.
Antrame malūno aukšte, pastogėje, veikia ekspozicija, pasakojanti apie duonos kelionę nuo grūdo iki stalo.
Kiti Įdomūs Malūnai
Be jau minėtų, Lietuvoje galima aplankyti ir kitus įdomius malūnus:
- Tiltiškių vandens malūnas - muziejus: Čia galima pamatyti originalias girnas, keltuvą, autentiškus vitražus ir senoviškų radijo aparatų kolekciją.
- Viekšnių vandens malūnas: Jį 1897 m. pastatė Pranciškus Lengvenis. Malūne buvo sumontuotos dvi girnos, kruopų šatrai, piklius, milo vėlimo įrengimai.
- Verkių dvaro sodybos vandens malūnas: Šis malūnas yra pačiame Vilniuje, turintis gražią vandens kaskadą.
- Užvenčio vandens malūno ir spirito varyklos pastatas: Atkurta senoji turbina gamina elektros energiją, restauruotos malūno salės laukia pokylio svečių.
- Šlyninkos vandens malūnas: 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos.
- Mosėdžio vandens malūnas: Malūnas pastatytas 1792 m., restauruotas 1977 m. Šiuo metu malūne veikia Vaclovo Into akmenų muziejaus dalis, čia įrengta kamerinė akmenų ekspozicija.
Medinių Malūnų Gamyba Šiandien
Nors didžioji dalis senųjų malūnų yra saugomi kaip kultūros paveldo objektai, susidomėjimas mediniais malūnais išlieka ir šiandien. Šiuolaikiniai amatininkai ir entuziastai kuria mažesnius, dekoratyvinius malūnus, skirtus sodybų puošybai.
Štai Aukštelkėje (Šiaulių rajone) gyvenantis Juozas Švirikas savo sodyboje yra įrengęs savadarbius vėjo ir vandens malūnus, kurie džiugina akį ir suteikia aplinkai unikalumo. Jo sodyboje sparnais plasnoja savadarbiai vėjo ir vandens malūnai bei malūnsparnis, į tvenkinuką įteka upelis, o ratais rieda ne tik vežimai, bei ir medinė patranka.
Tokie projektai rodo, kad tradicijos gyvos ir toliau, o meilė mediniams malūnams perduodama iš kartos į kartą.
Liubavas, maišų pakėlimas. Europos parkas
| Malūnas | Tipas | Būklė | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Liubavo dvaro malūnas | Vandens | Restauruotas | Visiškai restauruota įranga, veikia šimtametė hidroturbina |
| Pakretuonės malūnas | Vandens | Atstatytas | Nacionalinės bibliotekos mokymo bazė |
| Ginučių malūnas | Vandens | Saugomas | Išlikusi senovinė įranga, ekspozicija apie duoną |
| Viekšnių malūnas | Vandens | Technikos paminklas | Sumontuotos dvi girnos, kruopų šatrai, piklius |