Lietuvoje yra keletas Gylių šeimų ūkių, kurie garsėja savo veikla, tradicijomis ir indėliu į bendruomenės gyvenimą. Šie ūkiai apima įvairias sritis - nuo augalininkystės iki žuvininkystės, ir kiekvienas jų turi savo unikalų kelią bei istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime dviejų žymių Gylių ūkių veiklą, jų indėlį į bendruomenes ir iššūkius, su kuriais jie susiduria.
Romualdo Gylio Augalininkystės Ūkis Joniškio Rajone
Romualdas Gylys, ūkininkaujantis Gasčiūnuose, Joniškio rajone, kartu su žmona Rima nuolat prisideda prie kaimo bendruomenės iniciatyvų ir darbų tiek finansiškai, tiek idėjiškai. Jo vadovaujamas stambus augalininkystės ūkis yra pavyzdys, kaip galima sėkmingai derinti verslą ir rūpinimąsi aplinka bei bendruomene.
„Mums patinka prisidėti prie aktyvesnio kultūrinio bendruomenės gyvenimo. Siekiame parodyti pavyzdį, kad ir kaime gali būti gražu, jauku ir įdomu gyventi“, - sako Romualdas Gylys.
Indėlis Į Bendruomenę
- Inicijavo gatvių puošimą gėlėmis ir aplinkos tvarkymą Gasčiūnuose.
- Inicijavo ir finansiškai parėmė amatų centro atsiradimą, kuriame galima lipdyti iš molio, tapyti, kepti duoną.
- Šeima prisidėjo prie etnografinio muziejaus įkūrimo, kuriame gausu senovinį lietuvišką kaimą primenančių daiktų ir įrenginių.
Ūkio Istorija ir Plėtra
Gylių šeimos ūkis neatsirado iš karto. Tai daugiau nei trijų dešimtmečių ūkininko ir jo šeimos įdirbis. O viskas prasidėjo nuo 60 arų žemės, kurioje augino kopūstus, ir vieno seno traktoriaus „Belarus”. Kopūstus šeimai pavykdavo naudingai realizuoti. Pamažu sutaupę lėšų, kaime nusipirko namą.
„Viską atlikome savomis rankomis, vėliau pirkome ūkyje reikalingus įrankius. Iki šiol turiu kopūstų sodinamąją - norėjau vežti į metalo laužą, bet žmona įkalbėjo palikti kaip prisiminimą“, - pasakoja R. Gylys.
1992 m. šeima išsinuomojo 10 ha valstybinės žemės, kurioje pasodino 5 ha cukrinių runkelių ir pasėjo 5 ha miežių. Lankydamas įvairius seminarus, kaupdamas žinias viešnagėse kitų šalių ūkiuose, R. Gylys plėtė savo valdas ir rūpinosi, kad žemės kokybė būtų kuo geresnė.
Jis prisimena, kad ūkininkavimo pradžioje javų derlius kai kuriuose plotuose tesiekdavo 2 t/ha, o po kasmetinės priežiūros ir tręšimo pernai vidutiniškai kuldavo po 8 t/ha. Ir tai dar ne riba. Ūkininkas ypatingą dėmesį skiria žemės priežiūrai - neseniai buvo atlikti visų laukų tyrimai ir ūkininkas vadovaujasi specialistų parengtomis rekomendacijomis.
„Išanalizuotas kiekvienas laukas. Žemę tręšianti technika programuota taip, kad kiekvienas aras gauna pagal tyrimus nustatytą trąšų ir reikalingų medžiagų normą. Pavyzdžiui, išsiaiškinome, kad viename lauke labai rūgšti žemė ir ten išpylėme apie 460 t kalkių. Taip pat siekiame suvienodinti lauko derlingumą, nes pasitaiko tokių atvejų, kad vienoje lauko dalyje kuliame 12 t/ha, kitoje - tik 3 t/ha“, - pasakoja Gasčiūnuose gyvenantis ūkininkas.
R.Gylys kiekviename ūkininkavimo etape naudoja moderniausią techniką, naujausias augalų auginimo metodikas ir inovatyvias apsaugos priemones. Dėl ateities ramus - patirtį kaupia sūnus.
Pastaruoju metu svečių apsilankymai retesni, bet R. Gylys pats keliauja į kitas šalis apžiūrėti ūkių ir pasisemti patirties. Gylių šeimos iniciatyvumas - pavyzdingo ūkio, kurį yra aplankę svečiai iš Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Baltarusijos, atspindys. Viešnagių metu kitų šalių ūkininkai ne tik apžiūrinėdavo Gylių ūkio sandėlius, pastatus, bet ir stebėdavosi, kaip per tokį trumpą laikotarpį pavyko sukurti stambų ir gerai veikiantį ūkį.
Tarp darbų R. Gylys suranda laiko ir pomėgiams - žvejybai bei medžioklei. Pastaraisiais metais keliauja į Norvegiją žvejoti. Jis augo šalia upės, tad žvejybą įsimylėjo dar nuo paauglystės, kai meškerę pasigamindavo iš lazdynų.
„Žvejoti važiuoju kartu su sūnumi ir draugu. Tokia vyriškos kompanijos tradicija. Didžiausias laimikis - 43 kg otas, esu pagavęs ir 32 kg menkę“, - didžiausias pagautas žuvis vardija ūkininkas.
Jėgų kupinas R. Gylys ruošiasi ir toliau aktyviai ūkininkauti bei puoselėti šeimos ūkį.
Algimanto Gylio Žuvininkystės Ūkis Šalčininkų Rajone
Algimantas Gylys, save miestiečiu vadinantis vilnietis, iš Vilniaus į Tribonių kaimą (Šalčininkų r.) važiuoja ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Čia A. Gyliui rūpi ne tik jo šeimai priklausantis, jo vadovaujamas žuvininkystės ūkis. Jis yra ir Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas.
Prieš tridešimtmetį privatizuotas Šalčininkų valstybinis žuvininkystės ūkis, kuriam vadovauti pradėjo Algimantas Gylys, tapo bene produktyviausiai dirbančia tokio profilio įmone Lietuvoje. Per tuos metus ūkio teritorija kito ir šiuo metu tvenkinių plotas sudaro virš 340 ha., dirbamos žemės apie 700 ha.
UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ strateginis tikslas - pastoviai vystyti ir tobulinti žuvų veisimo ir auginimo verslą bei užsitikrinti tvirtas pozicijas Lietuvos rinkoje. Įmonė siekia atitikti nacionalinius ir Europos Sąjungos standartus, gaminti aukštos kokybės produkciją, užtikrinti didesnį produktyvumą, mažinti gamybos kaštus bei didinti ūkio pelningumą.
Ūkio akvakultūros ir žemės ūkio aspektai yra glaudžiai susiję. Apie pusė šiame ūkyje užauginamų karpių keliauja į Latviją, Lenkiją, Vokietiją.
Savo užsibrėžtus tikslus pasieksime šienaudami pievas, pylimų ir tvenkinių pakrančių šienavimas,krūmų (ir jų atžalų) iškirtimas pakrantėse ir ant pylimų,tvirtinsime pylimus, valysime užpelkėjusius kanalus,valysime užpelkėjusias tvenkinio zonas durpiniuose dirvožemiuose.
2024m. vasario mėn.pasirašyta sutartis dėl projekto vykdymo-Gamtotvarkos tęstinumas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“Projekto veiklos vykdymo pradžia 2024metai , pabaiga 2027m.Projekto tikslas -327,15 ha plote palaikyti optimalią atvirų buveinių paukščių rūšims aplinką.
Indėlis Į Bendruomenę
Algimantas Gylys yra ir Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas, jo iniciatyva renovuoti kaimo bendruomenės namai, o per įvairias paramos programas Tribonių kaime asmeniškai inicijavo daugiau kaip 10 įvairių investicinių projektų. Iniciatyvos šiam vyrui netrūksta, o idėjas jam įprasta greitakalbe jis beria vieną po kitos.
- Renovuoti kaimo bendruomenės namai.
- Įrengtas stadionas.
- Įrengta biblioteka.
- Įrengtas internetas.
„Galėtume sau sėdėti Vilniuje, Konstitucijos prospekte, bet kad negalime, nes galvojame kitaip. Nemanau, kad padariau kažką nuostabaus. Manau, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis kokį nors interesą konkrečiame regione, turi galvoti ne tik apie pelną. Kaip ir kiti civilizuoto pasaulio verslininkai, neturime kalbėti vien apie tai, kiek uždirbame, bet ir kiek investuojame į bendrąjį interesą, kokie esame mecenatai, kiek lėšų ir dėmesio skiriame ne verslo dalykams“, - įsitikinęs A. Gylys.
Anot jo, vienas karpis gali uždirbti ne penkis eurus, o penkiolika, jeigu žuvininkai galėtų gerinti infrastruktūrą, statyti viešbučius, kurti įvairias pramogų zonas. „Lietuvos įstatymai to neleidžia daryti, tiesiog įstatymas tarnauja turtingiesiems arba užimantiems aukštas pareigas valstybės tarnyboje, kurie sau gali leisti viską, tuo tarpu paprastiems žmonėms tai draudžiama. Antai buvęs Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Molėtų rajone sugebėjo pasistatyti net namą.
ŽRVVG - tai vietos veiklos grupės, kurios bendrai veiklai suburia vietos valdžios, bendruomenių ir verslo atstovus. Viena stipriausių ŽRVVG Lietuvoje - „Vilkauda“, kuriai vadovauja Algimantas Gylys. „Vilkauda“ dirba nuo 2008-ųjų, sukaupta patirtis skatina jungtis savivaldybes dirbti kartu.
Iššūkiai ir Ateities Vizijos
A. Gylys atvirai kalba apie problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria žuvininkystės verslas Lietuvoje. Jis pabrėžia, kad trūksta valstybės dėmesio akvakultūrai ir nėra aiškios žuvininkystės politikos. „Aš paskaičiavau, kad per 20 metų akvakultūros ūkiai negavo apie 20 milijonų eurų, lyginant su grūdinių kultūrų augintojais. Dabar yra nustatytos ekologinės išmokos, tačiau jos nė iš tolo neprilygsta toms, kurias gauna ūkininkas augindamas grūdus. Tvenkiniuose daugiausia auginami karpiai, kurie sudaro apie 96 proc.
Pasak Algimanto, karpį užauginti reikia trijų metų, o žuvims reikalingos ypatingos sąlygos. Kad karpis būtų kuo skanesnis, svarbu ne tik kokybiškas natūralus pašaras. Brangiausiai kainuoja pašarai, elektra vandens siurblinėms. Duomenys rodo, kad karpis išlieka populiariausias visus metus. Juose nėra nei žolių, nei nendrių. Tai svarbu, nes tvenkinyje esantys augalai naudoja deguonį ir taip prastėja sąlygos žuvims.
A. Gylys mano, kad žuvininkystės ūkiai galėtų prisidėti prie turizmo plėtros, auginant žuvis ne tik žuvinimui, bet ir pramogai. Anot jo, vienas karpis gali uždirbti ne penkis eurus, o penkiolika, jeigu žuvininkai galėtų gerinti infrastruktūrą, statyti viešbučius, kurti įvairias pramogų zonas.
Anot jo, tai galėtų būti dar vienas traukos objektas - daugiau žmonių atvyktų į Tribonis. Bendruomenės biudžetą galėtų papildyti ir nedidelis, kokių poros hektarų šilauogių ūkis, o gal ir aviečių plantacija - apie tai irgi mąstoma.
Žuvininkystės ūkio sėkmė, pasak jo, akivaizdžiai lemia ir gerėjantį kaimo žmonių gyvenimą. Dar viena bendruomenės pirmininko ir ūkio vadovo rūpesčio kaimo žmonėmis išraiška - kova su alkoholizmu. Anot jo, dabar visi kalba apie naujų darbo vietų kūrimą, skatina jas kurti, o jis geriau stengiasi išlaikyti tas, kurios jau sukurtos.
„Sukurkime žmonėms tokią aplinką, kad jie norėtų čia gyventi, nepabėgtų. Pagerinkime jiems darbo sąlygas, nupirkime naują, modernią techniką, su kuria jiems būtų lengva dirbti“, - aiškina A. Gylys.
Paprastųjų karpių gyvenimas ir kaip juos pagauti (karpių biologija ir žvejybos patarimai)
Lietuvos Žuvininkystės Ūkių Statistika
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Tvenkinių plotas | Virš 340 ha (UAB "Šalčininkų žuvininkystės ūkis") |
| Dirbamos žemės plotas | Apie 700 ha (UAB "Šalčininkų žuvininkystės ūkis") |
| Karpiai | Sudaro apie 96% auginamų žuvų |
| Šinšilų ūkiai | Apie 120 ūkių |
| Eksporto pajamos iš šinšilų | Virš 23-26 mln. eurų per metus |
Apibendrinant, Gylių ūkiai Lietuvoje yra puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai derinti verslą, inovacijas, tradicijas ir rūpinimąsi bendruomenės gerove. Jų patirtis ir indėlis į Lietuvos kaimo gyvenimą yra neįkainojamas.