Lietuvoje nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai yra svarbūs vietos biudžeto pajamų šaltiniai. Šie mokesčiai reglamentuojami atskirais įstatymais ir turi savų ypatumų. Aptarkime kiekvieną iš jų atskirai.
Nekilnojamojo turto mokestis
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį (NTM), yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius NTM aspektus.
Mokesčio mokėtojai ir objektas
Mokesčio mokėtojais yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčio objektas - nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis:
- Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
- Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus:
- Nekilnojamojo turto paskirtį.
- Naudojimą.
- Teisinį statusą.
- Technines savybes.
- Priežiūros būklę.
- Apleistumą.
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Fiziniams asmenims taikomi šie tarifai:
- Nuo 0,5 procento iki 2 procentų mokesčio tarifas, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės dalies.
- Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikomi kiti tarifai.
Šie tarifai taikomi nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinei vertei.
Mokestinis laikotarpis
Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:
- Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
- NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
- Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
- NT, esantis kapinių teritorijoje.
- Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.
Taip pat neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas ir kt.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".
Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
Svarbu! Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.
Žemės mokestis
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žemės mokestį, yra Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai ir objektas
Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo laikomi mokesčio mokėtojais. Mokesčio objektas - fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokesčio tarifai
Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Mokestinis laikotarpis
Kalendoriniai metai laikomi mokestiniu laikotarpiu.
- Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
- Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
- Bankrutavusios įmonės.
- Lietuvos bankas.
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė, mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė ir kt.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Svarbu! Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių aspektus:
| Mokestis | Pagrindinis teisės aktas | Mokėtojai | Objektas | Tarifai | Mokestinis laikotarpis |
|---|---|---|---|---|---|
| Nekilnojamojo turto mokestis | Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas | Fiziniai ir juridiniai asmenys | Nekilnojamasis turtas Lietuvoje | Nuo 0,5% iki 3% (nustato savivaldybės) | Kalendoriniai metai |
| Žemės mokestis | Žemės mokesčio įstatymas | Žemės savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) | Privati žemė Lietuvoje (išskyrus miško žemę) | Nuo 0,01% iki 4% (nustato savivaldybės) | Kalendoriniai metai |
Norėdami gauti daugiau informacijos apie žemės mokestinės vertės tikslinimą, apsilankykite VĮ Registru centras tinklalapyje.
Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:
- Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
- Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.
Mokesčių uraganas artėja – verslas įspėja: sumokės ne tik turtuoliai, bet ir paprasti lietuviai
tags: #50 #proc #nuosavybes #teisiu #savininkas