Širdies pulsas - vienas paprasčiausių, bet svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti organizmo būklę. Jis parodo, kaip dažnai širdis susitraukia per minutę, ir gali daug pasakyti apie jūsų fizinę formą, sveikatą bei emocinę būseną. Suaugusiam žmogui ramybės būsenoje normalus širdies pulsas paprastai siekia 60-100 dūžių per minutę. Tačiau, koks pulsas laikomas normaliu 50 metų vyrui ir kokie veiksniai jam daro įtaką?
Kas Yra Širdies Ritmas Ir Pulsas?
Širdies ritmas - tai kiek kartų per laiko vienetą (dažniausiai minutę) susitraukia širdis. Pulsas - tai, kai kraujas veržiasi į arteriją nuo širdies susitraukimo, sukuriant tarsi išsiplėtimą. Žmogaus, kuris yra 18 metų arba vyresnis, širdies ritmas ramybės būsenoje yra tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Paprastai kuo sveikesnis esate, tuo jūsų širdies ritmas yra mažesnis. Sportininko širdies ritmas ramybės būsenoje gali būti 40 tvinksnių ir retais atvejais, dar mažiau, per minutę.
Kaip Teisingai Pasimatuoti Pulsą?
Pulsą galima pamatuoti per kelias sekundes. Uždėkite du pirštus (rodomąjį ir vidurinį) ant riešo vidinės pusės, šalia nykščio, arba ant kaklo šone, kur jaučiate kraujagyslės pulsavimą. Taip pat pulsą galima pamatuoti ant riešo - padėkite ranką delnu į viršų, švelniai uždėkite du pirštus nykščio pusėje, kad pajustumėte pulsą. Jei norite dar tikslesnio matavimo, galite naudoti išmanųjį laikrodį, kraujospūdžio matuoklį ar specialias mobilias programėles.
Geriausia pulsą matuoti ryte, dar prieš atsikeliant iš lovos. Tai padeda gauti tikslų rodiklį, nes kūnas būna ramybės būsenoje. Norint nustatyti pulso dažnį, naudojamas laikrodis arba chronometras. Tvinksėjimą galima skaičiuoti 60 sekundžių arba 15 sekundžių ir rezultatą padauginti iš 4. Šis matavimas rodys apytikslį pulso dažnį ramybės būsenoje.
Normalus Pulsas 50 Metų Vyrui
Suaugusiam žmogui ramybės būsenoje normalus širdies pulsas paprastai siekia 60-100 dūžių per minutę. Sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms pulsas gali būti mažesnis - 50 ar net 45 dūžiai per minutę, nes jų širdis dirba efektyviau. Pasak kardiologės O. Dobilienės, yra nustatyta, kad žmonės, kurių pulsas ramybės būsenoje yra mažesnis, gyvena ilgiau. Todėl geriausia, jeigu pulsas yra mažesnis kaip 80 kartų per minutę.
Maksimalus širdies susitraukimų dažnis, tai didžiausias skaičius kartų, kiek jūsų širdis gali mušti per minutę. Suaugusiam vyrui: 220 - (jūsų amžius)=(maksimalus širdies susitraukimų dažnis). Taigi, 50 metų vyrui maksimalus širdies susitraukimų dažnis būtų apie 170 dūžių per minutę.
Kada Reikėtų Sunerimti Dėl Pulso?
Pernelyg didelis širdies susitraukimų dažnis gali signalizuoti apie tam tikras sveikatos problemas, o kai jis pernelyg retas, gydytojos teigimu, taip pat reikėtų sunerimti. Per greitas pulsas, vadinamas tachikardija, reiškia, kad širdis plaka daugiau nei 100 kartų per minutę ramybės būsenoje. Tai gali atsirasti dėl streso, nerimo, karščiavimo, skysčių trūkumo, kofeino ar fizinio krūvio. Per lėtas pulsas, arba bradikardija, kai širdis plaka rečiau nei 50 kartų per minutę, gali būti visiškai normalus sportuojantiems žmonėms.
O. Dobilienė nurodo, kad padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, siekiantis daugiau nei 100 kartų per minutę, medicinoje vadinamas tachikardija, o retas širdies ritmas, kai jis mažesnis nei 60 kartų per minutę, apibūdinamas bradikardijos terminu. Tačiau kai kuriais atvejais pasikeitęs širdies susitraukimų dažnis ne visada reiškia patologiją.
Jeigu jaučiamas bendras silpnumas, galvos svaigimas, temimas akyse, dusulys ar diskomfortas krūtinėje, reikia skirti paros laiko ar ilgesnį ritmo registravimą bei atlikti kitus tyrimus, ieškant reto ritmo priežasčių. Taip pat reikėtų ištirti dėl sinusinio mazgo nusilpimo, spręsti dėl elektrokardiostimulatoriaus poreikio.
Sergant kai kuriomis ligomis, yra siekiama konkretaus pulso dažnio: „Tarkime, sergant išemine širdies liga, pulsas turi būti 50-60 kartų per minutę.“
Veiksniai, Turintys Įtakos Pulso Dažniui
Pulsą veikia daugybė veiksnių - tiek išorinių, tiek vidinių. Stresas, nerimas, kofeinas ar net intensyvūs emociniai išgyvenimai gali laikinai jį pakelti. Miegas, ramybė ir gilus kvėpavimas - priešingai, jį sumažina. Moterims pulsas dažnai būna šiek tiek aukštesnis nei vyrams, o nėštumo metu - dar labiau, nes širdis pumpuoja daugiau kraujo.
O. Dobilienė atkreipia dėmesį, kad pulso dažnis padidėja veikiant stresui, suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, karščiuojant, sergant infekcinėmis ligomis, neretai sergant cukriniu diabetu, esant mažakraujystei, sergant kitomis sunkiomis ligomis, tokiomis kaip kepenų cirozė, ar sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Didelės įtakos, gydytojos teigimu, turi įvairios širdies ir kraujagyslių ligos.
Taip pat pulsas padidėti gali esant priešinfarkinei būklei ar miokardo infarktui, širdies ritmo sutrikimui, širdies nepakankamumui, vožtuvų pažaidai, širdies raumens ar širdiplėvės uždegimui. Neritmiškas pulsas nurodo širdies ritmo sutrikimus.
Pulso dažnio nereikėtų skaičiuoti iškart po kofeino ar alkoholio pavartojimo, gausaus valgio, po didelio fizinio krūvio. Prieš skaičiuojant pulsą, turėtų praeiti bent kelios valandos po minėtų veiksnių. Kartais pacientai, susirgę infekcine liga, ypač karščiavę, ar po streso, jausdami dažną širdies plakimą, siekia kardiologo konsultacijos, nors, iš tiesų, reikia neskubėti ir stebėti būklę praėjus provokuojančioms priežastims.
Pulso dažnis gali padidėti išgėrus kavos ar iškart parūkius, veikiant stresui, skausmui, emocijoms, esant nesaikingam alkoholio vartojimui. Taip pat veikiant karštam ir drėgnam orui, nuovargiui, elektrolitų disbalansui - kalio, magnio trūkumui - bei vartojant kai kuriuos vaistus.
Kaip patikrinti pulsą | Radialinio pulso radimas
Kaip Pagerinti Širdies Veiklą Ir Stabilizuoti Pulsą?
Norint, kad širdis dirbtų ritmingai ir efektyviai, būtina laikytis sveikos gyvensenos principų. Reguliarus fizinis aktyvumas - pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimo ar lengvo bėgimo per dieną - padeda stiprinti širdies raumenį ir mažina ramybės pulso dažnį. Užtikrinti pakankamą miegą (7-9 val.).
Laikui bėgant, jei žmogus nuolat mankštinsis, širdies ritmas normalizuosis. Tai reiškia, kad širdis susitrauks rečiau, o tuo pačiu metu jos darbas bus efektyvesnis. Venkite streso. Stresas padidina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Rūkymas padidina jūsų širdies ritmą. Atsikratykite papildomų svarų.
Pagrindiniai Patarimai Širdies Sveikatai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Sveika mityba
- Pakankamas miegas
- Streso valdymas
- Atsisakymas žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis)
Pulso Normos Pagal Amžių
Gydytojos teigimu, žmogaus pulso dažnis kinta įvairaus amžiaus laikotarpyje. Todėl vaiko ir suaugusio žmogaus pulsą reikėtų vertinti skirtingai.
| Amžiaus Grupė | Normalus Pulso Dažnis (dūžiai per minutę) |
|---|---|
| Naujagimiai (0-4 savaitės) | 100-160 |
| Kūdikiai (1-12 mėnesių) | 90-150 |
| Vaikai (1-3 metai) | 80-120 |
| Mokyklinio amžiaus vaikai (6-15 metų) | 70-110 |
| Suaugusieji (18 metų ir vyresni) | 60-100 |
Suaugusiam žmogui ramybės būsenoje normalus širdies pulsas paprastai siekia 60-100 dūžių per minutę. Sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms pulsas gali būti mažesnis - 50 ar net 45 dūžiai per minutę, nes jų širdis dirba efektyviau.